Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Edita Lapinskienė Baudž. byla Nr. 1A-167-174/2015 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01797-2013-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.; 1.1.8.1.; 2.1.15.1.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2015 m. gegužės 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant E. G. bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Darbo biržoje, uždraudžiant jam lankytis nukentėjusiosios D. D. gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, E. G. įpareigotas vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2013 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. (viena para), vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nuosprendžiu priteista iš E. G. nukentėjusiajai D. D. 648,42 Lt (187,79 Eur) turtinės ir 2 000 Lt (579,24 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų, be to, mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, nežymiai sutrikdydamas sveikatą, t. y. jis 2013 m. lapkričio 9 d. dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti D. D., su kuria kartu gyveno neįregistravęs santuokos, sakydamas, kad „ji ruoštųsi mirčiai, nes ją nužudys, pats nusižudys“. Po to E. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. lapkričio 10 d., apie 02.12 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), suėmęs rankomis nukentėjusiajai D. D. už kaklo, jį spaudė, keletą kartų rankų kumščiais sudavė į veidą bei iš diržo rišo kilpą, taip demonstruodamas, jog ją pasmaugs, bei rankoje laikė vienkartinį peiliuką, kuriuo D. D. grasino sužaloti jos veidą. Tokiu būdu E. G. padarė nukentėjusiajai D. D. šiuos sužalojimus: dvi smulkias poodines kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje, galvos sukamojo raumens projekcijos srityje, dvi smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas dešinėje pažandėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide dešinio apatinio žandikaulio kampo projekcijos srityje, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje tarp IV ir V delnakaulių smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą, dešinio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą, kairės plaštakos III piršto vidurinės falangos užpakaliniame paviršiuje, skerso brūkšnio formos paviršinį odos nubrozdinimą-nudrėskimą, kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakalinio paviršiaus vidinėje pusėje tris puslankiu, atviru į viršų ir į išorę, išsidėsčiusias smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas, tai sukėlė nukentėjusiajai D. D. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sudarė pagrindo manyti, jog grasinimas nužudyti bus įvykdytas.

Be to, D. D. teigimu, jai priteista neturtinė žala sumažinta be motyvuoto pagrindo. Teismas neįvertino jos emocinės būsenos – nuolatinės baimės dėl grasinimų, kurie tęsėsi ne vieną dieną. Per visą tą laikotarpį, kol ji kentėjo E. G. nusikalstamą elgesį, jai teko gydytis nuolatinius galvos bei kitus neuralginius skausmus, kurie atsirado būtent dėl nuolatinės psichologinės įtampos. Jos viltys, kad galės reabilituoti sveikatą, kai jai bus priteista jos prašoma neturtinė žala – 50 000 litų (14 481 Eur) liko neįgyvendinta, nes teismas be jokio pagrindo sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą. Taip pat ji tikėjo, kad turės galimybę pasirinkti kitą gyvenamąją vietą, kuri nebūtų žinoma nuteistajam. Visą savo gyvenimą, t. y. 40 metų, ji pragyveno Klaipėdoje ir išvykti turėjo tik dėl kaltinamojo, kuris sugadino jai visą gyvenimą, smurtinių veiksmų. Nukentėjusiosios nuomone, jos prašoma neturtinė žala atitiko padarytos neturtinės žalos mastą ir turėjo būti priteista visa apimtimi, priteisiant jai 50 000 Lt (14 481 Eur).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. D. bei jos atstovė advokatė A. Matiukienė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis E. G. ir jo gynėja advokatė D. R. prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. D. apeliacinio skundo teiginiai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per švelni ir neadekvati jo padarytai veikai, atmestini kaip nepagrįsti.

E. G. šioje byloje nuteistas už dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą galutinė subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Darbo biržoje, vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios D. D. gyvenamojoje vietoje.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. G., įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas, parinkdamas E. G. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, t. y. paskirdamas jam už atskirus tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, laisvės apribojimo bausmes, paskiriant jam atitinkamus įpareigojimus bei uždrausdamas nuteistajam lankytis nukentėjusiosios D. D. gyvenamojoje vietoje, ir baudžiamojo poveikio priemonę – vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jos asmenybės pavojingumą, taip pat įvertino kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į E. G. kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir E. G. asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas anksčiau neteistas, tačiau nusikalto prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, pavartodamas prieš ją ne tik fizinį smurtą, bet ir grasindamas nužudyti. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį E. G. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jai su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę – vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Apeliantė deklaratyviai teigia, kad tol, kol nuteistojo E. G. laisvė neapribota, ji nesijaus saugi, nes, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, paskirdamas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę, be kita ko, uždraudė jam lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam E. G. paskirta bausmė yra teisinga bei atitinka tiek nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę. Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvuotai ir išsamiai išdėstė bei įvertino kiekvieną nustatytą aplinkybę tiek atskirai, tiek ir jų bendrą visumą, neliko neįvertintos nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartų aplinkybių visuma suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui E. G. už nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimo bausmes, paskiriant jam atitinkamus įpareigojimus bei uždraudžiant nuteistajam lankytis nukentėjusiosios D. D. gyvenamojoje vietoje, ir baudžiamojo poveikio priemonę – vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Keisti skundžiamą nuosprendžio dalį dėl nuteistajam E. G. paskirtos bausmės nukentėjusiosios D. D. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji D. D. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš E. G. 50 000 Lt dydžio neturtinę žalą (t. 1, b. l. 171–173). Pareikštame civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo E. G. nusikalstamų veiksmų ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, labai ilgą laiką ji buvo nedarbinga bei iki šiol jaučia didelę baimę, nes buvo labai išgąsdinta ir neteko ramybės, dėl pablogėjusios sveikatos teko lankytis pas gydytojus ir pirkti vaistus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrindas tenkinti iš dalies ir prašomą priteisti neturtinę žalą – 50 000 Lt – sumažino iki 2 000 Lt (579,24 Eur). Priimdamas sprendimą sumažinti priteistinos iš kaltininko E. G. nukentėjusiajai D. D. neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojančia teismą nustatyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, laikantis CK nuostatų ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo sprendimas priteisti D. D. 2 000 Lt (579,24 Eur) neturtinės žalos atlyginimo yra teisingas.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai.

Pažymėtina, kad vertinamieji teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (LR CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.

Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus nustatymas. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis E. G. kaltinime nurodu laiku pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. D., su kuria tuo metu jis kartu gyveno ir ruošėsi tuoktis, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, bei grasino nukentėjusiąją nužudyti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistasis neapskundė. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvadoje Nr. G 2476/13(03) (t. 1, b. l. 19–20) konstatuota, jog D. D. buvo padaryti šie sužalojimai: dvi smulkios juostų formos viena šalia kitos išsidėsčiusios poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje galvos sukamojo raumens projekcijos srityje, dvi smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinėje pažandėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide dešinio apatinio žandikaulio kampo projekcijos srityje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje tarp IV ir V delnikaulių smulki apvalios formos poodinė kraujosruva, dešinio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva, kairės plaštakos III piršto vidurinės falangos užpakaliniame paviršiuje skerso brūkšnio formos paviršinis odos nubrozdinimas – nudrėskimas, kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakalinio paviršiaus vidinėje pusėje trys puslankiu, atviru į viršų ir į išorę, išsidėsčiusios smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos. Smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos atsirado tiesiogiai spaudžiamuoju būdu kontaktuojant su kietais smulkiais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, spaudžiant rankų pirštais, smulkių juostų formos poodinės kraujosruvos kakle atsirado trauminiu slystamuoju būdu tiesiogiai kontaktavus su kietais smulkiais bukais ar bukabriauniais vienas šalia kito esančiais daiktais, skerso brūkšnio formos paviršinis odos nubrozdinimas – nudrėskimas kairės plaštakos III piršto vidurinės falangos užpakaliniame paviršiuje atsirado tiesiogiai kontaktavus su kietu smulkiu bukabriauniu daiktu. Nustatyta, jog sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto.

Nukentėjusioji nurodė, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelius dvasinius išgyvenimus bei stresą, po įvykio teko lankytis pas gydytojus ir gydytis nuolatinius galvos bei kitus neuralginius skausmus, kurie atsirado būtent dėl nuolatinės psichologinės įtampos dėl grasinimų, kurie tęsėsi ne vieną dieną, kurią jaučia iki šiol. Neabejotina, kad dėl nuteistojo E. G. smurtinių veiksmų bei grasinimų nukentėjusioji D. D. patyrė fizinį skausmą bei didelius dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų bei nuolatinių grasinimų nužudyti D. D. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmo, sutrikusios psichologinės būklės, gydymosi šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus, duomenų, kad D. D. dėl patirtų sužalojimų patyrė tokias ilgalaikes pasekmes, kurios turėtų lemiamą įtaką nukentėjusiosios kasdienei veiklai, šeiminiams santykiams, dėl kurių iš esmės būtų pasikeitęs ar pablogėjęs jos gyvenimo būdas, taip pat, kad ateityje bus reikalingas gydymas, byloje nepateikta. Atsižvelgdamas į tai, kartu į nukentėjusiosios amžių, socialinę bei gyvenimišką patirtį bei į tai, kad D. D. bendras gyvenimas su E. G. truko vos kelis mėnesius, teismas pagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajai D. D. 2 000 Lt (579,24 Eur) neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas, atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, nustatyta 2 000 Lt (579,24 Eur) piniginė kompensacija šiuo atveju atitinka padarytų veikų pavojingumą, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustatė D. D. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį. Priešingai apeliantės tvirtinimui, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visų reikšmingų piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymui aplinkybių visumą. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiajai apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. D. apeliacinį skundą atmesti.