Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Valdemaro Baranausko kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 11 d. nutarties atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. I. G. baudžiamojoje byloje, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą dėl įrodymų vertinimo, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Prokuroras nesutinka su teismo išvadomis, kad susistumdymo metu J. I. G. galėjo netyčia užgauti skruostą nukentėjusiajai, bei tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, jog nukentėjusiajai nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs plaukų praretėjimo plotu kairio užausio srityje, buvo padarytas būtent neteisėtais J. I. G. veiksmais. Skunde taip pat teigiama, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė netinkamas ir nepagrįstas išvadas ir dėl to nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 37 straipsnį. Prokuroro nuomone, J. I. G. veiksmų negalima laikyti mažareikšmiais, o vien tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, savaime nereiškia padarytos veikos mažareikšmiškumo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prokuroro įvardyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamas BK 37 straipsnio taikymas, BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimai), grindžiami iš esmės tik apeliacinės instancijos teismo išvadų kritika ir nesutikimu su bylos duomenų vertinimu. Skundo teiginiai, kuriais analizuojami liudytojų parodymai bei savaip vertinamos nustatytos faktinės bylos aplinkybės (nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, J. I. G. kaltės forma), nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar padarytus esminius BPK reikalavimų pažeidimus. Kartu pažymėtina, kad kasaciniai skundai, kuriuose kaip kasacinis pagrindas nurodomas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, gali būti tenkinami ne tais atvejais, kai kasaciniame skunde vien tik reiškiama nuomonė, jog teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, o tais atvejais, kai, vertinant įrodymus, nustatomos padarytos teisės taikymo klaidos. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad prokuroro paduoto kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų iš esmės yra susiję tik su nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu, todėl nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Valdemaro Baranausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.