- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- 2-482-284/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Ieškovas
- K. K. Š.
- Atsakovas
- K. B., P. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. K. Š. ieškinį atsakovams K. B. ir P. B. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. K. Š. pateiktu teismui ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu tarp atsakovų K. B. bei P. B. 2007-05-21 sudarytą dovanojimo sutartį, pagal kurią K. B. perleido jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją natūra bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp jo (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės J. Š. ir atsakovo K. B. 2002 m. sausio 1 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovui K. B. buvo suteikta 25000 JAV dolerių (100000 litų) paskolos suma. Sutarties šalys susitarė, kad paskolos suma bus grąžinta iki 2003-01-01, taip pat atsakovas mokės 12 proc. dydžio metines palūkanas arba 1 proc. dydžio mėnesines palūkanas. Atsakovas K. B. numatytu laiku paskolos negrąžino. Ieškovas K. K. Š., jo sutuoktinei mirus, kreditorinį reikalavimą perėmė kaip pergyvenęs sutuoktinis. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1732-538/2012, kuriuo ieškovo K. K. Š. ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo K. B. ieškovo naudai 100000 litų skolos, 60000 litų palūkanų už naudojimąsi paskolos suma, 25000 litų palūkanų už laiku negrąžintą paskolos sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis teismo sprendimas nėra iki šiol įvykdytas, kadangi atsakovas neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Siekdamas išsiaiškinti, ar atsakovas K. B. turi jam nuosavybės teise priklausančio turto, ieškovas sužinojo, kad atsakovas K. B., žinodamas apie savo skolinius įsipareigojimu, 2007-05-15 sudarė dovanojimo sutartį, kuria perleido savo sūnui P. B. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 12264 litų. Remiantis tuo, kad ieškovas turi reikalavimo teisę, ką patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas už akių, pastaruoju sandoriu buvo sumažintas skolininko K. B. mokumas, atsakovas savo nesąžiningais veiksmais – žinodamas ir suprasdamas, jog yra skolingas kreditorei J. Š. bei sąmoningai siekdamas nuslėpti nuo kreditorės savo turtą, sumažino galimybę kreditoriui gauti savo reikalavimo patenkinimą, nes antstolio nustatyta, jog atsakovo turtas po sandorio sudarymo – tik gaunama pensija, apie ginčo sandorį ieškovas sužinojo Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1732-538/2012, t.y. po to teismo priimtos nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui K. B. priklausantį turtą, atsakovas neprivalėjo sudaryti neatlygintinio turto perleidimo sandorio, todėl ieškovas prašo pripažinti minėtą dovanojimo sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio pagrindu ir taikyti restituciją natūra (CK 6.145 str.).
Ieškinyje ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar neatvyks į teismo posėdį (1-3 b. l.).
Atsakovams K. B. ir P. B. ieškinio ir jo priedų nuorašai su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai (CPK 122 str. 1 d., 123 str. 1 d. 124 str. 2 d.), t.y. P. B. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2013-06-18 (22 b. l.), atsakovui K. B., įteikiant procesinius dokumentus jo gyvenamosios vietos adresu, jis atsisakė juos priimti (21 b. l.), kas prilyginama procesinio dokumento įteikimui (CPK 124 str. 2 d.). Tačiau atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, sprendimas priimtinas už akių Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Formaliai vertindamas įrodymus teismas patikrina, ar byloje esantys įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų reikalavimus, ar jie gauti šių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini.
Iš ieškovo pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių (1-3 b. l.), Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo už akių (4-6 b. l.), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija (7-8 b. l.), nustatyta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1732-538/2012, priteisė iš atsakovo K. B. ieškovo K. K. Š., paveldėjusio po kreditorės J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) kreditorinį reikalavimą pagal tarp J. Š. ir atsakovo K. B. 2002-01-01 sudarytą paskolos sutartį, naudai 100000 litų skolos, 60000 litų palūkanų už naudojimąsi paskolos suma, 25000 litų palūkanų už laiku negrąžintą paskolos sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-10-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (4-6 b. l.). Taip pat nustatyta, kad atsakovas K. B. neatlygintiniu vienašaliu sandoriu - 2007-05-17 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido asmeninė nuosavybėn atsakovui P. B. 3,7400 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (7-8 b. l.). Ieškovas K. K. Š. būtent CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčija atsakovų sudarytą pastarąją nekilnojamojo turto perleidimo sutartį. Pažymėtina, jog actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 str. 1 d.). Šio instituto paskirtis - užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, apsaugant kreditorių ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2006 ir kt.). Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas K. K. Š. turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes paveldėjo po kreditorės, savo sutuoktinės, J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) kreditorinį reikalavimą pagal tarp J. Š. ir atsakovo K. B. 2002-01-01 sudarytą paskolos sutartį (CK 5.1 str.), jo naudai įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1732-538/2012, priteistų sumų pagal mirusiosios J. Š. ir atsakovo K. B. 2002-01-01 sudarytą paskolos sutartį (4-6 b. l.) atsakovas K. B. nesumokėjo, t.y. savo prievolių neįvykdė. Iš duomenų apie atsakovo K. B. turimą turtą pagal antstolio 2012-10-25 sudarytą turto apyrašą, iš kurio, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo K. B. turtui, ieškovas Kazimieras K. Š. sužinojo apie atsakovo sudarytą ginčo sandorį, nustatyta, jog atsakovas jokio turto nebeturi, išskyrus VSDFV Klaipėdos skyriaus mokamą pensiją. Šie ieškovo pateikti duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad atsakovo K. B. 2007 m. gegužės 17 sudaryta dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria perleista nuosavybės teisė atsakovui P. B. į 3,7400 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (7-8 b. l.), sukėlė atsakovo K. B. nemokumą (iš esmės sumažino jo mokumo galimybes), ginčo sandoriu buvo pažeistos ieškovo – atsakovo K. B. kreditoriaus, teisės ir teisėti interesai, nes atsakovas K. B. po to, kaip prievolės grąžinti paskolą, kurios grąžinimo terminas jau buvo 2003-01-01 suėjęs, nebuvo įvykdęs ir tai žinodamas sudarė ginčo sandorį, taip sumažindamas savo mokumą ir pažeisdamas kreditoriaus teisę į reikalavimo patenkinimą. Ieškovo reikalavimas nukreipiamas būtent į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti, be to, iš byloje esančių duomenų apie perleisto žemės sklypo vertę akivaizdu, jog ieškovo K. K. Š. reikalavimas pilna apimtimi net nebus patenkintas, o tuo pačiu atsakovo K. B. mokumas atkurtas tik iš dalies. Duomenų byloje, kad atsakovas K. B. privalėjo sudaryti ginčo sandorį, nėra, nes privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuri gali kilti iš įstatymo, teismo sprendimo, skolininko vienašališko įsipareigojimo, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000 ir kt.). Šiuo atveju ginčo sandoris, kaip minėta, – neatlygintinis, todėl nors jis gali būti pripažintinas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens – atsakovo P. B. sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.), tačiau šiuo atveju preziumuojama, kad sandorio šalys - nesąžiningos, nes ginčijama sutartimi atsakovas K. B. perleido turtą savo sūnui atsakovui P. B. neatlygintinai (CK 6.67 str. 1 d. 1 p.). Ši prezumpcija byloje nepaneigta. Be to, ieškinio senaties terminas nepraleistas (CK 6.66 str. 3 d., ieškovo ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo teisme gautas 2013-06-07).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju 2007 m. gegužės 21 d. dovanojimo sandoriui pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio pagrindu egzistuoja visų būtinas sąlygų visetas, t.y. ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises, atsakovas K. B. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, sandorio šalys nesąžiningos: K. B. buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, turtą padovanojo sūnui, siekdamas išvengti skolos išieškojimo. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas ieškinį tenkinti ir ieškinys tenkintinas visiškai bei pripažintina negaliojančia 2007 m. gegužės 17 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas K. B. padovanojo atsakovui P. B. 3,7400 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CK 6.66 str.). Pripažinus šį neatlygintinį sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija natūra ir šio ginčo sandorio šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį (CK 6.145, 6.146 str.), t.y. 3,7400 ha žemės sklypas, perleistas 2007 m. gegužės 17 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. B., grąžintinas atsakovui K. B. nuosavybės teise, kad į jį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal kreditoriaus K. K. Š. reikalavimą (CK 66 str. 4 d.).
Tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų K. B. ir P. B. lygiomis dalimis ieškovui yra priteistinas 368,00 Lt žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas paduodant ieškinį (10 b. l.), t.y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 184,00 Lt žyminio mokesčio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 bei 96 straipsniais, į valstybės pajamas iš atsakovų K. B. ir P. B. yra priteistina 26,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. iš atsakovo K. B. į valstybės pajamas priteistina 13,18 Lt, iš atsakovo P. B. į valstybės pajamas priteistina 13,17 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi (12-13 b. l.), paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia 2007 m. gegužės 17 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausantį 3,7400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini).
Taikyti restituciją ir 3,7400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn.
Priteisti iš atsakovo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 184,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ieškovui K. K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), bei 13,18 Lt (trylika litų ir 18 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 184,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ieškovui K. K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), bei 13,17 Lt (trylika litų ir 17 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.
Laikinąsais apsaugos priemones, taikytas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Atsakovai K. B. ir P. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Pakruojo rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas K. K. Š. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.