- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- I-5489-561/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- VšĮ „Plytinės kartodromas“
- Atsakovas
- Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, A. B.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės bei Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos VšĮ „Plytinės kartodromas“ atstovams Dariui Jonušiui, Loretai Živoltei ir Sigitui Živoltui, atsakovo Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovams Agatai Bosak, Astai Razmienei ir Enrikai Saplytei, trečiojo suinteresuotojo asmens Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovui Edvardui Gasperavičiui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ „Plytinės kartodromas“ skundą atsakovui Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl patikrinimo akto panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir A. B.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja VšĮ „Plytinės kartodromas“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir atsakovas, Centras) 2012-01-03 patikrinimo aktą Nr. 13(17-2)-13.16.1 (toliau – ir Patikrinimo aktas).
Šalies argumentai
Bendrovė skunde nurodė, kad Patikrinimo akte nepagrįstai konstatuota, jog atlikus triukšmo matavimus buvo užfiksuoti sveikatos apsaugos ministro 2011-06-13 įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir HN 33:2011) 8 punkto 1 lentelės 1 ir 3 punktų pažeidimai, nurodyta perorganizuoti kartodromo, esančio Plytinės g. 27, Vilniuje, veiklą, užtikrinant, kad iš kartodromo sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje. Pareiškėja su šiuo aktu nesutiko, taip pat nesutiko su akustinio triukšmo matavimo protokoluose užfiksuotais duomenimis. Bendrovė yra įsitikinusi, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir Laboratorija) Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus atlikti akustinio triukšmo matavimai buvo vykdomi nesilaikant galiojančių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų, o remiantis šiais matavimais priimtas Patikrinimo aktas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Nurodė dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymu Nr. V-946 (toliau – ir Reglamentas), nuostatų pažeidimo. Paaiškino, kad pareiškėja 2011-12-14 gavo atsakovo siųstą raštą Nr. 13-17(2-1)-2-4155, kuriuo informuojama, kad laikotarpiu nuo 2011-11-24 iki 2011-12-06 važinėjant kartingams buvo atlikti triukšmo matavimai su kartodromu besiribojančioje gyvenamojoje aplinkoje, siūloma pareiškėjos atstovams dalyvauti atliekant foninius triukšmo matavimus, kuriuos numatoma atlikti, kai kartingai nevažiuos. Dėl skundų pareiškėja savo iniciatyva įgyvendino triukšmą mažinančias priemones. Pareiškėja ne kartą siūlė atlikti triukšmo matavimą ir norėjo dalyvauti matavimų metu. Pareiškėjai buvo netikėtas pranešimas, kad triukšmas jau pamatuotas jos atstovams nedalyvaujant. Manė, kad pasiūlymas dalyvauti foniniuose triukšmo matavimuose yra neracionalus ir netikslingas. Pareiškėja, atsakydama į 2011-12-14 raštą, tą pačią dieną išsiuntė raštą Centrui, kopijas išsiuntė Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba), Kūno kultūros departamentui, prašė atlikti kitus triukšmo matavimus dalyvaujant pareiškėjos atstovams. Manė, kad matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tarp jų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 20 str. 1 dalies nuostatas. Paaiškino, kad Reglamentas nustato patikrinimų atlikimo tvarką. Manė, kad šiuo atveju Reglamento nuostatos taikytos netinkamai. Rėmėsi Reglamento 25, 27, 45, 46 punktais. Aiškino, kad pagal Reglamento 45 punktą, pareiškėjos atstovas privalėjo dalyvauti triukšmo matavimuose. Nurodė, kad akte nepagrįstai teigiama, jog patikrinime dalyvavo trys pareiškėjos atstovai. Nurodytų asmenų parašų akte nėra. Paaiškino dėl triukšmo matavimų protokoluose užfiksuotos informacijos netikslumų. Pažymėjo, kad 2011-12-13 akustinio triukšmo matavimo protokole Nr. F-T-431 užfiksuotas triukšmo viršijimas tik vienu decibelu (palyginus su leidžiamu gyvenamųjų namų aplinkoje). Rėmėsi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – ir TVĮ) 22 str. 2 dalies nuostatomis ir aiškino, kad atliekant triukšmo matavimus turėjo būti taikomas tarptautinis standartas LST ISO 1996-2:2007. Teigė, kad pagal šį standartą triukšmo viršijimo nebūtų fiksuojama, kadangi juo nustatyta galima neapibrėžtis. Visi matavimai buvo atlikti naudojant tuos pačius prietaisus – (duomenys neskelbtini) kurio Nr. 12605, patikros liudijimo Nr. 0879041, 2011-09-23. Be to, dalis protokolų užpildyta akivaizdžiai aplaidžiai ir netiksliai (pvz. Nr. F-T-454, F-T-446). Pareiškėja 2012-01-18 prašė atsakovo pateikti visus administracinės procedūros dokumentus, 2012-02-01 gavo atsakovo 2012-01-27 raštą Nr. 13-17(2-1)-2-301, kuriame nurodoma, kad dokumentų Centras neturi, ir prašymą persiuntė Laboratorijai. Paaiškino dėl Laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus 2011-11-24 – 2011-12-21 atliktų akustinio triukšmo matavimų neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Rėmėsi TVĮ 2 str. 3, 4, 9, 23, 28 dalimis ir aiškino, kad triukšmas turi būti apskaičiuojamas skirtingai dienos, vakaro ir nakties, tuomet vertinama, ar triukšmo lygis viršijo normas. Konkrečias triukšmo ribinių dydžių vertes, kurias viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti, nustato HN 33:2011. Šioje normoje naudojami kitokie nei TVĮ apibrėžti triukšmo rodikliai. Būtent pagal juos turi būti vertinama triukšmo lygio atitiktis HN 33:2011 8 punkto 1 ir 2 lentelėje nustatytiems konkretiems ribiniams triukšmo dydžiams. Manė, kad teisės aktuose naudojamos sąvokos yra nesuderintos ir tai sudaro pagrindą abejoti HN 33:2011 nustatytų triukšmo ribinių dydžių atitikčiai TVĮ nustatytiems reikalavimams ir dėl to vertintina kritiškai. Skundžiami triukšmo matavimai turėjo būti atlikti ir protokolai bei patikrinimo aktas turėjo būti parengti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, o jų nesuderinamumas galėjo turėti neigiamą įtaką ir pareiškėjos teisėms bei teisėtiems interesams. Atliekant triukšmo matavimus, būtina atkreipti dėmesį į HN 33:2011 7 punkto nuostatą. HN 33:2011 8 punkte didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai apibrėžti kaip maksimalaus garso slėgio lygis (LAFmax) ir ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT), o 8 punkto 2 lentelėje šie dydžiai nustatomi jau pagal TVĮ 2 str. 3, 4, 9, 28 dalyse nustatytus rodiklius, pagal kuriuos apibrėžiamas ilgalaikis garso lygis, nustatytas vienerių metų laikotarpiui. Remiantis HN 33:2011 7 punktu, triukšmas turi būti įvertinamas lyginant matavimo prietaisais užfiksuotus duomenis su abiejų HN 33:2011 8 punkto lentelių nurodytais didžiausiais leidžiamais ribiniais dydžiais, nepriklausomai nuo to, ar fiksuojamas momentinis garsas ar matuojamas ilgalaikis garso lygis, nustatomas vienerių metų laikotarpiui. Tuo tarpu iš protokolų matyti, kad triukšmas buvo vertintas tik pagal HN 33:2011 8 p. 1 lentelę. Paaiškino, kad Laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus specialistai privalėjo laikytis HN 33:2011 7 punkto reikalavimų. Patikrinimo akte nėra motyvų, kodėl triukšmo lygis vertintas tik pagal nurodytos HN 8 punkto 1 lentelę, taip pat tik pagal šią lentelę nustatyti ribinių dydžių viršijimai.
Bendrovė ginčijo atsakovo nurodomas aplinkybes dėl to, nuo kada veikia kartodromas. Nurodė, kad kartodromas veikė nuo 1967 m., kai dar priklausė DOSAF. Nuo tada nekito nei kartodromo važiuojamosios dalies dydis, nei kartingų skaičius. Taip pat nurodė, kad kartodromo valdytojai keitėsi. Paaiškino, kad suaktyvėjus prekybai nekilnojamuoju turtu, atsirado interesas aplink kartodromą statyti gyvenamuosius namus. Statant gyvenamuosius namus ir išduodant leidimus statybai, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai (dėl sanitarinių apsaugos zonų, dėl higienos normos reikalavimų), nes jau tuomet neatsižvelgta į galimas problemas dėl triukšmo. Tuo klausimu ne kartą vyko pasitarimai savivaldybėje. Nurodė, kad viename pastatų, t. y. kurio adresas Plytinės g. 29, matavimai negalėjo būti atliekami, nes pastatas yra savavališka statyba. Nesutiko dėl gyventojų parašų skaičiaus ir atsakovo teiginių, kad patikrinimas atliktas atstovaujant viešą interesą. Manė, kad yra tik keletas gyventojų, kurie skundžiasi dėl triukšmo. Tie gyventojai gyvena visai šalia kartodromo ir jų butuose buvo atlikti matavimai. Nesutiko su tokiu būdu atliktais matavimais, nes vienas pastatas yra pastatytas neteisėtai, kitas sklype, kuris nepriklauso namo savininkui. Nurodė, kad matavimuose dalyvavo atsakovo atstovė Enrika Saplytė, kuri yra suinteresuota, nes turėjo bendrabutį Saulėtekio g. Nesutiko su matavimais, kadangi jų metu buvo atidaromi langai. Manė, kad to nenumato nei skunde nurodytas standartas, nei statybos techninio reglamento nuostatos. Matuojant turėjo būti tik įjungta ventiliavimo sistema, kuri numatyta pagal statinio projektą, o ne atidaromi langai. Pažymėjo, kad pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą toje teritorijoje jau pažymėta triukšmo zona, nes toje vietoje leidžiasi ir kyla lėktuvai. Laboratorija neteikė teismui savo vidinės darbo tvarkos, kurioje keliami reikalavimai tokiems matavimams atlikti, nors Laboratorijos darbuotojai, liudytojai pažymėjo, kad jie jos laikėsi. Nurodė, kad matavimų rezultatai yra nepatikimi, nes triukšmas namo viduje ir išorėje skiriasi tik 10 decibelų, ko būti negali, nes 20 decibelų yra stiklo varža. Pažymėjo, kad akte yra 9 pažeidimai. Dėl patalpos Saulėtekio 48a-3 (matavimas vyko 2011-12-03) nurodė, kad liudytojai aiškino, jog tai yra trečias aukštas, kai iš tiesų tai yra 1-as aukštas. Todėl lieka neaišku, kodėl triukšmo lygis viduje ir išorėje skiriasi tik 1 decibelu. Dėl 2011-12-04 matavimo nurodė, kad buvo trys bandymai, vienas neužskaitytas, todėl rezultatas yra nepatikimas. Vienas iš užskaitytų matavimų yra neteisingas, nes tuo metu leidosi lėktuvas. Dėl matavimo 2011-12-04 Plytinės g. 19A nurodė, kad yra surašytas savavališkos statybos aktas. Liudytojai patvirtino, jog matuojant triukšmą patalpoje, foninis triukšmas nebuvo matuojamas. Nurodė, kad foninio triukšmo matavimas visai neatitiko tarptautinio standarto reikalavimų. Turėjo būti aiškiai nustatytos matavimo metu buvusios meteorologinės sąlygos. Taip pat nebuvo nurodyta tiksli matavimo vieta nuo triukšmo objekto. Liudytojai patvirtino, kad jie maždaug nustatė savo buvimo vietą patalpoje. Yra daug nesutapimų liudytojų parodymuose. Aktai taisyti, o taisymai nepatvirtinti taip, kaip to reikalauja teisės aktai.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai patvirtino skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti, nurodydamas, kad 2011-11-24 – 2012-01-03 atliko VšĮ „Plytinės kartodromas“ kartodromo, esančio Plytinės g. 27, Vilniuje, skleidžiamo triukšmo į gyvenamąją aplinką operatyvų (neplaninį) patikrinimą. Pakartotinai nagrinėjo kolektyvinį gyventojų skundą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus 2011-11-23 prašymą Nr. A51-46323 (2.3.4.13-SM3). Paaiškino, kad Patikrinimo aktas buvo surašytas Centro ir išsiųstas registruotu laišku VšĮ „Plytinės kartodromas“ registracijos adresu, kaip yra nustatyta Reglamento 34 punkte. Visi Patikrinimo akte nurodyti kartodromo darbuotojai kartodromo veiklos patikrinime dalyvavo. Pareiškėja nepateikė valstybinių kontrolės institucijų pareigūnų atliekamų patikrinimų registracijos žurnalo, todėl patikrinimą atliekantys atsakovo pareigūnai neturėjo galimybės pasirašytinai patvirtinti apsilankymų kartodrome fakto. Centro pareigūnai, tikrindami kartodromą pirmą kartą 2011-11-24, prisistatė tuo metu jame buvusiai darbuotojai, kuri nurodė esanti administratorė D. P.. Ji paskambino direktoriui Dariui Jonušiui, kuris paprašė Centro specialistų palaukti, kol jis atvyks į kartodromą. Direktoriui atvykus, jis, Centro darbuotojų prašymu, supažindino juos su kartodrome vykdoma veikla. Centro darbuotojai taip pat buvo atvykę į kartodromą 2011-11-27, kad išsiaiškintų, kodėl nevyksta kartodromo interneto tinklapyje skelbtos kartingų varžybos bei 2011-12-03 pasiūlė kartodromo atstovui M. V. dalyvauti triukšmo matavimuose gyvenamojoje aplinkoje. Kartodromo atstovas pasakė, kad jis negali palikti darbo vietos. Nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad teisės aktai numato ūkio subjektų dalyvavimą triukšmo atlikimo pas gyventojus metu. Rėmėsi VAĮ 36⁴ straipsnio nuostatomis ir aiškino, kad įstatymas nenustato, kad, atliekant neplaninius patikrinimus, ūkio subjektai apie juos būtų iš anksto informuojami. Reglamento 45 punktas nustato, kad operatyvioji kontrolė vykdoma ūkio subjekto iš anksto neįspėjus. Nesutiko su tuo, kaip nurodytą punktą traktuoja pareiškėja, ir paaiškino, kad Reglamento 45 punktas apibrėžia paties ūkio subjekto tikrinimo sąlygas, kai patikrinimas atliekamas ūkio subjekto objekte. Tų sąlygų Centro pareigūnai laikėsi 2011-11-24 ir 27 d., gruodžio 3 d., kai lankėsi kartodrome. Reglamento 26 punkto nuostatos, kuriomis remiasi pareiškėja, taikomos tik atliekant planinius patikrinimus. Taip pat nesutiko, kad nesilaikė Reglamento 46 punkto reikalavimų, šio punkto nuostatos taikomos tais atvejais, kai neįmanoma atlikti triukšmo matavimų išjungus triukšmo šaltinį ir triukšmo šaltinio išjungimui reikalinga patekti į ūkio subjekto teritoriją ir pakviesti jo atstovą. Triukšmo matavimai gyvenamojoje aplinkoje buvo atliekami prieš pradedant kartodromui darbą arba pertraukų tarp važiavimų metu ir skirtingomis kartingų važiavimo sąlygomis darbo laiku (įjungus triukšmo šaltinį, t. y. važiuojant kartingams). Triukšmo matavimai buvo atliekami privačiose gyvenamosiose patalpose, į kurias patekti galima tik privačių patalpų savininkų kvietimu ar sutikimu. Centro pareigūnai neturi įgaliojimų reikalauti, kad privačių patalpų savininkai įsileistų tikrinamo ūkio subjekto atstovus. Triukšmo matavimuose pas gyventojus dalyvavo Laboratorijos darbuotojai ir Centro pareigūnai. Triukšmas išmatuotas prietaisais, kurie fiksuoja ir išsaugo tikslią matavimų datą, laiką bei išmatuotus triukšmo lygius. Manė, kad išankstinis pareiškėjos informavimas pažeistų gyventojų interesus, o pareiškėjai suteiktų galimybę paveikti matavimų rezultatus. Atsakovas sudarė galimybę pareiškėjos atstovui dalyvauti triukšmo matavimuose 2011-12-03, kai Centro pareigūnai triukšmo matavimų pas gyventojus metu nuvyko į kartodromą ir jo darbuotojui, kuris nurodė esantis vadybininkas M. V., pasiūlė dalyvauti triukšmo matavimuose gyvenamojoje aplinkoje. Jis nesutiko dalyvauti. Centras teigė, kad atsakovas laikosi VAĮ 30 str. 1 dalies nuostatų.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Centro atstovai su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Laboratorija atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti, paaiškindama, kad Laboratorijoje yra įdiegta ir akredituota kokybės vadybos sistema pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005 standarto reikalavimus. Kokybės vadybos sistema užtikrina, kad Laboratorijoje atliekamų tyrimų metodai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Akreditaciją atliko ir išorinius auditus vykdo Vokietijos akreditavimo tarnyba DAkkS (Deutsche Akkredittierungsstelle GmbH German Accreditation Body). Laboratorijos akreditavimo sertifikatas D-PL-14466-01-00 yra išduotas 2011-04-28, Laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius yra akredituotas atlikti aplinkos triukšmo matavimus pagal standartų LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 reikalavimus. Išmatuoti garso slėgio lygiai matavimų protokoluose yra pateikti su išplėstine matavimų neapibrėžtimi. Standarto LST ISO 1996-2:2008 4 punkte nurodoma, kad matavimo neapibrėžtis turi būti nustatoma pagal GUM (Guide to the expresion of uncertaitnty in measurement), o 1 lentelėje (lAeqT matavimo neapibrėžties apibendrinimas) yra pateikti tik kai kurie nurodymai, kaip vertinama matavimo neapibrėžtis. Fizikinių veiksmų tyrimų skyriuje yra parengta ir taikoma standartinė veiklos procedūra neapibrėžčių skaičiavimui. Pareiškėjos teiginiai dėl matavimo neapibrėžties skaičiavimo yra nepagrįsti. 2011-12-16 triukšmo matavimo protokole F-T-446 ir 2011-12-19 protokole F-T-454 yra užfiksuotos temperatūros patalpose. Matavimo protokolai yra atiduodami tik užsakovui. Rėmėsi HN 33:2011 8 punktu. Nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad specialistai privalėjo gautus triukšmo matavimo rezultatus lyginti ne tik su higienos normos 8 punkto 1 lentelės, bet ir su 2 lentelės dydžiais. Laboratorija nėra viešojo administravimo subjektas, todėl nėra įgaliota vertinti laboratorinių tyrimų ir matavimų rezultatų atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuotojo asmens Laboratorijos atstovas su pareiškėjos skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti, paaiškindamas, kad pareiškėja skundą grindžia teisės normomis, kurios yra taikomos atliekant triukšmo matavimus triukšmo šaltinyje. Nagrinėjamu atveju patikrinimas buvo atliekamas ne objekte, bet jo aplinkoje, t. y. gyvenamosiose patalpose, o tai sudaro esminį skirtumą dėl matavimo bei patikrinimo tvarkos taikymo. Manė, kad pareiškėja neteisingai aiškina Reglamento nuostatas. Pareiškėja pagal nurodytą Reglamentą ne tik kad neturėjo dalyvauti patikrinime, bet jai netgi neturėjo būti pranešta. Taip pat nesutiko su pareiškėjos pateikiamu VAĮ 20 str. 1 dalies aiškinimu. Rėmėsi Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Taisyklių nuostatomis. Nurodė, kad jeigu pareiškėjai būtų žinoma apie matavimus, pareiškėja matavimo metu galėtų sustabdyti kartingų veiklą ir būtų neįmanoma įvertinti, ar pareiškėjos naudojami kartingai viršija HN 33:2011 nustatytus ribinius dydžius. Rėmėsi Reglamento 45, 46, 11, 34 punktais ir nurodė, kad būtent nuo foninių matavimo rezultatų tiesiogiai priklauso, ar būtent dėl pareiškėjos veiklos yra viršijami HN 33:2011 reikalavimai, pareiškėja jų įtakoti negalėjo, atsakovas informavo apie planuojamą foninių matavimų atlikimą (2011 m. gruodžio 16 ir 19 d.), tačiau pareiškėjos atstovai atsisakė dalyvauti. Paaiškino, kokius garso lygius leidžia HN 33:2011 8 punktas, kad Laboratorija nustatė, jog maksimalūs garso lygiai buvo viršyti, galima paklaida buvo įvertinta. Nesutiko, kad oro temperatūra gali turėti įtakos matavimui. Taip pat nesutiko su pareiškėjos pateiktu Triukšmo valdymo įstatymo ir HN 33:2011 normų aiškinimu ir teigė, kad pareiškėja pateikė tariamus formalius pažeidimus. Taip pat nesutiko su pareiškėjos teiginiais dėl tariamai įgyvendinamų triukšmo mažinimo priemonių. Pažymėjo, kad kartodromas yra gyvenamojo rajono viduryje, aplink kartodromą 1991–2008 m. pastatyti gyvenamieji namai, Gedimino technikos universiteto mokomieji korpusai. Be valstybės sutikimo, be leidimų statyti bei be poveikio aplinkai vertinimo pareiškėja papildomai pristatė kelių, statinių, išardė pylimus. Tik pareiškėjai perėmus valdymą, kartodrome pradėjo važinėti triukšmingi kartingai ir motociklai. Nurodė, kad 85 gyventojai ėmėsi priemonių sustabdyti neteisėtą veiklą. Nurodė, kad nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 punkte numatyto pagrindo tenkinti skundą, nes pareiškėja nurodė ne esminius, o formalius pažeidimus, kurie priimto akto nekeičia.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu trečiasis suinteresuotasis asmuo A. B. su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Patikrinimo akto (I t., b. l. 19–23), kuriuo, atlikus VšĮ „Plytinės kartodromas“ patikrinimą, padaryta išvada dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 1 ir 3 punktų pažeidimo, pareiškėjai nurodyta perorganizuoti Kartodromo veiklą, užtikrinant, kad iš Kartodromo sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje bei Centrui pateikti informaciją apie veiklos perorganizavimo priemones ir jų taikymą pagrindžiančius dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ypatingą reikšmę šios bylos tyrimo riboms turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2177/2013 (VI t., b. l. 15–27). Pastarojoje nutartyje, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, LVAT, be kita ko, nurodė, kas turi būti nustatinėjama ir tiriama iš naujo nagrinėjant bylą: „vertindamas Patikrinimo akto teisėtumą ir pagrįstumą, teismas turi vertinti, ar nurodytas pažeidimas konstatuotas pagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į jau minėtą Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punktą, 1 lentelės 1 ir 3 punktus, Laboratorijos atliktų triukšmo matavimų duomenys, tuo atveju, jei bus nustatyta, kad matavimai atlikti vadovaujantis Lietuvos standartu LST ISO 1996-1:2005 ir Lietuvos standartu LST ISO 1996-2:2008 (HN 33:2011 11 p.), yra pakankami pagrįsti išvadą apie konkrečių Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelės punktų pažeidimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo argumentai, kad remiantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimu, Patikrinimo akte turėjo būti itin detaliai aprašyti aplinkos triukšmo rodikliai (LST ISO 1996-1:2005 5 punktas), triukšmą aprašantys rodikliai (LST ISO 1996-1:2005 7.2.1 punktas), tinkamiausieji laiko tarpsniai (LST ISO 1996-1:2005 7.2.2 punktas), garso šaltiniai ir jų veikimo sąlygos (LST ISO 1996-1:2005 7.2.3 punktas), garso sklidimo sąlygos (LST ISO 1996-1:2005 7.2.5 punktas), nepagrįsta.“
Be to, LVAT minėtoje nutartyje aiškiai konstatavo, kad Lietuvos standartai yra norminiai dokumentai, o ne norminiai teisės aktai, todėl jiems taikoma ne Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme nustatyta norminiams teisės aktams nustatyta skelbimo ir įsigaliojimo tvarka, o speciali Standartizacijos įstatyme numatyta tvarka.
Atlikęs išsamią nurodytų teisės aktų analizę, bei remdamasis LVAT 2014-11-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2177/2013, teismas daro išvadą, kad Lietuvos standartai yra tinkamai paskelbti ir galioja, todėl yra teisėtas pagrindas jais vadovautis, remtis ir juos taikyti, ką pagrįstai padarė Centras, priimdamas Patikrinimo aktą.
HN 33:2011 1 lentelės 1 punkte nustatyta, jog gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose Ekvivalentinis garso slėgio lygis yra nuo 45 iki 35, o Maksimalus garso slėgio lygis nuo 55 iki 45 priklausomai nuo paros meto. HN 33:2011 11 punkte įtvirtinta, jog šios higienos normos 1 ir 2 lentelėse nurodytų triukšmo rodiklių tiesioginiai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos standartu LST ISO 1996-1:2005 ir Lietuvos standartu LST ISO 1996-2:2008. Vadinasi, Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 kaip teisės akte tiesiogiai nurodyta, kad privaloma vadovautis minėtais Lietuvos standartais.
LST ISO 1996-1:2005 standarte nurodyti rodikliai, kuriais vadovaujantis turi būti įvertinama, ar buvo padarytas pažeidimas. Apibendrinus šio standarto nuostatas matyti, jog esant kartotiniams pavieniams įvykiams, atliekant triukšmo matavimus turi būti nurodoma įvykio trukmė, įvykių skaičius ir pavienių įvykių garso ekspozicijos lygiai. Triukšmo ribines vertes nustato atsakingos valdžios institucijos, atskaitos įverčio trukmės turi būti siejamos su tipine žmogaus veikla ir su garso šaltinio veikimo svyravimais. Taip pat turi būti nurodyti garso šaltiniai, atsižvelgiama į meteorologinių sąlygų pokyčius, palankias sąlygas garsui sklisti, todėl triukšmo ribinės vertės turi būti grindžiamos vidutinėmis vertėmis pagal vieną arba visas įmanomas garso sklidimo sąlygas. LST ISO 1996-2:2008 standarte nurodyta, kad nagrinėjamos triukšmingos aplinkos atžvilgiu šaltinio veikimo sąlygos turi būti statistiškai tipinės bei matavimo trukmė turi apimti ne mažesnį kaip nustatytą triukšmo įvykių skaičių. Standarte yra nurodyta kaip tai padaryti matuojant įprastus triukšmo tipus, tačiau nagrinėjamu atveju kartingai nepriskirtini prie nei vieno iš jų, todėl vertinami individualiai. Taip pat nurodyta, kokie duomenys turi būti registruojami ir pateikti bandymo protokole, tačiau pažymėtina, jog ne visus nurodytus duomenis privaloma turėti. Jei tokių duomenų nėra – jie nerašomi į bandymo protokolą, o tokių duomenų neturėjimas nepaneigia gautų matavimo rezultatų (V t., b. l. 59–90, 96–115).
Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad jį surašė Centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Enrika Saplytė, kuri aktą ir pasirašė.
Patikrinimo akte nurodyti patikrinimo vietoje pradžios ir pabaigos laikai. Matyti, jog patikrinimai buvo atliekami 2011 m. lapkričio 24 ir 27 dienomis, gruodžio 3, 4, 6, 16 ir 19 dienomis, t. y. buvo atlikti 7 patikrinimai skirtingomis dienomis. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad yra atsižvelgta ir išanalizuota visa turima informacija apie ankstesnių patikrinimų metu nustatytą pareiškėjos keliamą triukšmą, pareiškėjos diegtas triukšmą mažinančias priemones, organizuoti nauji triukšmo matavimai, įvertinta viešai skelbiama informacija apie pareiškėjos vykdomą veiklą. Nurodyta, jog penkias dienas buvo atliekami triukšmo matavimai ir tris dienas foniniai triukšmo (kai kartodrome nevažiavo kartingai) matavimai. Nustatyta, jog foniniai duomenys neviršijo leidžiamų lygių, tačiau važiuojant kartingams tiek dienos metu, tiek vakaro metu viršijo leidžiamus lygius. Matavimus atliekant skirtingu metu, važiavo skirtingas kiekis kartingų, kurių charakteristika taip pat buvo skirtinga, taip pat skyrėsi vairuotojai ir jų gebėjimas vairuoti bei meteorologinės sąlygos. 2011-11-27 11.34 – 11.49, nustatytas triukšmo lygis neviršijo leistino, 2011-12-03 9.17 – 10.47 gyvenamosiose patalpose Saulėtekio al. 48a – 3 maksimalus garso lygis viršijo leidžiamą maksimalų lygį gyvenamosiose patalpose dienos metu, tačiau kituose matavimų taškuose triukšmas neviršijo leidžiamų lygių. 2011-12-04 9.58 – 11.03 atlikus matavimus nustatyta, kad maksimalus garso lygis tiek Plytinės g. 19A-1 gyvenamosiose patalpose, tiek ir gyvenamojo namo teritorijoje viršijo leidžiamus lygius – kituose taškuose garso lygiai neviršijo leidžiamų lygių. 2011-12-26 patikrinimas atliktas 19.03 – 19.53 val. ir jo metu nustatyta, kad vakaro metu gyvenamosios patalpose Plytinės g. 19A-1 ir Plytinės g. 29, taip pat buvo viršijamas leidžiamas ekvivalentinis ir maksimalus garso lygis, o kituose taškuose triukšmo lygis nebuvo viršijamas.
Įvertinus minėtus duomenis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymu Nr. V-946 patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento 47 punktu, į 2011 m. gruodžio 16 ir 19 dienų foninių triukšmo lygių matavimus buvo pakviestas pareiškėjos direktorius, kurių metu išmatuoti foninių triukšmo lygiai neviršijo leistinų foninių triukšmo lygių.
Patikrinimo akte pažymėta, jog vadovaujantis ankstesniais duomenimis buvo nustatytas 46-48 dB(A) ekvivalentinis garso lygis gyvenamosiose patalpose, viršijantis leistiną garso lygį dienos metu. Naujai atlikti matavimai parodė, jog pareiškėja neįdiegė efektyvių triukšmą mažinančių priemonių, kurias buvo įpareigotas įgyvendinti Centro 2010-06-22 patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.9-586 ir Tarnybos 2011-07-05 patikrinimo akte Nr. PT-10.
Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ginčytų Centro 2010-06-22 patikrinimo aktą Nr. 13(17-2)-13.9-586 ir Tarnybos 2011-07-05 patikrinimo aktą Nr. PT-10, todėl darytina išvada, jog su juose esančiais matavimais pareiškėja sutinka, o patikrinimo aktai yra galiojantys. Kaip matyti iš skundžiamo Patikrinimo akto turinio, naujai atliktais matavimais buvo nustatyta, kad minėtuose patikrinimo aktuose esantys nurodymai nebuvo įgyvendinti, triukšmo lygis viršijo leistinus lygius. Įvertinus Lietuvos standarte LST ISO 1996-1:2005 ir Lietuvos standarte LST ISO 1996-2:2008 nustatytą matavimų atlikimo tvarką bei skundžiamo Patikrinimo akto turinį darytina išvada, jog Patikrinimo akte pateikti duomenys (matavimų data ir laikas, kada Laboratorija atliko patikrinimus, nurodyti patikrinimų adresai, kada atlikti foniniai matavimai, nurodyti Laboratorijos akustinio triukšmo matavimo protokolai, atliktų matavimų aplinkybės, lyginami 2011 m. lapkričio–gruodžio mėn. atliktų triukšmo matavimų rezultatai su ankstesniais (2010 m. birželio mėn. ir 2011 m. liepos mėn.) yra pakankami pažeidimo konstatavimui. Pažymėtina, jog minėti ISO standartai nenustato, kokios aplinkybės ir faktai privalo būti nurodyti Patikrinimo akte. Minėtuose standartuose yra tik nurodoma, kokie duomenys turi būti surinkti atliekant matavimus ir surinktus duomenis nurodyti protokole. Iš byloje esančių akustinio triukšmo matavimo protokolų turinio matyti, jog visi reikiami duomenys triukšmo lygio nustatymui buvo surinkti (I t., b. l. 24–39). Kadangi detalus jų aprašymas Patikrinimo akte nėra būtinas, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Patikrinimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands), svarbu, kad iš sprendimo turinio būtų aiškiai matyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Nagrinėjamu atveju, įvertinus pagrindinius pareiškėjo argumentus ir nustačius, jog nėra pagrindo panaikinti Centro Patikrinimo aktą, teismas dėl likusių pareiškėjo argumentų plačiau nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių Centro veiksmus, atliekant Bendrovės patikrinimą bei surašant Patikrinimo aktą, analizę, teismas daro išvadą, jog Centras objektyviai ir išsamiai įvertino patikrinimo metu surinktus duomenis, tinkamai laikėsi procedūrų, numatytų tai reglamentuojančiose teisės aktuose, atlikdamas minėtą patikrinimą, t. y. teismas daro išvadą, kad naikinti Centro 2012-01-03 patikrinimo aktą Nr. 13(17-2)-13.16.1 nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos VšĮ „Plytinės kartodromas“ skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 str. 1 dalimi, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos VšĮ „Plytinės kartodromas“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.