Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-971-951/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-16
Bylos Nr.
1-971-951/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04097-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
L. P.
Nukentėjusysis
D. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-971-951/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04097-2021-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant V. A.,dalyvaujant prokurorei A. R.,kaltinamajai L. P., jos gynėjui advokatui P. S.,

nukentėjusiajai D. P., jos įstatyminei atstovei E. B., įgaliotajai atstovei advokatei N. L.,

vertėjai D. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo artimai giminaitei - nepilnametei dukrai D. P., būtent: 2021-01-25 apie 13.00 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu griebdama už nukentėjusiosios D. P. džemperio ir už veido, toliau tęsdama nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, 2021-01-26, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia suimdama už nukentėjusiosios D. P. plaukų ir tempdama už jų, sukėlė nukentėjusiajai D. P. fizinį skausmą.

Kaltinamoji L. P. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad ji kreipėsi į vaiko teisių skyrių, ten ją priėmė, su ja pabendravo, paskambino dukrai, kad dukra ateitų ir jos pakalbėtų skyriaus patalpoje, bet dukra telefonu pasakė, kad ji neateis. Kai ji po to skambučio sausio 25 d. grįžo iš vaiko teisių skyriaus namo, tada ir įvyko konfliktas. Ji paklausė dukters, kodėl ji nenori šio klausimo išspręsti taikiai. Pasakė, kad jei ji būtų atėjusi, tai jie visi kartu būtų aptarę, pakalbėję, ir toliau viso to nebūtų buvę. Nebūtų problemos, nes jie tą problemą būtų išsprendę. Ji necenzūriniais žodžiais pasakė: ,,mama, išeik iš kambario“, ir ją išstūmė. Jai nepatiko, kad ji prie pašalinio žmogaus šitaip į ją kreipėsi, todėl tris ar keturis kartus su ranka, ant kurios buvo laisvai judantis žiedas, trenkė jai į veidą. Viskas įvyko 2021 m. sausio 25 d., pirmadienį. Tai įvyko maždaug trečią valandą, nes prieš tai, apie pusę pirmos, ji buvo vaiko teisių skyriuje, iš ten buvo skambutis. Viskas vyko jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji po smūgio pamatė dukters ryškiai raudoną veidą ir išėjo iš kambario. Galbūt, jei ji laikė už krūtinės, už drabužių, tai gal jai ir buvo padaryti sužalojimai, nurodyti ekspertizės akte: intraodinės kraujosruvos kakle, krūtinėje, nes ji jų nematė. Faktiškai galėjo būti padaryti sužalojimai, nurodyti ekspertizės akte. Po konflikto visas tris dienas, kol ji laukė vaiko teisių skyriaus specialistų, iki 28 d. nieko nebuvo, jos tris dienas visai nebendravo. Dukra pasakė, kad tos draugės mama paskambins į vaiko teisių skyrių. Ji nemušė dukters kolonėle. Tokios aplinkybės, kad ji prie liudytojos J. ją tampė už plaukų, nebuvo. Jos ir dukros santykiai tokie, kad išplauti indus, apskalbti, vyksta buitinis bendravimas. Ji atsiprašė, paprašė, kad dukra jai atleistų. Jos daugiausiai bendravo dėl kompiuterio, nes dukra jai padėdavo su kompiuteriu. Dukra jai neatsakė, ar jai atleido. Žinoma, kad bandė susitaikyti su dukra. Jai teikė dovanas, bendravo. Prie svetimų žmonių, esant kitų įtakai, ji turbūt su ja nebendraus. Ji nebendrauja, nekontaktuoja, kai aplink yra svetimi žmonės. Gailisi dėl savo veiksmų, tai niekada nepasikartos. Ji neturi jokių pretenzijų dėl jos požiūrio, draugų, tiesiog, nori jos atsiprašyti. Jei dukra nori, tai ji jai civiliniu ieškiniu prašomą pinigų sumą tuoj pat, net šiandien gali atiduoti. Prieš tai, kai ji ėjo į vaiko teisių skyrių, tai ji jos paprašė, kad duotų adresą arba telefoną, o ji atsakė, kad adreso neduos, o duos telefoną. Su tuo telefono numeriu ji ir nuėjo į vaiko teisių skyrių. Tas pokalbis dėl telefono vyko sausio 25 d. Tą pačią dieną ji su tuo telefonu nuėjo ir norėjo taikiai susitarti su ta šeima, taikiai išspręsti problemą. Ji dukrai pasakė, kad jei ji jai neduos savo telefono, tai ji iš jos telefono paims tą numerį. Ji bendravo ne tik su dukra, bet ir su M. mama. Dukra jai pati davė telefoną. Į savo telefoną ji neleido pasižiūrėti, sakė, jog telefonas yra užblokuotas, ir ji vis tiek nieko nebūtų pamačiusi. Ji norėjo sužinoti numerį. Nebandė iš dukros rankų paimti telefono, kaip tas telefonas buvo su ja, taip jis ir liko su ja. Dukra keturis kartus grįžo namo, bet penktą kartą, kai ji jai neprisiskambino, tada prasidėjo konfliktas. Kai dukra grįžo iš vaikų namų, jos su dukra bendravo pakeltais balso tonais. Jai psichologas pasakė, kad jos vaikas šiuo metu yra kaip ir vakuume, o ji turi ją prašnekinti, ką ji bandė padaryti. Ji D. sakė, kodėl jai svetima šeima yra brangesnė nei sava. Ryte ėjo pasidaryti rakto, nes jo neturėjo. Devintą valandą ryto ėjo į dirbtuves pasidaryto rakto. Vienas raktas buvo tėvo, o kitas raktas buvo jos. Po keturių valandų, kai grįžo iš darbo, ji padavė tą raktą. Buvo taip, kad dukra buvo užrakinta. Ji prašė tėvo, kad ją išleistų pas draugus tada, kai ji grįžo iš internato. Ji neprašo, bet išvažiuoja ir paskui praneša. Praneša tik tada, kai būna išvykusi, išvažiavusi. Ji rašo SMS žinutę: ,,tėti, negrįšiu namo“. Tai buvo karantino, pandemijos pradžia, kai prasidėjo nesantaika tarp jos ir dukros. Spalį, lapkritį, gruodį, sausį ji bent po vieną naktį nemiegojo namuose. Sausio mėnesį penktą kartą pati asmeniškai kreipėsi į vaiko teisių skyrių. Jie pasakė, kad ji lauktų, ir jie atvažiuos. Toks buvo atsakymas, jog 25-26 dienomis jie negalės, o kai tik galės, tada ir atvyks. Visas konfliktas vyko todėl, kad ji penktą kartą nenakvojo namuose. Be nakvojimo santykiai buvo normalūs, būdavo, kad bendraudavo su merginomis, jos viešėdavo pas juos namuose. To ji neleido tik karantino metu. Vaiko teisių skyrius parašė pareiškimą jos atžvilgiu. Buvo konfliktas dėl telefono, kad gautų iš jo duomenis. Pripažįsta savo kaltę. Vaikas, kuris yra kitos šeimos įtakoje, tampa nekontroliuojamas. Jos vaikui svetimi žmonės daro didelę įtaką, nes ji ten vyksta kiekvieną savaitę. Dėl plaukų tempimo, tai kraujo nebuvo, ji neverkė. Tikriausiai jai galėjo skaudėti dėl to tampymo už plaukų. Ji supranta savo klaidą, supranta, kad pasielgė agresyviai savo dukters atžvilgiu ir daugiau tai niekada nepasikartos.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nepilnametė nukentėjusioji D. P., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad įvyko konfliktas su mama. Ji pasiprašė per naktį pasilikti pas draugę, mamai ta idėja nepatiko, nepatiko ir ta draugė, tada ji paklausė tėčio, jis jai leido, todėl ji išėjo ir tą naktį ten pasiliko. Kitą dieną grįžo. Vos atidarė duris, mama iš išgąsčio apipylė vandeniu, šaukė ant jos, ji ėjo į kambarį, verkė. Kiek pamena, mama prašė, kad duotų tos draugės adresą, telefono numerius, ji nenorėjo, kad draugei būtų blogai ir nedavė. Tą pačią dieną, po viso to, kai mama ant jos šaukė, ji pasikvietė klasiokę, kad ją šiek tiek nuramintų, nes draugė visą tą situaciją žinojo. Kai ji atėjo, nuramino, kitą dieną paprašė, kad draugė ateitų iš pačio ryto. Ji atėjo vos ne 8 val. ryto, jos kartu prasėdėjo pamokas nuotoliniu būdu, mama buvo išėjusi, paskui grįžo, atėjo į jos kambarį, jos su klasioke persijungė į pamokas, sėdėjo. Mama pradėjo nusišnekėti apie tą jos draugę, ji atsisuko į mamą ir pasakė: „ką tu čia nusišneki, tu gal d...”. Mamą tas žodis labai išgąsdino, ji atsistojo, bandė lėtai ją atstumti, sakė: „,mama, prašau išeik”. Mama jai pagriebė už džemperio, suplėšė džemperį ir paėmė už veido. Jos klasiokė viską matė ir liko šoke. Mama išėjo iš jos kambario ir grasino, kad skambins vaiko teisių skyriui, kad jai bus blogai. Tada po viso to įvykio, po mamos padaryto įbrėžimo jos draugės, pas kurią miegojo, mama paskambino vaiko teisių skyriui, pranešė apie smurtą šeimoje. Jos mama irgi skambino vaiko teisių skyriui ir pranešė, kad jos draugė nesveika, kad ta draugė seksualiai ją išnaudojo. Atvažiavo vaiko teisių skyriaus specialistai dėl tos priežasties, kur mama iškvietė, pamatė įbrėžimus, ji papasakojo, jau apie 8 val. buvo globos namuose. Mama daug kartų bandė jai skambinti, kiek atsiliepdavo, ji ne tai, kad provokavo, bet sakė: „pabėk iš vaikų namų“, sakė, kad: „tau jau 16 metų, tu gali išeiti iš ten ir grįžti namo“. Ji grasino, kad kažką padarys katei, išmes per balkoną, jei ji negrįš, džiaugiasi, kad nieko tai katei nepadarė. Kelis kartus ją aplankė tėtis, kiek galėjo, atvežė daiktų, tarp daiktų buvo radusi mamos laišką. Anksčiau irgi buvo konfliktas su mama, nepamena, kiek metų jai buvo, fizinio smurto tada nebuvo. Buvo mamos psichologinis smurtas jai ir tėčiui, fizinį smurtą ji naudodavo prieš tėtį, o tėtis prieš ją ne, nes nematė prasmės. Kiek pamena nuo mažens, mama taip elgdavosi su ja ir tėčiu, tik šiuo atveju ji paliko ant veido įbrėžimus. Šių metų sausio 23 d. ji miegojo pas draugę M. M., o 24 d. grįžo. Kartu su ja tą dieną buvo jos klasiokė J. K., po to buvo atėjusi dar viena klasiokė, ji per naktį buvo pasilikusi pas D. J.. J. matė smurtą prieš ją. Po 24 dienos, kai grįžo namo, tai buvo 25 diena, jai atrodo, kitą dieną konfliktas vyko (duomenys neskelbtini), jos kambaryje. Tėtis buvo išėjęs dėl darbo ar dėl kortelės, kitų žmonių nebuvo. Ji sėdėjo kambaryje, mama atėjo, pradėjo sakyti, kad ją vaiko teisių skyriui paskųs, pradėjo šnekėti apie jos draugę. Ji tiesiog atsisuko į mamą, atsistojo, pasakė: „prašau išeik“. Tada mama vėl pradėjo šnekėti apie tą draugę. Ji pasakė: „nebenusišnekėk, tu gal d...“, tada mama pasakė, kaip čia ji kalba ir užsipuolė. Užsimojo rankomis, paėmė ją už džemperio, suplėšė džemperį ir įbrėžė veidą. Viskas vyko greitai, jos klasiokė pamatė ir visiškai sustingo, buvo šoke, ji žinojo, kad buvo konfliktas. Nepilnai per pusę suplėšė džemperį, kurį ji buvo užsidėjusi. Ji pradėjo ją tampyti už džemperio, todėl jis suplyšo. Dėl veido nežino, kaip viskas įvyko, bet jai įbrėžė. Gal taip atrodė, kad suėmė už kaklo, bet ne už džemperio paėmė. Ji tuo metu bandė dengtis, bandė gintis, tai nematė, kaip sudavė į veidą, tai matė klasiokė. Su nagais jai sužeidė veidą (rodo po akimi ir dešinės pusės lūpą). Pirmiausia buvo tik įbrėžimas virš lūpos ir raudonas žandas, galvojo, kad nieko tokio, bet lūpa pradėjo kraujuoti, tai pamatė klasiokė, priėjo prie veidrodžio, galvojo, kad ištinęs žandas, viskas bus gerai, praeis, bet po 15-30 minučių atsirado įbrėžimai ant jos žando. Veide juto skausmą, ant žando ir virš lūpos. To įbrėžimo iš karto nepajautė, bet po kelių minučių pradėjo griaužti ir pamatė įbrėžimus ant dešinio žando. Sudavė vienu kartu, to nematė, bet toks jos spėjimas. Tuo momentu, kai ji pasakė prieš mamą keiksmažodį, buvo labai supykusi, po viso smurto, ji atsipalaidavo, išėjo iš jos kambario ir viskas. Kiek ji pamena, gal kai buvo mažesnė, kai jai buvo 5-6 metai, jai patampydavo už plaukų ar kažką, bet kad trenktų, tai ji nebepamena. Tėtis pamatė, kai po 1-2 valandos grįžo po įvykio, tada mama išėjo į vaiko teisių skyrių, nes sakė, kad eis ten skųsti. Jos manymu, arba mama pripažįsta, kad jai reikia specialistų pagalbos, arba tėvai turi skirtis. Ji nori gyventi su abiem tėvais, bet, jeigu mama nenorėtų gydytis ar gauti kažkokią pagalbą, tada su tėčiu. Su tinkamu laiko tarpu atleistų. Įvykio metu mama buvo blaivi, ji alkoholio nevartoja. Tą dieną per pamokas ji nebuvo įsijungusi vaizdo ir mikrofono. Iki konflikto sužalojimų ant kūno neturėjo. Po veido sužalojimo praėjus gal dienai, mama prašė duoti jos draugės adresą, bet ji nenorėjo duoti, todėl davė draugės mamos numerį, ji M. adresą telefone turėjo nufotografavusi, bet nenorėjo pridaryti M. bėdų ir jį ištrynė. Mama pamatė, sakė, ar tu ištrynei, sakė greitai užrašyti adresą, norėjo atimti telefoną ir tada jai tampė už plaukų. Ant kūno sužalojimų padaryta nebuvo. Ekspertas pamatė veido sužalojimus, bet viskas jau buvo beveik užgiję. Randai buvo likę nuo mamos sužalojimų. Niekas nematė, kai ją tampė už plaukų, tuo metu ji sėdėjo kambaryje. Pirmadienį jai įbrėžė, o, atrodo, kad antradienį mama iš jos bandė atimti telefoną. Telefono mamai nedavė, todėl mama jai tiesiog paėmė už plaukų į viršų ir tampė. Ji sėdėjo lovoje šonu, nes bandė paslėpti telefoną, tai truko 2-3 sekundes. Jautė nusivylimą, gal truputį skaudėjo, skausmą įvertintų 5 balais. Ji mano, kad konfliktai su mama paaštrėjo dėl bendravimo su M.. Iki to irgi buvo konfliktų, fizinio smurto nebuvo, bet buvo emocinis smurtas, ji pykdavo, bet ne taip žiauriai. Po įvykio verkė, kad mama taip pasielgė ir dėl to, kad tai matė draugė. Pargriuvusi nebuvo. Kai tampė plaukus, neverkė, mama matė, kad laikė ašaras, bet jai nebuvo svarbu (1 t., b. l. 61-65).

Nepilnametė liudytoja J. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad apie įvykį žino tai, ką pasakojo D. ir tai, ką ji pati matė. Ji atėjo pas D., kai D. jos paprašė, kad ateitų nuo ankstaus ryto pas ją, nes ji bijojo būti su mama, kad ji vėl prie jos prilįs ir pradės šaukti. D. galvojo, kad jeigu ji pasikvies draugę, mama nešauks ant jos ir nieko nedarys, bet jos dėl to klydo. Per pamokas mama ant jos rėkė rusiškai, ji nežino ką. D. paprašė mamos išeiti, tada mama įbrėžė jai į veidą, suplėšė džemperį. Čia viskas, ką ji matė, daugiau viską žino tik tiek, kiek pasakojo D.. Viskas buvo šiais metais, tikslios datos nepamena, maždaug prieš dvi, tris savaites, gal vasarį. D. adreso tiksliai neprisimena. Įvykis įvyko D. namuose, jos kambaryje, gal kažkur apie 12-14 val., nes buvo šešta pamoka. Nesuprato, ką sakė D. mama, nes viso konflikto metu ji kalbėjo rusų kalba, jos mama lietuviškai beveik nemoka, D. irgi su mama kalbėjo rusiškai. Konfliktas vyko dėl to, kad D. išėjo pas draugę, savo merginą, neparėjo ir nepasakė, kad išėjo, nepakėlė ragelio. Mama supyko ir, kai D. parėjo (čia ji jai pasakojo), rado sugadintus savo daiktus. Kai nusimovė batus, D. mama metė iš bato. Paskui D. mama paėmė kolonėlę ir pradėjo D. daužyti iš kolonėlės. Iš kolonėlės pataikė, bet D. buvo prisidengusi, tai nežino, kiek tiksliai pataikė. Ji tada kalbėjo su D., buvo namuose ir jos kalbėjo per „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu D. išgirdo, kad jos mama kalba kitame kambaryje. D. pasiklausė ir išgirdo, kaip mama kalba su savo draugėmis, joms sakė, kad apsimestų vaiko teisių skyriaus specialistais, kad galėtų gauti D. merginos adresą. Sužalojimų nuo kolonėlės nebuvo, bet turbūt skaudėjo. Sužalojimų lygtais nebuvo, bet nuo tada D. bijojo pasilikti viena pati su mama. D. ir jos mama stovėjo tarp dviejų lovų, kai mama kažkodėl pagriebė D. už veido ir įbrėžė. Mama nuvertė D. ant lovos ir, pagriebusi už džemperio, perplėšė džemperį, D. pradėjo vos ne verkti, norėjo pasikeisti rūbus, tada mama išėjo. Ant D. kūno sužalojimų nematė, ant veido matė, buvo virš lūpos, ant nosies, jai atrodo, kažkur ir ant žando. Kurioje lūpos pusėje, pasakyti negali. Konfliktas tiesiog baigėsi. D. pasikeitė rūbus, ir jos toliau sėdėjo kambaryje, buvo prie kompiuterio, tą dieną buvo taip, kad mamos draugės skambino D., apsimesdamos, jog yra iš vaiko teisių skyriaus. Mama buvo kažkur išėjusi, nežino kur. Tėtis parėjo namo, tada D. jam pasakė apie tai, kas buvo, kai konflikto metu jo nebuvo. D. buvo supykusi ir nežinojo, ką daryti. Kiek supranta, buvo supykusi ant mamos, verkė, kai jai įbrėžė, be to, tas džemperis buvo dovana iš draugės. Dar buvo sugadinti jos daiktai - vėliava, kuri irgi buvo dovana iš draugės, dar buvo tokie medžiaginiai maišeliai, ji jų nematė, mama arba paslėpė juos arba išmetė. D. buvo supykusi, kad sugadino jos daiktus ir apskritai buvo supykusi ant mamos. Ji mano, kad jai skaudėjo sužalojimus, ji neklausė, ar D. skauda. Tiesiog su vandeniu praplovė sužalojimus, nes buvo šiek tiek kraujo ant lūpos. Paskui nusifotografavo, po kelių dienų tie įbrėžimai dar labiau išryškėjo. Matė, kaip fotografavo, matė nuotraukas, D. buvo pasidariusi daug nuotraukų, visų ji nematė, bet buvo pasidariusi. D. į savo socialinius tinklus buvo įsidėjusi, nes draugai, kurie žinojo šią situaciją, bijojo dėl D.. „(duomenys neskelbtini)“ ji laikinai buvo įsidėjusi nuotrauką, pasakė draugams, kad „viskas gerai, nieko tokio“. Tiksliai neatsimena, ką buvo užrašiusi. „(duomenys neskelbtini)“ ir ji matė tą nuotrauką, neatsimena datos, kada įkėlė, bet žino, kad tą pačią dieną. D. nesakė, apie ką konfliktavo su mama. Nesakė, ką jai sakė mama, ką D. atsakė. Kai išėjo iš D., jau buvo vakaras. D. liko namuose. Kartu liko mama, tėtis, paskui po dienos ar kiek laiko atvažiavo vaiko teisių skyriaus specialistai ir pasiėmė D.. Iki kol ją išvežė, ji su D. nesimatė, bendravo žinutėmis per „(duomenys neskelbtini)“. Anksčiau smurto nebuvo, bet mama D. atžvilgiu naudojo labai daug negražių žodžių. Po šio įvykio ne, bet prieš tai jos dažnai susipykdavo, kiekvieno jų konflikto nematė, bet kai matė, vieną kartą mama D. išvadino žiurke, tik rusiškai, bet ji suprato. D. anksčiau sakė, kad jai labai stipriai pagriebdavo už rankos, bet taip nedarydavo. Konflikto metu D. bandė rasti kompromisą su mama. D. bandė nustumti mamą, kad mama nebrėžtų ir neperplėštų džemperio, bet nepavyko. Neatsimena, ar šaukė ant mamos, gal kažką ir sakė, nežino. Mama kalbėjo garsiau, nors abi kalbėjo panašiai. D. konflikto metu kalbėjo, bet ramiu tonu bandė išsiaiškinti, o mama kalbėjo agresyviai. Ji mano, jog D. mamai nepatinka, kad D. yra kitos orientacijos, ir tai viena iš priežasčių, kodėl nepatiko, jog D. išėjo pas M.. Mama iš pradžių to nežinojo ir nerūpėjo (1 t., b. l. 120-122).

Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. 2021-01-28 gavus pranešimą apie galimą vaiko, D. P., teisių pažeidimą, specialistai M. R. ir A. I. po darbo valandų nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini). D. pasakė, kad jos mama L. P. griebė už džemperio, jį suplėšė, griebė jai už veido, įdrėskė į dešinį skruostą ir nosį. 2021-01-28 mergaitė buvo paimta iš šeimos ir apgyvendinta vaikų globos namuose, nes jos tėtis buvo neblaivus, negalėjo pasirūpinti mergaite. Ji pati su D. bendravo 2021-02-01 vaikų globos namuose. Minėtą dieną ant veido dar matė įbrėžimus, įdrėskimus, tačiau, kur tiksliai jie buvo, nepasakys, neprisimena. D. nurodė, kad mama galimai smurtavo prieš ją pirmą kartą, kad tėtis niekada nėra smurtavęs. Neįvardijo, kaip jai buvo padaryti sužalojimai. D. nurodė, kad su tėčiu santykiai yra geri. Konkrečiai, dėl kokių priežasčių kilo konfliktas su mama, D. nepasakė, tačiau sakė, kad sukonfliktavo tik su mama. D. bendravo geranoriškai, ji yra labai protinga mergaitė, ji suvokia, kad namuose jai nesaugu: tėtis turi problemų su alkoholiu, o mama kelia grėsmę. 2021-02-01 ji bendravo su mama L. P., kadangi ji kalbėjo tik rusų kalba, ji buvo priešiškai nusiteikusi, ji nieko nenorėjo girdėti apie situaciją, ji iš vis nieko nepasisakė. Taip pat bendravo su D. tėčiu, tačiau buvo tokia situacija, kad jis buvo neblaivus. Nei su vienu nepavyko pasišnekėti dėl kilusio konflikto. Tėvai negalėjo nurodyti artimų asmenų, kuriems būtų galima palikti D. laikinai globai (1 t., b. l. 127-130).

Liudytoja A. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Vaiko teisių apsaugos Šiaulių skyriaus vyriausioji specialistė. 2021-01-28 pagal tarnybinį pranešimą buvo nurodyta, kad mama skundžiasi dukra, jog dukra išeina iš namų be jos leidimo, nesilaiko karantino sąlygų. Su kolega važiavo būtent dėl to pranešimo įvertinimo. Kiek prisimena, važiavo į (duomenys neskelbtini) g. apie 18 val. vakaro. Kai nuvyko į namus, juose rado mergaitę, mamą ir tėvą. Mama L. P., mergaitė D. P., o tėvo vardo ir pavardės neprisimena. Kiek prisimena, tėvas buvo teigiamai nusiteikęs, o L. buvo nusiteikusi kažkiek priešiškai. Kadangi moteris šnekėjo tik rusiškai, o ji rusiškai nemoka ir nesupranta, negali pakomentuoti, ką ji sakė. Su ja bendravo kolega. Ji nuėjo į nepilnametės D. kambarį pasišnekėti. D. buvo be kaukės, pamatė jos veidą. Veide ant dešinio skruosto ir nosies matėsi įdrėskimai. Matėsi, kad jie ne vienos dienos, tačiau matėsi, kad dar nėra sugiję. D. buvo apsirengusi palaidinę. Kiek matė jos kaklą, sužalojimų nepastebėjo. Daugiau viską dengė palaidinė. Ji sužalojimus rodė noriai, nieko neslėpė. D. papasakojo, kad jos mama panaudojo fizinį smurtą, kad jai įdrėskė į veidą, tempė už džemperio. Jai parodė džemperį, matė, kad džemperis priekyje išilgai suplėšytas. D. jai pasakė, kad ji mokėsi nuotoliniu būdu, pas ją kambaryje buvo bendraklasė. Jos klausėsi pamokos, tuomet mama įėjo į jos kambarį, pradėjo priekaištauti dėl draugystės su kita drauge. D. ramiu tonu paprašė jos mamos palikti kambarį, bet jos mama neišėjo ir panaudojo fizinį smurtą. D. neminėjo, kad ją tampė už plaukų. D. viską pasakojo ramiai, apgailestavo dėl mamos elgesio, pasakė, kad galėtų sutarti su mama gerai, jeigu pati L. valdytų savo emocijas. D. pasakė, kad jos mama nevaldo emocijų. Nieko neminėjo, kad prieš ją anksčiau buvo naudotas fizinis smurtas, pasakė, kad su tėčiu sutaria gerai, ji pati mamai rekomenduotų psichologo konsultacijas. Po pokalbio su D., paaiškino, kad jai nėra saugu su mama. Su kolega pastebėjo ir užuodė alkoholio kvapą, jie iškvietė pareigūnus, kad nustatytų neblaivumą. Vyras buvo neblaivus, D. paaiškinta, kad jai nėra saugu namuose. Nei ji, nei jos tėvai negalėjo nurodyti, kas iš giminaičių galėtų ja pasirūpinti. Dėl to buvo nuspręsta ją apgyvendinti globos namuose. D. suplėšyto džemperio nepasiėmė, po to, kai jį parodė, džemperį padėjo atgal į spintą, į tą pačią vietą, iš kurios jį ir paėmė (1 t., b. l. 135-138).

Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su D. P. susipažino 2020-08-24 (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ežero, prie „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio jos labai gerai sutaria ir bendrauja kasdien - susirašo kasdien, labai dažnai susiskambindavo, iki kol D. neperkėlė į globos namus. Dažnai ji ir D. susitikdavo. D. iš pradžių sakydavo apie santykius su mama paviršutiniškai: kad neleidžia susitikti su draugais, bendrauti, tačiau po to ji jai pasakodavo, kad jos mama nepalaiko, kad į D. nukreipti neigiami mamos žodžiai. Jeigu neklysta, 2021 m. sausio mėn. gale, D. nakvojo pas ją namuose, jeigu neklysta, buvo savaitgalis. Viskas buvo gerai. Ji žinojo, kad jos mama griežta. Paklausė D., kaip ją išleido atvykti pas ją, ji pasakė, kad ją išleido tėtis. Pagalvojo, kad viskas gerai. Jos tėvai neprieštaravo. Sekmadienio ryte ji išvažiavo namo. Tą pačią dieną ji jai parašė, kad ji apsiverkė. Tada jai paskambino. D. papasakojo, kad mama pasielgė homofobiškai. Pokalbio metu ji verkė, jautėsi įskaudinta. Kiek žino, D. mama paėmė jos telefoną ir liepė ant jo užrašyti jos mamos telefono numerį ir adresą, sakė, kad kitaip jai telefono negrąžins. D. adreso nedavė, bet kad mama nurimtų, davė jos mamos numerį. D. jai pasakojo, kad tuo laikotarpiu tarp grįžimo iš jos namų ir jos patekimo į globos namus, pas ją į namus buvo atėjusi draugė J.. D. jai pasakojo, kad ji girdėjo, kaip kitame kambaryje jos mama šneka telefonu, kažkam sako visokias melagystes apie jos šeimą. D. nepatiko, tada kilo konfliktas. Kiek atsimena iš D. pasakojimo, D. pasakė, kad D. mama nebemeluotų, tad jos mama įėjo į D. kambarį, jame buvo J.. Kiek prisimena, D. sakė, kad jai išplėšė megztinį. Atsimena, kad ji jai atsiuntė nuotraukas, kuriose matėsi įbrėžimas ant žando, tačiau neprisimena, ant kurio, taip pat matėsi sužeista lūpa. Nežino, ar tas nuotraukas turi. D. jai pasakojo, kad į ją buvo metami daiktai, taip pat, kiek prisimena, jos mama trenkė jai per veidą. Dėl to nėra užtikrinta, nes praėjo daug laiko. Ji, matydama situaciją, kad D. bijo būti namuose, siūlė pagalbą. Pasakė, kad kol negaus leidimo, tol nesikiš. Vieną rytą atsikėlusi pamatė žinutes nuo D., kad ji nori pagalbos iš jos šeimos. Jos mama anonimiškai paskambino į vaiko teisių skyrių. Tačiau gavosi, kad tą pačią dieną D. mama irgi kreipėsi į vaiko teisių skyrių, kad neva D. bėgioja iš namų. Pas D. atvyko vaiko teisių skyriaus specialistai. Kiek suprato, atvyko dėl D. mamos pareiškimo. Kai vaiko teisių skyriaus specialistai bendravo su D., pamatė jos sužalotą veidą, tada ėmėsi atitinkamų veiksmų. Žino, kad ji buvo patalpinta į globos namus. D. mama viso įvykio metu žinojo, kad D. netradicinės orientacijos, visada matė vėliavą ir maišiukus. Nori papildyti, kad D. tėtis su D. elgiasi gražiai, ja rūpinasi, o mama jai deda laiškus. Tuose laiškuose jos mama kaltina D., kad ji dėl visko kalta. Kad ir kaip D. stengiasi nekreipti dėmesio, D. jau pavargo nuo situacijos (1 t., b. l. 149-152).

Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 164-166).

Iš 2021-01-29 Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo matyti, kad 2021-01-28 skyriaus specialistai bendravo su nepilnamete D. P., kuri nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini) jos mama L. P. smurtavo prieš ją, t. y. griebė nepilnametei už veido, įdrėskė į dešinį skruostą ir nosį, griebė už džemperio ir jį suplėšė (1 t., b. l. 5-9).

Iš 2021-02-09 BIRT ataskaitų žiūryklės informacijos matyti, kad 2021-01-28 11.34 val. buvo užregistruotas privataus fizinio asmens pranešimas, jog 2021-01-28 skyriaus specialistai, gavę pranešimą, nuvyko į šeimos namus, bendravo su nepilnamete D. P., kuri pasakojo, jog motina L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), galimai naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu. D. P. teigimu, motina L. P. suėmė už džemperio, jį suplėšė, griebė jai už veido, įdrėskė į dešinį skruostą ir nosį (1 t., b. l. 12-14).

Iš 2021-02-09 BIRT ataskaitų žiūryklės informacijos matyti, kad 2021-01-28 19.19 val. buvo užregistruotas M. R. pranešimas, jog nuvykus nurodytu adresu, asmeniui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,13 promilės girtumas. Minėtu adresu buvo pats vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas prašo pareigūnų pagalbos įvertinti vyro blaivumą. Namuose yra nepilnametė. Laukia vietoje (1 t., b. l. 15-16).

Iš 2021-02-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 17-26).

Iš 2021-02-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. P. nustatytos intraodinės kraujosruvos kakle, krūtinėje. Kūno sužalojimai padaryti prieš 6-9 paras iki apžiūros. Tikėtina, kad D. P. nustatyti kūno sužalojimai gali būti nesusiję su užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis. Nustatyti kūno sužalojimai gali būti padaromi kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar galimai lokalaus neigiamo slėgio poveikyje. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti 4 trauminių poveikių metu, kvalifikuotini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Individualios žalojančio daikto (-ų) savybės sužalojimuose neužfiksuotos. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, nustatytų sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi (1 t., b. l. 72-73).

Iš 2021-02-08 Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021-01-27 gavo pranešimą apie nepilnametės D. P. galimą vaiko teisių pažeidimą. Skyriaus specialistai atliko informacijos apie gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimą, vertino vaiko situaciją. D. P. nustatytas apsaugos poreikis, pagal laikinąjį apgyvendinimo aktą apgyvendinta Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose. Nuo 2021-02-05 šeimai paskirtas Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namų atvejo vadybininkas M. S. ir socialinė darbuotoja T. Z. (1 t., b. l. 77-98).

Iš 2021-03-18 M. M. elektroninio laiško matyti, jog buvo atsiųsta informacija dėl D. P., apie jos savijautą, jos mamos elgesį, D. kreipimąsi į jos šeimą pagalbos (1 t., b. l. 153-159).

Iš 2021-02-10 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra (1 t., b. l. 171-173).

Iš 2021-04-13 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta M. M. pateiktų garso įrašų apžiūra (1 t., b. l. 176-181).

Iš 2021-04-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. P. savanoriškai pateikė laiškus, gautus iš L. P., jai būnant globos namuose (1 t., b. l. 182-185, 189-198).

Teisme nagrinėjant bylą, kaltinamoji pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, paaiškindama, kad 2021-01-25 namuose vykusio konflikto metu ji tris ar keturis kartus su ranka, ant kurios buvo laisvai judantis žiedas, trenkė dukrai į veidą, po suduotų smūgių pamatė, kad dukters veidas ryškiai raudonas, tada išėjo iš kambario, pripažino ir tai, kad dėl jos elgesio D. P. galėjo būti padaryti sužalojimai. Dar daugiau, teismo posėdžio metu kaltinamoji pripažino aplinkybes ir dėl tempimo dukrai už plaukų, teigdama, jog dėl šio tempimo kraujo nebuvo, dukra neverkė, tačiau tikriausiai D. P. dėl to tampymo už plaukų galėjo skaudėti. Teismas remiasi tokiais kaltinamosios paaiškinimais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, tokius L. P. paaiškinimus, duotus teisme, patvirtina ir kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji D. P., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat patvirtino kilusio konflikto aplinkybes, nurodydama, kad mama ją užsipuolė, užsimodama rankomis, paėmusi už džemperio ją tampė, suplėšė drabužį, įbrėžė į veidą, dėl ko jis buvo raudonas, buvo įbrėžtas žandas, padarytas įbrėžimas virš lūpos, tampė už plaukų. Taip pat teigė, kad dėl motinos smurtinių veiksmų ji jautė fizinį skausmą, graužė įbrėžimus ant dešinio žando. Be to, liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti vaiko teisų apsaugos skyriaus specialistai R. A., A. I. taip pat analogiškai paaiškino aplinkybes, jog D. P. joms pasakojo, kaip motina jai griebė už džemperio ir jį suplėšė, griebė jai už veido, įdrėskė į skruostą ir nosį. Kaip nurodė liudytoja A. I., D. P. veide, ant dešinio skruosto ir nosies matėsi įdrėskimai. Liudytoja M. M. parodė, kad D. jai pasakojo, jog tarp jos ir mamos kilo konfliktas, mama D. išplėšė megztinį, trenkė per veidą, D. prašė M. M. šeimos pagalbos, jai nukentėjusioji siuntė nuotraukas, kuriose matėsi įbrėžimas veide, sužeista lūpa. Tiesiogiai įvykį stebėjusi J. K., kuri buvo apklausta kaip liudytoja, taip pat patvirtino, kad D. mama įbrėžė veidą, suplėšė džemperį, dėl ko D. P. veide, ant žando, nosies buvo matyti sužalojimai, matėsi šiek tiek kraujo, plovė sužalojimus vandeniu, mano, kad D. P. dėl šių smurtinių veiksmų skaudėjo. Teismas remiasi šiais nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, nes jie sutampa tarpusavyje, taip pat atitinka ir kitą bylos medžiagą – įvykio vietos apžiūros protokolą, tarnybinius pranešimus, kitų daiktų, objektų apžiūros protokolus. Atsižvelgiant į tai, kad L. P., smurtaudama savo artimo giminaičio – dukters D. P. atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą, jos kaltė dėl padaryto nusikaltimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Formuluojant kaltinimą L. P., buvo nurodyta, kad ji ne tik savo dukrai D. P. sukėlė fizinį skausmą, bet ir padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: intraodines kraujosruvas kakle, krūtinėje. Kaip rodo bylos medžiaga, smurtinius veiksmus savo dukters atžvilgiu kaltinamoji naudojo laikotarpiu nuo 2021-01-25 iki 2021-01-26, tuo tarpu D. P. teismo medicinos ekspertas apžiūrėjo tik 2021-02-10. Iš 2021-02-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. P. nustatytos intraodinės kraujosruvos kakle, krūtinėje padarytos prieš 6-9 paras iki apžiūros ir tikėtina, kad D. P. nustatyti kūno sužalojimai gali būti nesusiję su užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. įvertinus specialisto išvadą apie nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų padarymo laiką, įvertinus pačios nukentėjusiosios parodymus, kad jai mama įbrėžė į veidą, buvo įbrėžtas žandas, padarytas įbrėžimas virš lūpos, o ant jos kūno sužalojimų padaryta nebuvo, taip pat įvertinus ir aptartus liudytojų R. A., A. I., M. M. ir J. K. parodymus apie matytus sužalojimus ant nukentėjusiosios veido, tai, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti neabejotiną išvadą, kad specialisto nustatyti kūno sužalojimai yra susiję su užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis, L. P. suformuluotas kaltinimas tikslintinas, pašalinant aplinkybę, kad L. P. padarė nukentėjusiajai D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: intraodines kraujosruvas kakle, krūtinėje. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių, nesunkina kaltinamosios teisinės padėties, todėl yra galimas.

Kaltinamosios L. P. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajai L. P. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamosios kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

L. P. nusikalto būdama neteista (2 t., b. l. 17 ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 18), dirbanti. Iš byloje pateiktos daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, kad L. P. apibūdinama kaip paslaugi, tvarkinga, kruopšti, sąžininga bendrijos gyventoja (2 t., b. l. 78). Buvusioje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamoji L. P. charakterizuojama teigiamai, kaip nekonfliktiška, pareiginga, neturinti žalingų įpročių darbuotoja (2 t., b. l. 77). ). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas L. P. už padarytą nusikalstamą veiką skiria sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su įpareigojimais, kurie padėtų kaltinamajai tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Taip pat, teismo nuomone, padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, tikslinga L. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nusikaltimą padarė savo šeimos nariui ir artimam giminaičiui - dukrai (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajai L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Nukentėjusiosios D. P. įgaliota atstovė advokatė N. L. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą sudaro dėl sumušimo patirtas ne tik fizinis skausmas, bet ir pažeminimas, dvasiniai išgyvenimai, pergyvenimai, baimė, išgąstis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (LR CK 6.249 str. 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti LR CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamosios veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajai, jos psichinei sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai D. P. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamosios veiksmų pobūdį – įvykdytas nesunkus nusikaltimas kėsinantis į nukentėjusiosios sveikatą, panaudojus fizinį smurtą, buvo sukeltas fizinis skausmas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamoji L. P. smurtinius veiksmus naudojo savo nepilnametės dukters atžvilgiu, kaltinamosios kaltę – tyčinę formą, taip pat įvertina nukentėjusiosios patirtus nepatogumus dėl vykimo pas medicinos specialistą, į ikiteisminio tyrimo įstaigą, patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kad smurtinius veiksmus matė ir nukentėjusiosios nepilnametė draugė. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiosios atstovės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina visa apimtimi, priteisdamas iš kaltinamosios 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios D. P. naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant LR CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiškose bylose.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajai L. P. buvo skirti gynėjai advokatai P. S. ir V. M.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-06-03 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už L. P. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 225,32 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį (duomenų apie turimą turtą byloje nėra), kaip teigė kaltinamoji, ji tik neseniai įsidarbino, be to, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas D. P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu ir nekilnojamam daiktui įregistruota hipoteka nuo 2006-12-07 (2 t., b. l. 74-75), į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, šios išlaidos iš jos nėra priteistinos.

Nagrinėjant bylą, nukentėjusiajai D. P. buvo skirta atstovė advokatė N. L.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-05-27 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už D. P. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 306,00 Eur.

LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, spęsdamas klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, atsižvelgia į kaltinamosios turtinę padėtį (duomenų apie turimą turtą byloje nėra), į tai, kad nukentėjusiajai teisinė pagalba buvo būtina. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamosios nepriteisintos.

Daiktiniai įrodymai – 5 vnt. kompaktinių plokštelių, esančių pakete Nr. 1, prisegtame prie 1 tomo bylos galinio viršelio, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Daiktiniai įrodymai – 6 vnt. laiškų, L. P. rašytų D. P., esančių pakete Nr. 2, prisegtame prie 1 tomo bylos galinio viršelio, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

L. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę L. P. nustatyti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, L. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios D. P. įgaliotos atstovės advokatės pareikštą civilinį ieškinį dėl 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios L. P. priteisti nukentėjusiajai D. P. atlyginti 200 Eur sumą.

Proceso išlaidų už kaltinamajai L. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamosios nepriteisti.

Proceso išlaidų už nukentėjusiajai D. P. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamosios L. P. nepriteisti.

Daiktinius įrodymus – 5 vnt. kompaktinių plokštelių, esančių pakete Nr. 1, prisegtame prie 1 tomo bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Daiktinius įrodymus – 6 vnt. laiškų, L. P. rašytų D. P., esančių pakete Nr. 2, prisegtame prie 1 tomo bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė