- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- N1-40-333/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00753-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidutė Stangvilienė
- Nukentėjusysis
- L. M., A. O., E. Ž.
- Kaltinamasis
- P. M., E. K.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant L. J., dalyvaujant prokurorei R. K., gynėjams S. Š. ir A. V. P., nukentėjusiesiems L. M., A. O. ir E. Ž. bei jų įstatyminėms atstovėms V. M., A. O. ir advokato padėjėjai R. J., nepilnamečių kaltinamųjų įstatyminėms atstovėms D. M. ir D. K., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovėms A. M., R. K. ir J. J., viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-08-11 apie 17 val. Alytuje, netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, miškelyje prie Dailidės ežerėlio, P. M. ir E. K., veikdami bendrai, taip pat su asmenimis, kurie neturi amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybėn, - A. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), A. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei T. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, prikibo prie nukentėjusiųjų E. Ž., A. O. ir L. M., vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. P. M. sudavė smūgius kumščiais į galvą sėdinčiam nukentėjusiajam A. O. bei jam įspyrė į kitas kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, nosies kairėje pusėje ir kairės alkūnės linkyje, kraujosruvą odoje ir poodyje smakro dešinės pusės pasmakrės dešinės pusės srityje, kraujosruvą apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, tuo padarant A. O. nežymų sveikatos sutrikdymą. E. K. sudavė smūgį kumščiu L. M. į veidą ir nugriuvusiam bendrais veiksmais su A. P. įspyrė į įvairias kūno vietas, padarant jam kraujosruvas ir nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, kraujosruvas dešinės akies vokų-skruosto, kairės peties ir kairio šlaunikaulio gumburo srityse, taip jam nežymiai sutrikdant sveikatą. O tuo metu A. Š. ir T. K. bendrais veiksmais įspyrė nukentėjusiajam E. Ž. į įvairias kūno vietas, sukeldami E. Ž. fizinį skausmą. Tokiais bendrais veiksmais kaltinamieji pažeidė viešąją tvarką bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis P. M. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną susitiko su draugais pažaisti krepšinio. Vėliau vienam iš jų paskambino mergina, buvusi tuo metu kompanijoje su nukentėjusiais, ir paprašė ateiti prie Dailidės ežerėlio. Visi nutarė nueiti ir tuo pačiu išsimaudyti. Ėjo šešiese. Žinojo, kad prie ežerėlio merginos buvo su kitais vaikinais. Kai nuėjo, pamatė ten buvusius tris vaikinus (nukentėjusiuosius) ir keturias merginas. Jas visas pažinojo, vaikinų – ne. Nukentėjusieji ten gėrė alkoholinius gėrimus. Su jais (kaltinamaisiais) kartu atėjęs A. nuėjo pakalbėti su G. ir pasiūlė išeiti. Tai išgirdęs, vienas iš nukentėjusiųjų kažką pasakė ir kilo žodinis konfliktas, o paskui trenkė A.. Tada prasidėjo muštynės, į kurias įsitraukė beveik visi vaikinai. Prisimenantis, kad sudavė kelis smūgius A. O., kitų nemušė. Pats nenukentėjo. Muštynės baigėsi gana greitai, nes vaikinai akivaizdžiai buvo neblaivūs, todėl tuoj juos išguldė ir nuėjo link namų. Į muštynes įsitraukė gelbėdamas draugą A., kad jo nesumuštų.
Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino iš dalies ir įvykio aplinkybes nurodė analogiškai kaip ir kaltinamasis P. M.. Be to, jis parodė, kad A. pirmas trenkė į galvą nukentėjusysis E. Ž. ir dėl to prasidėjo muštynės. Atėjusieji vaikinai norėjo apginti A.. Muštynių metu sudavęs du smūgius ranka nukentėjusiajam L. M. į veidą, dėl ko šis nugriuvo ant žemės. Gulinčio nespardė. Smogė pirmas dėl to, nes jis artinosi ir galvojo, kad gali suduoti. Daugiau jo nemušė, ar kiti mušė, nepastebėjo, nematęs, nes nusisuko. Kai visus nukentėjusiuosius išguldė, muštynės baigėsi. Pats per muštynes nenukentėjęs. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinkantis iš dalies. Sutinka atlyginti turtinę žalą, bet prašoma atlyginti neturtinė žala yra per didelė. Dydžio klausimą palieka spręsti teismui.
Nukentėjusysis L. M. parodė, kad iš Marijampolės į Alytų atvyko susitikti su draugais, su kuriais susipažino gydantis sanatorijoje. Paskui kartu su A. O. ir E. Ž. susitarė susitikti su bendra pažįstama L. ir jos draugėmis. Po to visi nuėjo prie ežerėlio. Ten maudėsi, vartojo alkoholinius gėrimus. Praėjus 2-3 valandoms nuo miesto centro pusės prie jų atėjo šeši vaikinai. Vienas iš priėjusiųjų vaikinų paklausė, kam yra aštuoniolika metų, ir pradėjo muštis. Prie jo priėjo kaltinamasis E. K. ir smogė į veidą. Traukėsi atbulas, todėl nugriuvęs ant žemės. Nugriuvusį spardė kojomis. Jį spardęs ne tik E., bet ir A.. Matė, kad prie A. O. priėjo kaltinamasis P. M.. Merginos bandė juos išskirti, atitraukinėjo kaltinamuosius. Tuomet atėjusieji vaikinai pasitraukė. Po muštynių matė, kad A. ant kaktos buvo guzas, E. nesukando žandikaulio, pačiam buvo prakirsta lūpa, mėlynė po akimi, sumuštas petys ir koja. Dėl patirtų sužalojimų jautė skausmą, nepatogumus, išgyveno ne tik jis, bet ir artimieji, jautė baimę.
Nukentėjusysis A. O. pažįstamų draugų ir draugių susitikimo aplinkybes parodė analogiškai kaip ir nukentėjusysis L. M.. Be to, jis parodė, kad atėjusieji prie ežerėlio tik iš matymo jam pažįstami vaikinai pradžioje kažką pasakė ir iš karto pradėjo muštynes. Jis tuo momentu sėdėjo, gavo smūgį į galvą ir apsvaigo. Kas buvo toliau nieko neprisiminė. Tik iš kitų pasakojimų po įvykio žino, kad jam sudavė kaltinamasis P. M.. Nuo smūgio kaktoje buvo guzas, matė, kad E. sumuštas poakis, L. prakirsta lūpa. Suprato, kad muštynės įvyko dėl to, kad su jais, nukentėjusiaisiais, buvo vieno iš atėjusiųjų vaikinų A. pažįstama mergina G. ir tuo jis buvo labai nepatenkintas. Pats niekam smūgių nesudavęs. Būdami prie ežerėlio visi vartojo alkoholinius gėrimus.
Nukentėjusysis E. Ž. parodė, kad su nukentėjusiais susipažino būdamas sanatorijoje. G. L.. Įvykio išvakarėse atvažiavo pas A. O., kur pernakvojo, o kitą dieną susitiko su L. M.. Visi sugalvojo išgerti alkoholinių gėrimų bei susitikti su merginomis. Kai susitiko su merginomis, nuėjo prie Dailidės ežerėlio. Ten gėrė, maudėsi. Po poros valandų atėjo kaltinamieji ir dar keli vaikinai. Jie paklausė, kas jau turi aštuoniolika metų. Tada vienas iš jų sudavė smūgį į galvą A.. Po to kitas jam (E. Ž.) sėdinčiam spyrė į akies sritį ir parvertė ant žemės. Bandęs apsiginti atsispardydamas, bet tuomet priėjęs dar vienas vaikinas ir jį taip pat spardė. Nuo smūgių susiėmęs rankomis už galvos ir nematęs, kas vyko toliau. Muštynes nutraukė merginos. Suprato, kad vieno iš atėjusiųjų vaikinų mergina buvo su jais, ir tai sukėlė nepasitenkinimą. Dėl muštynių nukentėjo taip pat jo abu draugai. L. buvo praskelta ir ištinusi lūpa. Vėliau pats kreipėsi į gydytojus, nes labai skaudėjo galvą, bet pas teismo medicinos ekspertus niekas nenukreipė.
Liudytojas A. P. parodė, kad jam paskambino pažįstama K, ir paprašė ateiti prie Dailidės ežerėlio. Ten nuėjo kartu su kitais draugais: A., A., T., P, ir E,. Nuėję pamatė, kad ten buvę vaikinai buvo neblaivūs. Prasidėjo žodinis konfliktas. Vienas iš ten buvusių vaikinų E. Ž. pasakė užgaulų žodį. Jam atsakęs. Tuomet šis vaikinas jam trenkė. Po to jo draugai E. ir P. ėmė jį (A. P.) ginti, tam vaikinui trenkė. Neatsimena, kiek jam buvo suduota smūgių. Prasidėjo muštynės. Sumušti buvo tik nukentėjusieji, nes jie buvo neblaivūs ir nugriuvo, nepajėgė priešintis. Po neilgai trukusių muštynių su jais išėjo tik M., kitos merginos pasiliko. Iš jo draugų niekas nenukentėjo.
Liudytojas T. K., kaltinamojo E. K. giminaitis, įvykio aplinkybes parodė analogiškai kaip liudytojas A. P.. Be to, jis parodė, kad prasidėjus muštynėms ir jis kažkurį iš nukentėjusiųjų rankomis pastūmė. Nematė, kad E. K. ką nors spardytų. Į muštynes pats įsitraukė, nes atrodė, kad tuo metu draugams kilo realus pavojus, jog gali būti sumušti.
Liudytojas A. M., kaltinamųjų draugas, įvykio aplinkybes parodė analogiškai kaip liudytojas A. P.. Be to, liudytojas parodė, kad jis pats muštynėse nedalyvavo. Muštynių metu nukentėjusieji buvo pargriauti ant žemės. Iš kartu su juo atėjusiųjų vaikinų smūgį gavo tik A., kiti sumušti nebuvo. Merginos į konfliktą nesikišo.
Liudytoja L. I. parodė, kad su nukentėjusiais L. M. ir A. O. susipažino besigydydama sanatorijoje. Įvykio dieną su jais nutarė susitikti ir nueiti prie Dailidės ežerėlio bei kartu praleisti laiką. Prie Dailidės nuėjo kartu su kitomis draugėmis M., G. ir K.. Su vaikinais atėjo dar vienas jų pažįstamas E.. Prie ežerėlio visi kartu bendravo, maudėsi. Vienu momentu K. paskambino kaltinamiesiems ir juos pasikvietė ateiti. Šie atėjo šešiese. Pirmiausia prasidėjo žodinis konfliktas tarp atėjusiojo A. ir nukentėjusiojo E.. Pastarasis kirto A.. Po to A. smūgį sudavė atgal. Atėjusieji vaikinai puolė ginti A. ir taip prasidėjo muštynės. Merginos bandė nutraukti muštynes, bet nepavyko. Muštynių metu nukentėjusieji buvo neblaivūs, todėl nuo suduotų smūgių nugriuvo. Konkrečių kaltinamųjų veiksmų nurodyti negali. Prisimena, kad P. sudavė nukentėjusiajam A.. Po muštynių matė sužalotą L. veidą.
Liudytoja K. T. įvykio aplinkybes parodė analogiškai kaip ir liudytoja L. I.. Be to, ji parodė, kad nukentėjusieji prie Dailidės vartojo alkoholį ir su jais būti pasidarė nuobodu, todėl ji paskambinusi pažįstamam A. ir paprašiusi ateiti jų pasitikti. Prasidėjus konfliktui tarp nukentėjusiųjų ir atėjusiųjų vaikinų jai pasidarė baisu. Merginos šaukė, prašė baigti muštis.
Liudytoja G. S. įvykio aplinkybes parodė analogiškai kaip liudytojos L. I. ir K. T.. Be to, ji parodė, kad prasidėjus muštynėms labai išsigando. Dėl muštynių kilimo buvo kalti patys nukentėjusieji, nes jie buvo girti, o atėjusius vaikinus vadino visokiais negražiais žodžiais.
Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:
Protokolais-pareiškimais (t. 1, b. l. 94, 95, 96) į policiją kreipėsi nukentėjusiųjų motinos A. O., ir G. L. bei nukentėjusysis L. M. pranešdami apie tai, kad 2014-08-11 apie 17 val. Alytuje prie Dailidės ežerėlio nepažįstami vaikinai sumušė A. O., L. M. ir E. Ž..
Įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 41-45) įvykio vieta užfiksuota Alytaus mieste netoli Daugų – Varėnos gatvių sankirtos prie Dailidės ežerėlio, jo pakrantėje.
Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 7) konstatuota, kad A. O. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl odos nubrozdinimų kaktos kairėje pusėje, nosies kairėje pusėje ir kairės alkūnės linkyje, kraujosruvos odoje ir poodyje smakro dešinės pusės – pasmakrės dešinės pusės srityje, kraujosruvos apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje.
Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 12) konstatuota, kad L. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos ir nubrozdinimo viršutinėje lūpoje, kraujosruvos dešinės akies vokų – skruosto, kairės peties ir kairio šlaunikaulio gumburo srityse.
Šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji P. M. ir E. K., veikdami bendrai su kitais asmenimis, nusikalstamai pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomeninę rimtį. Veiksmai buvo įžūlūs, išreiškiantys aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, agresyvūs, moraliniu požiūriu nepriimtini. Įžūlumas pasireiškė tuo, kad kaltinamieji viešoje vietoje, kur grupelė jaunuolių, vaikinų ir merginų, leido laisvalaikį be jokios rimtos priežasties, greičiau dėl menamos, jog gali būti užpulti ir sumušti, puolėsi mušti akivaizdžiai neblaivius tris jaunuolius, kurie dėl savo būklės net tik, kad nesugebėjo pasipriešinti atėjusiesiems, kurių buvo dvigubai daugiau, bet ir grumtynių metu nesudavė smūgių, nepadarė jokių jiems sužalojimų. Muštynės vyko prie merginų, kurios patyrė didelį išgąstį, prašė jaunuolius nesimušti, tačiau šie į tai nereagavo. Muštynės pasibaigė tik tuomet, kai, anot kaltinamųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusieji buvo „išguldyti“. Tokiais veiksmais kaltinamieji kartu su kitais vaikinais rodė aiškią nepagarbą ne tik nukentėjusiesiems, bet ir merginoms, kurias pažinojo ir jų pakviesti atėjo.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes bei tai, kad nukentėjusiems L. M. ir A. O. teismo medicinos specialistų išvadose konstatuota padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, o E. Ž. sukeltas fizinis skausmas, kaltinamųjų P. M. ir E. K. padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal LR BK 284 str. 1 d. Kaltinamieji nusikalstamus veiksmus atliko kartu su kitais asmenimis, kurie dėl amžiaus negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, tačiau atsakomybė dėl viešosios tvarkos sutrikdymo kyla už visų atliktus veiksmus, nes padarytas nusikaltimas buvo bendros nusikalstamos veikos rezultatas.
Kaltinamieji P. M. ir E. K. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino iš dalies, teigė, kad smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo tik dėl to, kad jiems grėsė realus pavojus būti užpultiems ir sumuštiems, o ne dėl padaužiškų motyvų. Tačiau išnagrinėjus bylą šie kaltinamųjų nurodyti motyvai nepasitvirtino. Jokio realaus pavojaus kaltinamiesiems įvykio metu negrėsė. Vieno iš nukentėjusiųjų E. Ž. su A. P. žodinio konflikto metu suduoti abipusiai smūgiai nesudarė pagrindo atėjusiųjų vaikinų gynybai. Be to, nukentėjusieji buvo akivaizdžiai neblaivūs, tik atėjus kaltinamiesiems sėdėjo.
Skiriant ir parenkant bausmes kaltinamiesiems P. M. ir E. K. atsižvelgtina į tai, kad jie pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkią nusikalstamą veiką. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto veikdami bendrininkų grupėje. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamieji anksčiau neteisti, nebausti administracine tvarka, nusikalto būdami nepilnamečiais, byloje nėra juos neigiamai charakterizuojančių duomenų. Šiuo metu abu mokosi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamiesiems parinktinos ir skirtinos laisvės apribojimo bausmės.
Kaltinamojo P. M. ir jo gynėjo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkintinas. Vadovaujantis LR BK 40 str. 2 d. asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikaltimą; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigoja ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės galima tik tuomet, kai yra visos šios nurodytos sąlygos ir pagrindai. Išnagrinėtoje byloje kaltinamasis P. M. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino tik iš dalies, nenustatyta, kad būtų gailėjęsis dėl savo veiksmų.
Nukentėjusiojo L. M. interesais jo įstatyminė atstovė – motina V. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir advokato atstovavimo išlaidų priteisimo, prašydama priteisti iš kalto asmens E. K. 114,1 Eur turtinei žalai bei 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Civilinis ieškinys tenkintinas. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.250 str., 6.263 str.). Nusikalstami kaltinamojo veiksmai ir padaryta žala turi priežastinį ryšį.
Dėl turtinės žalos atlyginimo pateiktas banko mokėjimo nurodymas (t. 2, b. l. 53), kuris patvirtina, kad dėl L. M. sužalojimo ir sveikatos sutrikdymo masto nustatymo buvo atliktas tyrimas ir gauta teismo medicinos specialisto išvada, o už tai sumokėta 44 Lt (12,74 Eur).
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pripažintina, kad nukentėjusysis L. M. jautė skausmą, patyrė pažeminimą ir stresą, turėjo bendravimo nepatogumų, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Priteistinos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktiką, nusikalstamų veiksmų pasekmes, į tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kaltinamasis E. K. pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstamais veiksmais nesukelta sunkesnių pasekmių, padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas kaip nežymus. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamus veiksmus padarė veikdamas kartu su kitais asmenimis, dėl kurių veiksmų neturtinės žalos atlyginimo neprašoma. Vertintina ir tai, kad nukentėjusiųjų elgesys įvykio metu taip pat buvo rizikingas. Liudytoja G. S. nurodė, kad nukentėjusieji elgėsi provokuojančiai, atėjusius vaikinus vadino negražiais žodžiais. Nustatyta ir tai, kad pirmas smurtinis veiksmas buvo atliktas nukentėjusiųjų, o būtent, E. Ž., po ko prasidėjo muštynės. Įvertinus šias aplinkybes prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas mažintinas.
Pateikti pinigų priėmimo kvitai už teisinę pagalbą (t. 2, b. l. 54, 148) patvirtina turėtas nukentėjusiojo L. M. ir jo įstatyminės atstovės V. M. advokato atstovavimo išlaidas, kurios pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir vadovaujantis LR BPK 106 str. įgyjama teisę į jų atlyginimą. 350 Lt (101,37 Eur) sumokėti advokato padėjėjai R. J. (t. 2, b. l. 54) dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo šioje byloje taip pat pripažintini proceso išlaidomis, o ne turtine žala, nes procesinių veiksmų atlikimą pradėti ikiteisminį tyrimą, spręsti su tuo susijusius ginčus, priimtų sprendimų apskundimą numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Šiuo laikotarpiu įpareigoti:
-be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
-būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
-per penkis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai dirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Šiuo laikotarpiu įpareigoti:
-be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
-būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
-per penkis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai dirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti L. M. naudai iš E. K. 12,70 Eur turtinei žalai bei 700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 401,40 Eur advokato išlaidoms apmokėti. Nustatyti, kad gautomis lėšomis uzufrukto teise iki L. M., gimusio 1998-07-05, pilnametystės naudosis įstatyminė atstovė V. M..
E. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai ir advokato išlaidoms atlyginti, iki jo pilnametystės išieškojimą nukreipti į jo įstatyminius atstovus ir išieškoti iš D. K. ir R. K. po 6,35 Eur turtinei žalai bei po 350 Eur neturtinei žalai atlyginti bei po 200,70 Eur advokato išlaidoms apmokėti iš kiekvieno.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.