Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Serneta“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais (t.2, b.l.36-38).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad šalys 2006-03-14 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotos patalpos, esančios Žuvininkų g. 5, Šiauliuose, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos ir komunalinius mokesčius pagal pastarojo pateiktas sąskaitas (t.1, b.l.196-202). Ieškovas nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. lapkričio mėnesio pateikė atsakovui apmokėti sąskaitas: Nr. 1541 – 15 338,19 Lt sumai, Nr. 1505 – 70 836,53 Lt sumai, Nr. 1957 – 684,98 Lt sumai, Nr. 2179 – 37 308,44 Lt sumai, Nr. 2519 – 31 502,90 Lt sumai, Nr. 3088 – 70 836,53 Lt sumai ir Nr. 3261 – 15 563,19 Lt sumai, iš viso 242 070,76 Lt sumai (t.1, b.l.24-31). Ieškovo teigimu, atsakovas apmokėjo dalį minėtos sumos, todėl įsiskolinimas sudaro 48 683,66 Lt. Atsakovo pateiktame sąskaitos išraše matyti, kad jis 2006-11-15 sumokėjo ieškovui 80 006,79 Lt, mokėjimo paskirtyje įvardindamas sąskaitą Nr. 1541; 2006-12-20 – sumokėjo 182 684,66 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje įvardindamas sąskaitą Nr. 1505; 2007-04-19 – sumokėjo 633,89 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas sąskaitą Nr. 1957; 2007-07-13 – 50 000 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje įvardindamas sąskaitą Nr. 2179; 2007-12-20 – 29 931,92 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje įvardindamas sąskaitą Nr. 2519, 2008-09-24 – 439 329,83 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje įvardindamas sąskaitą Nr. 3088 ir 2008-11-27 – 16 125,46 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant sąskaitą Nr. 3261 (t.1, b.l.159-191).

Dėl prievolių vykdymo ir skolos priteisimo.

Pagal šalių pateiktų sąskaitų-faktūrų ir sąskaitų išrašų duomenis, atsakovo nuo 2006 m. iki 2008 m. ieškovo naudai atliktų mokėjimų suma gerokai viršija bendrą sąskaitų, kurių pagrindu reiškiamas ieškinio reikalavimas, sumą. Minėta aplinkybė formaliai leistų daryti išvadą, kad atsakovas apmokėjo visas ieškinyje įvardintas sąskaitas, tačiau, teismas pripažįsta, kad turint tikslą konstatuoti prievolės įvykdymo faktą, yra būtina nustatyti atsakovo atliktų mokėjimų ir sąskaitų, už kurias buvo atlikti minėti mokėjimai, sumų santykį.

Nagrinėjamu atveju atsakovas atlikdamas 2006-11-15, 2006-12-20, 2007-04-19, 2007-07-13, 2007-12-20, 2008-09-24, 2008-11-27 mokėjimus, kiekviename iš jų nurodydavo, kad mokėjimas atliekamas ne tik už ieškinyje įvardintas, bet ir už kitas ieškovo pateiktas sąskaitas, tačiau jokios konkrečios sumos, t.y. kokia suma už kokią sąskaitą mokama, nebuvo nurodytos. Vadinasi, nėra aišku, ar atsakovas atlikdamas bendrus mokėjimus už ieškinyje įvardintas ir kitas sąskaitas, pilnai apmokėjo sąskaitas Nr. 1541, Nr. 1505, Nr. 1957, Nr. 2179, Nr. 2519, Nr. 3088 ir Nr. 3261. Tokiu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, kad atsakovas būtų konkrečiomis sumomis pilnai įvykdęs prievoles ieškovui pagal sąskaitas Nr. 1541, Nr. 1505, Nr. 1957, Nr. 2179, Nr. 2519, Nr. 3088 ir Nr. 3261. Taip pat nenustatyti atsakovo minimi reikalavimo sumų įskaitymo pagrindai.

Nesant duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, teismas pripažįsta, kad nuomos sutarties ir pateiktų sąskaitų pagrindu atsakovui atsirado prievolė sumokėti ieškovui už suteiktas nuomos paslaugas, taip pat ir komunalinių patarnavimų kainą, sudarančią 48 683,66 Lt sumą (LR CK 6.477-6.495 str.). Tuo tarpu, vadovaujantis LR CK 6.328 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teismo nuomone, atsakovas, mokėjimo nurodymuose neįvardindamas konkrečių už atskiras sąskaitas mokėtinų sumų, veikė savo rizika bei turėjo numanyti galimas tokių abstraktaus pobūdžio veiksmų galimas pasekmes, todėl turi prisiimti su tuo susijusių padarinių rezultatą – teismo konstatuotą prievolę sumokėti 48 683,66 Lt sumą, kaip nepriemoką pagal sąskaitas Nr. 1541, Nr. 1505, Nr. 1957, Nr. 2179, Nr. 2519, Nr. 3088 ir Nr. 3261. Tokiu atveju iš atsakovo ieškovo naudai priteisina 48 683,66 Lt skolos.

Dėl delspinigių.

Nuomos sutarties 12.3 punktu atsakovas už nesavalaikį prievolės vykdymą įsipareigojo mokėti ieškovui 0,02 proc. dydžio delspinigius per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas už atsakovo delsimo vykdyti prievolę laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2008-11-27 atsiradusias pinigines prievoles paskaičiavo 1752,61 Lt delspinigių. Tokiu atveju iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1752,61 Lt delspinigių (LR CK 6.71 str.).

Dėl palūkanų ir netesybų santykio.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 10 005,45 Lt kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų, tuo tarpu atsakovo nuomone, neturėtų būti taikomas dvigubų netesybų institutas.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas paskaičiavo palūkanas nuo 2006-11-15 iki 2008-11-27, t.y., už tą patį laikotarpį kaip ir delspinigius. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkas neturi prievolės už tą patį laikotarpį kartu mokėti sutartyje numatytų delspinigių ir įstatyme įtvirtintų kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų, kadangi netesybų principą įgyvendina šalių sutarti delspinigiai, priešingu atveju skolininkui būtų pritaikyta dvigubos atsakomybės forma (LAT 2003-09-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-830/2003).

Siekiant nustatyti ar ieškovo reikalavimo dėl 10 005,45 Lt palūkanų tenkinimas pažeistų atsakovo teises, svarbu išsiaiškinti minėtų palūkanų paskirtį. Nustatyta, kad šalys sutartimi susitarė dėl konkrečių delspinigių dydžio, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų susitarusios dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo. Vadinasi, kaip ir nurodo pats ieškovas, jo paskaičiuotos 10 005,45 Lt sumos palūkanos yra kompensacinio pobūdžio, t.y. atlieka netesybų funkciją. Tokiu atveju, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimo dėl delspinigių ir 10 005,45 Lt palūkanų iš atsakovo priteisimo tenkinimas įgyvendintų neteisėtą dvigubos atsakomybės principo turinį – pažeistų atsakovo teisėtus interesus.

Kadangi teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl sutartinių netesybų priteisimo, reikalavimas dėl 10 005,45 Lt palūkanų atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti procesines palūkanas. LR CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje bei 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Šiuo atveju, 2010-12-31 paskelbtą 1,05 proc. VILIBOR palūkanų normą padidinus 7 procentiniais punktais, palūkanos sudaro 8,05 proc. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 8,05 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).

Dėl atstovo tinkamumo.

Atsakovo nuomone, ieškovo interesus teisme atstovauja netinkamas atstovas. LR CPK 55 straipsnio 2 dalis numato, kad juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jo atstovas V. M. yra UAB „Serneta“ darbuotojas. Prokūros 11 punkte jam numatyta teisė atstovauti Bendrovę teisme. Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu. Be to, prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose (LR CK 2.176 str.1,2 d.). Ieškovo atstovas, būdamas bendrovės darbuotoju ir veikdamas pagal įgaliojimą, kuriame jam suteikta teisė atstovauti ir teisme, turi teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus (LR CPK 59 str. 1 d.). Taigi konstatuotina, kad ieškovą atstovauja tinkamas asmuo, veikiantis pagal įgaliojimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1-2 d.). Teismas, konstatuodamas ieškovo teisę į 48 683,66 Lt skolą, 1752,61 Lt delspinigius ir procesines palūkanas, patenkino 83,45 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovas byloje patyrė 1813,25 Lt žyminio mokesčio išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteista 1513 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“, į.k. 110778328, ieškovo UAB „Serneta“, į.k. 125327217, naudai 48 683,66 Lt (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt tris Lt 66 ct) skolos, 1752,61 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt du Lt 61 ct) delspinigių, 8,05 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (50 436,27 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2010-12-09 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1513 Lt (vieną tūkstantį trylika Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.