- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-08
- Bylos Nr.
- 1-162-420/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38353-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Egidijus Labuckas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S. (R. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1) 1993-09-08 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2) 2000-10-30 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 7 metams su 1/2 dalies turto konfiskavimu; 2003-06-09 Vilniaus apygardos teismo veikos perkvalifikuotos iš BK 272 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 2 dalį, iš BK 271 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, iš BK 271 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas galutine 4 metų laisvės atėmimo bausme; 3) 2004-01-13 Kauno apygardos teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams; 4) 2011-03-16 A. B.-Tiergarten (Vokietija); 5) 2011-12-06 A. T. (Vokietija), vagystė; 6) 2012-04-01 A. T. (Vokietija), vagystė; 7) 2012-09-25 A. T. (Vokietija), vagystė; 8) 2013-06-21 A. T. (Vokietija), vagystė; 9) 2014-07-17 A. T. (Vokietija), vagystė; 10) 2014-10-07 A. T. (Vokietija), vagystė; 11) 2014-10-14 A. T. (Vokietija), vagystė; 12) 2014-11-26 A. T. (Vokietija), vagystė po neteisėto patekimo į privačią valdą; 13) 2016-07-20 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 201 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams; 14) 2018-01-24 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, šie teistumai išnykę; 15) 2023-08-28 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 40 parų, taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. 2023 m. spalio 4 d., apie 23.35 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, ne mažiau keturių kartų sudavė rankomis ir spyrė kojomis sugyventinei V. K. į veido sritį, tokiu būdu dėl muštinės žaizdos apatinėje lūpoje ir vieno danties vainiko lūžio, nukentėjusiajai V. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad visiškai nieko negali papasakoti kas buvo 2023-10-04. Jis tiksliai neprisimena, tik pagal protokolus, kaltinamąjį aktą kažką atsimena. Tą vakarą su V., draugais, kurių nenori įvardinti, ir dar viena moterimi išgėrinėjo. Draugai išėjo, o tai moteriai jis pasiūlė likti nakvoti. V. pasakė, kad čia ta moteris nemiegos, iškėlė pavydo sceną. Ta moteris išėjo. Įvyko žodinis konfliktas tarp V. ir jo. V. atbėgo pas jį, jie abu buvo išgėrę ir dėl alkoholio V. šitaip pradėjo kibti prie jo žodžių. Gal ji norėjo jam trenkti, o jis atsimojo nuo jos. Jis tuo metu buvo išėjęs iš ligoninės, gulėjo Visagino ligoninėje, chirurgijos skyriuje. Jam buvo sulūžę šonkauliai ir krūtinė priekyje ir apačioje, buvo sunku buvo judėti, todėl V. fiziškai negalėjo suduoti. Kai draugai ir ta moteris išėjo, jis nuėjo miegoti. Neatsimena, ar pas V. tuo momentu buvo kokie nors sužalojimai ant veido. Jį pažadino pareigūnai ir išvežė. Iš pradžių išvežė į Zarasų policijos komisariatą, o paskui, tą pačią naktį, į Panevėžio areštinę. Jis V. nematė tada kai policininkai jį pažadino, nežino ar pas ją buvo kokie nors sužalojimai. Namo grįžo tik po 40 parų, atlikęs arešto bausmę už ankstesnį nusikaltimą. Kai grįžo namo, tai V. buvo namie, ji atrodė normaliai, sužalojimų pas ją ant veido nebuvo. Ji nesakė nieko apie išmuštą dantį. Paskui, gal vasario mėnesį ji sakė, kad kairėje pusėje, viršutinis dantis pas ją yra nulūžęs, bet neišmuštas. Prieš įvykį jam pažįstami sakė, kad jai kažkas sulaužė žandikaulį. Jie susipažino pernai balandžio 6 d., V. jam sakė, kad tuo metu Visagine buvo muštinės ir jai sulaužė žandikaulį. Ji aiškino, kad užstojo pensininką ir kažkokie 4-6 mažamečiai ją sumušė už tai, kad ji užstojo šį vyriškį. Kodėl atvyko policija tą vakarą jis nežino, moterų jis nemuša iš principo. Jis ir taip sunkiai kvėpavo, o smūgiui reikalinga jėga. Jei V. jį puolė, tai gal ir galėjo ją pastūmėti, ar atsimoti ranka. Pas ja yra tai, kad ji delnais mosikuoja.
Nukentėjusioji V. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju yra sugyventiniai, jokių pretenzijų jam neturi ir atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad ji gyveno kartu su R. S. apie šešis mėnesius, vedė bendrą ūkį. Gyveno pas jį, (duomenys neskelbtini). Namas yra R. S. mamos, kuri gyveno kartu su jais. 2023 m. spalio 4 d. pas juos buvo svečių, kurių nurodyti nenori, visi vartojo alkoholį. Apie 23.35 val. svečiai išėjo, o R. S. pradėjo jai priekaištauti, kad neva ji visus išvarė. Ji su R. S. buvo jų kambaryje, sakė jam eiti miegoti ir tuomet R. S. dešine koja spyrė jai į veido sritį, pataikė į lūpą, kurią prakirto, ir berods, tada jis išmušė jai dešinės pusės apatinio žandikaulio antrą nuo galo dantį. Tuomet jis iš karto sudavė jai dešine koja į dešinę veido pusę. Gali būti, kad jis sudavė jai ir daugiau smūgių, tačiau ji apsipylė kraujais ir jau gerai nepamena. Atrodo, kad R. S. viso sudavė jai keturis kartus, visi smūgiai buvo į veido sritį. Tuo metu ji jautė fizinį skausmą. Tą vakarą ją apžiūrėjo medikai ir viskas. Kitą dieną dėl išmušto danties ji kreipėsi pas odontologą, dėl praskeltos lūpos niekur papildomai nesikreipė. Jų konflikto niekas nematė, R. S. mama jau miegojo. Ji nevartoja narkotinių medžiagų, R. S. ją šmeižia. Ji neturi pretenzijų R. S., civilinio ieškinio nereikš. Tą vakarą ji kvietė tik GMP dėl jai padarytų sužalojimų, o kartu atvyko ir policija. Atvykusiems pareigūnams sakė, kad pareiškimo nerašys, nieko nenori. Po to jos veidas buvo mėlynas, matėsi žaizda lūpoje ir mėlynė po dešine akimi. Ji nenori su R. S. turėti daugiau jokių reikalų, nesutinka daryti su juo akistatos, nenori jo matyti. Po įvykio ji išsikraustė pas savo mamą į Visaginą, nebegrįš gyventi pas R. S. (1 t., b. l. 48-49, 52).
Liudytojas J. L. (J. L.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2023 m. spalio 4 d. dirbo kartu su kolege A. K.. Vėlai vakare iš budėtojo gavo pranešiną apie smurtą artimoje aplinkoje, kad vyras, ar sugyventinis sumušė savo moterį. Atvykus į(duomenys neskelbtini), prie namo juos pasitiko nukentėjusioji, kuri buvo neblaivi. Ji parodė burnos sritį, kad jai sumušta lupa, pas ją buvo akivaizdūs sužalojimai. Ji iš karto nurodė, kad vartojo alkoholį su sugyventiniu ir tarp jų kilo konfliktas, kad jai sėdint ant fotelio, sugyventinis jai spyrė iš kojos į veido sritį ir nuskėlė dantį. Matėsi sužalojimai vidinėje burnos srityje. Buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada. Nukentėjusioji rodė sužalojimus burnos viduje, kad dantis nuskeltas. Ji šiek tiek svirduliavo, buvo susijaudinusi, pastoviai kartojo kurioje vietoje jai trenkė. Ji buvo atvertusi lupą, rodė ją, taip pat matėsi, kad dantis nuskeltas, o ar jis buvo išmuštas dabar neatsimena. Kitame kambaryje gulėjo kaltinamasis, buvo nuspręsta jį sulaikyti. Dar kitame kambaryje miegojo kaltinamojo mama, kuri nurodė, kad ji miegojo ir nieko negirdėjo. Važiuojant į Zarasų policijos komisariatą, liudytojas sėdėjo su kaltinamuoju automobiliu gale. Tai paklausus, jis nurodė, kad norėjo ją paauklėti dėl neištikimybės, jai trenkė. Jis buvo sulaikytas ir konvojus išvežė jį į Panevėžio areštinę. Jis akivaizdžiai buvo neblaivus. Kaltinamasis sakė, kad jam kažkas yra su šonkauliais, skauda. Prieš vežant jį į Zarasus, jis susileido vaistų. Jo mama sakė, kad jam Visagino gydytojų yra išrašyti vaistai nuo skausmo. Sulaikant jį ir uždėjus antrankius, jis normaliai nuėjo ir atsisėdo į automobilį. Nukentėjusioji pareiškimo nerašė. Įvykio vietoje buvo daromas vaizdo įrašas. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio vietoje nukentėjusiajai buvo nustatytas 1,03 promilių neblaivumas, o kaltinamojo girtumas buvo užfiksuotas policijos komisariate – 1,87 promilių, taip pat kad nukentėjusioji teigė, kad R. S. sudavė jai mažiausiai du kartus koja į veido sritį ir du kartus ranka, ji jautė fizinį skausmą.
Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja. 2023-10-04 dirbo patrule. Tą vakarą, kažkur apie vidurnaktį, iš budėtojo gavo pranešimą, kad yra smurtas artimoje aplinkoje, pranešė V., kad prieš ją smurtauja jos sugyventinis. Į iškvietimą vyko į (duomenys neskelbtini), kartu su J. L.. Juos pasitiko nukentėjusioji V. Ji aiškino, kad išgertuvių metu jos sugyventinis jai sudavė. Aiškino, kad jie sėdėjo prie stalo, vartojo alkoholį. Kaltinamasis sėdėdamas trenkė iš kojos į veido sritį. Kiek kartu jis sudavė nepamena. Nukentėjusioji sakė, kad jai yra praskeltas dantis. Matė, kad iš lupos jai bėgo kraujas. Buvo atvykusi Greitoji medicinos pagalba, medikai apžiūrėjo nukentėjusiąją, į gydymo įstaigą ji nevyko. Kaltinamasis buvo kitame kambaryje, miegojo. Nutarė jį sulaikyti, kolega jį pažadino. Kaltinamasis nesuvokė, kodėl pas jį policijos pareigūnai, tiksliai nieko pasakyti negalėjo, apie įvykį nieko nepaaiškino. Jie abu panašiai vienodai buvo neblaivūs. Automobilyje, vežant kaltinamąjį į policijos komisariatą, jis pasakojo ir prisipažino, kad smurtavo prieš savo sugyventinę dėl neištikimybės. Sakė, kad buvo davęs jai tris šansus, ir tai buvo trečias kartas.
Policijos registruojamų įvykių registro pažymoje dėl įvykio ROIK 0123000599525, nurodyta, kad 2023-10-05, 00.00 val., į BPC paskambino pranešėja V. K. ir pranešė, kad ją sumušė neblaivus sugyventinis R. S., kuris šiuo metu miega. Pranešėjai sužalota lupa, kraujuoja. Pranešėja norėjo tik greitosios medicinos pagalbos (1 t., b. l. 10-14).
2023-10-05 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, rasta nebuvo (1 t., b. l. 19-20, 22-28).
2023-10-05 asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo atlikta V. K. kūno apžiūra. Ant V. K. apatinės lūpos buvo pastebėtas kraujas, o lūpos vidinėje pusėje kraujuojanti žaizda. Daugiau jokių sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 67, 70-72).
2023-10-05 Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo raštu Nr. ĮVS-AD1-393 pateiktoje GMP kvietimo kortelės Nr. 230824637 kopijoje nurodyta, kad 2023 m. spalio 5 d., 00.04 val., V. K. buvo kviesta GMP. V. K. nurodė, kad ją sumušė neblaivus sugyventinis R. S.. V. K. sužalota lūpa, kraujuoja. Apžiūrėjus V. K., pas ją lūpoje stebima negili, kraujuojanti žaizda, išmuštas vienas dantis, daugiau sužalojimų nenurodė. V. K. teigė vartojusi alkoholį. Į ligoninę vykti atsisakė (1 t., b. l. 77-78).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2023-10-31 išvadoje Nr. G 3383/2023 (01) nurodyta, kad V. K. nustatyta muštinė žaizda apatinėje lūpoje, vieno danties vainiko lūžis (medicinos dokumente nenurodyta kelintas dantis lūžęs). Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į GMP 2023 m. spalio 5 d., 00.04 val. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. V. K. nustatyti sužalojimai veide nebūdingi padarant pastūmus ir atsisėdus. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į burnos sritį. Pasisakyti apie tikslesnį trauminių poveikių skaičių nėra galimybės, kadangi medicinos dokumentuose nenurodyta, kuris dantis lūžęs (1 t., b. l. 84-85).
2024-01-16 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas 2023 m. spalio 4 d. nukentėjusiosios V. K. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau - BPC) garso įrašas. Garso įraše girdimas moters ir BPC operatoriaus pokalbis. Moteris prisistato kaip V. K. ir nurodo, kad sugyventinis R. S. praskėlė jai lūpą, bėga kraujas, ji prašo medikų pagalbos. Visas pokalbis pridedamas stenogramoje (1 t., b. l. 86-87, 89-91).
2024-01-23 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų 2023 m. spalio 5 d. įvykio vietoje kūno kameromis daryti vaizdo įrašai (2 vnt.). Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20231005-001334UTC+0300“, 30 min. trukmės, matyti, kaip atvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitinka pranešėja V. K., kuri pasakoja, kaip ir kokiomis aplinkybėmis ją sumušė sugyventinis R. S., bei rodo savo praskeltą lūpą. Įraše bendravimas vyksta rusų kalba. Įraše matosi, kad alkotesteriu V. K. nustatomas blaivumas, ji apžiūrima, fotografuojama. Atvyksta GMP medikai. Vėliau įraše matomas policijos pareigūnų bendravimas su R. S., kuris yra pažadinamas. Įrašo trukmė 16.25 min. Pasiteiravus R. S., kodėl jis mušė savo sugyventinę, šis nurodė, kad nemušė jos, o tik norėjo ją pamokyti. Visi įrašo pokalbiai surašyti stenogramoje, kuri yra pridedama prie protokolo. Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231005-005044UTC+0300“, 17.12 min. trukmės, yra darytas policijos pareigūno kūno kamera automobilyje vykstant į policijos komisariatą. Įraše yra girdimas R. S. balsas, kuris pasakoja apie savo gyvenimą, vadina savo sugyventinę kale, aiškina, kad ji daug kartų jam buvo neištikima, kad aplankiusį jį ligoninėje eidavo pas savo draugus narkomanus, taip pat aiškina, kad tokios neištikimybės jis neatleidžia, du kartus atleidžia, o trečią kartą jis to tikrai neatleis (1 t., b. l. 92-93, 95-100).
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2023 m. spalio 5 d., 00.16 val., V. K. buvo nustatytas 1,03 promilių neblaivumas. 00.31 val. R. S. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 115-117).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamajam R. S. inkriminuota, kad jis 2023 m. spalio 4 d., apie 23.35 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, ne mažiau keturių kartų sudavė rankomis ir spyrė kojomis sugyventinei V. K. į veido sritį, tokiu būdu dėl muštinės žaizdos apatinėje lūpoje ir vieno danties vainiko lūžio, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, jog tą vakarą turėjo svečių, išgėrinėjo, svečiams išėjus tarp jo ir jo sugyventinės V. K. kilo žodinis konfliktas. Gal ji norėjo jam trenkti, o jis atsimojo nuo jos, bet tikrai nemušė. Teigė, kad negalėjo to padaryti, kadangi prastai jautėsi po šonkaulių lūžio, todėl smūgių suduoti negalėjo, be to, moterų nemuša. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę poziciją ir atmeta, nes jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, atvirkščiai, juos visiškai paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos veikos yra įrodyta nukentėjusiosios V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų J. L., A. K. parodymais, specialisto išvada, apžiūrų protokolais, kita bylos medžiaga. Nors nukentėjusioji bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu ji buvo du kartus apklausta, išsamiai parodė, kad, įvykus konfliktui, jos sugyventinis R. S. koja spyrė du kartus jai į veidą ir du kartus smogė ranka, prakirto lupą ir nuskėlė dantį. Tokias aplinkybes ji nurodė ir skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą, patvirtino ir atvykusiems policijos pareigūnams ir medikams. Nukentėjusiosios parodymus parvirtino abu teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai, policijos pareigūnai J. L. ir A. K., kurie parodė, kad atvyko į įvykio vietą gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y., kad pranešėją sumušė jos sugyventinis. Atvykus į vietą juos pasitiko nukentėjusioji V. K., kuri paaiškino kur ir kaip ją sumušė sugyventinis R. S.. Analogiškus parodymus liudytojai davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jie yra visiškai pašaliniai asmenys, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Policijos registruojamų įvykių registro pažymoje dėl įvykio ROIK 0123000599525 nurodyta, kad 2023-10-05, 00.00 val., į BPC paskambino pranešėja V. K. ir pranešė, kad ją sumušė neblaivus sugyventinis R. S., kuris šiuo metu miega. Pranešėjai sužalota lupa, kraujuoja (1 t., b. l. 10-14). Nukentėjusiosios skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įraše girdima kaip nukentėjusioji aiškina, kad ją sumušė sugyventinis R. S., kad išmuštas vienas dantis ir prakirsta lupa, kraujuoja. Šias aplinkybes patvirtina ir skambučio stenograma (1 t., b. l. 86-87, 89-91). Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo pateiktoje GMP kvietimo kortelėje Nr. 230824637 nurodyta, kad 2023 m. spalio 5 d., 00.04 val., V. K. buvo kviesta GMP. V. K. nurodė, kad ją sumušė neblaivus sugyventinis R. S.. V. K. sužalota lūpa, kraujuoja. Apžiūrėjus V. K., pas ją lūpoje stebima negili, kraujuojanti žaizda, išmuštas vienas dantis, daugiau sužalojimų nenurodė. V. K. į ligoninę vykti atsisakė (1 t., b. l. 77-78). Peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis „Body Cam“ užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, matyti, kad nukentėjusioji V. K., nors ir įpučia į alkotesterį 1,03 promilių, tačiau aiškiai nurodo savo vardą, pavardę, kalba aiškiai adekvačiai, tik susijaudinusi, puikiausiai supranta kas su ja vyksta, paduoda dokumentą. Visiškai nėra požymių, kad ji neblaivi, ji nesvirduliuoja, negriuvinėja, viską daro aiškiai, suprantamai. 2023-10-05 asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad ant V. K. apatinės lūpos pastebėtas kraujas, lūpos vidinėje pusėje kraujuojanti žaizda (1 t., b. l. 67, 70-72). Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadoje dėl V. K. sužalojimų konstatuota, kad jai padaryta muštinė žaizda apatinėje lūpoje, vieno danties vainiko lūžis, tikėtina, kad šie sužalojimai padaryti įtarime nurodytomis aplinkybėmis, t. y., suduodant mažiausiai vieną smūgį į burnos sritį, nes jie nebūdingi padarant pastūmus, atsisėdus, griūnant ar atsitrenkiant, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 84-85). Nukentėjusioji nuo pat pradžių nuosekliai nurodė, kad ją sumušė R. S., įvykio metu daugiau jokių žmonių nebuvo.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, teigė, kad jis negalėjo suduoti smūgių dėl to, kad labai prastai jautėsi, negalėjo pakelti nei rankos, nei kojos, nes prieš tai gulėjo ligoninėje dėl šonkaulių ir krūtinės ląstos lūžių. Tačiau teismas atmeta ir šiuos kaltinamojo parodymus. Policijos pareigūnų kūno kameromis „Body Cam“ užfiksuotuose vaizdo ir garso įrašuose matyti, kad atvykus policijos pareigūnams R. S. nesako, kad blogai jaučiasi, kad jam skauda, kad negali judėti. Jis pats apsirengia, vaikšto, juda, iš pirmo karto įpučia į alkotesterį. Jis pats įsėdo į automobilį, nesiskundė, kad negali eiti. Teismo vertinimu, esant didėliams skausmams jis šių veiksmų taip lengvai, kaip jis tai darė, atlikti negalėtų. Be to, iš vaizdo įrašuose užfiksuotų pokalbių, tame tarpe ir su R. S. motina, galima padaryti išvadą, kad R. S. maždaug prieš mėnesi iki įvykio jau buvo išleistas iš ligoninės. Nurodytos aplinkybės laidžia teismui padaryti išvadą, kad R. S. dėl savo sveikatos būklės galėjo atlikti jam inkriminuotus veiksmus.
Visi aukščiau nurodyti įrodymai gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir sudaro logišką įvykių seką.
Ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, jog šių įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamasis R. S. 2023 m. spalio 4 d., apie 23.35 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, ne mažiau keturių kartų sudavė rankomis ir spyrė kojomis sugyventinei V. K. į veido sritį, tokiu būdu, dėl muštinės žaizdos apatinėje lūpoje ir vieno danties vainiko lūžio, nukentėjusiajai V. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal BPK 38 straipsnį ir BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos narys yra, tame tarpe, asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Kadangi nukentėjusioji V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo kaltinamojo R. S. sugyventinė, kaltinamasis R. S. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui. Dėl nurodyto kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam ir spręsdamas klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką individualizavimo, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
R. S. anksčiau daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, vienas teistumas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis), už ką jam buvo skirta reali arešto bausmė, neišnykęs, šiuo nuosprendžiu vėl teisiamas už vieno baigto, tyčinio, nesunkaus nusikaltimo padarymą ir BK 27 straipsnio prasme jis yra recidyvistas. Ir nors dauguma teistumų išnykę, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoją kaltinamąjį, rodo, jog jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jis iš savo klaidų nepasimokė ir ankstesni teistumai neturėjo jam teigiamo poveikio ir bausmės tikslų nepasiekė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirti straipsnio sankcijoje numatytų viešųjų darbų, laisvės apribojimo ar arešto bausmių. Dėl nurodyto teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam R. S. terminuoto laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis).
Parenkant bausmės dydį kaltinamajam teismas atsižvelgia į jau nurodytas aplinkybes, į tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo jis buvo padaręs vieną administracinį nusižengimą (vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti), po nusikalstamo padarymo tris kartus baustas už smulkias vagystes ir vieną kartą už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų įrašytas į priklausomybės ligų kabinėta įskaitą. Nusiskundimų dėl jo elgesio pagal gyvenamąją vietą nėra. Kaltinamasis nedirba, bet ieško darbo, registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirus kaltinamajam bausmę, savo dydžiu artimą straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui (BK 50 straipsnis, 54 straipsnio 1, 2 dalys, 61 straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2023-10-05, 00.31 val., iki 2023-10-05, 16.44 val., t. y. viena diena (1 t., b. l. 165-167, 177-178).
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Kartu pažymėtina, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Įvertinęs aukščiau išdėstytas bylos ir kaltinamąjį R. S. charakterizuojančias aplinkybes, bei tai, kad kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tinkamai vykdė kardomosios priemonės sąlygas, anksčiau teistas už visiškai kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, ieško darbo, susitaikė su nukentėjusiąja, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant ir suteikiant galimybę kaltinamajam pasitaisyti būnant laisvėje. Dėl nurodyto kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas ilgesniam nei minimalus laikotarpiui, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 8 ir 10 punktuose numatytus įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. K. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 25 metrų atstumu (2 t., b. l. 25-26, 36-37), panaikintina.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Teisme gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažintas būtinas kaltinamojo R. S. gynėjo dalyvavimas byloje (2 t., b. l. 66).
BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
BPK 51 straipsnio nuostatos imperatyviai numato atvejus, kai yra būtinas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nepriteistinos.
Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, taip pat į tai, kad R. S. gynėjas skirtas imperatyviais pagrindais ir nepriklausė nuo kaltinamojo valios, kaltinamasis nedirba, duomenų apie jo turimą turtą nėra, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, būtų neteisingas, todėl prašymas netenkintinas ir išlaidos už R. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.
Dėl kitų procesinių klausimų
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kompaktinis diskas, kuriame yra įrašytas 2023 m. spalio 5 d. nukentėjusiosios V. K. skambutis į BPC įrašas ir policijos pareigūnų kūno kamerų „Body Cam“ užfiksuoti vaizdo įrašai (vokas Nr. 1), saugomas prisegtas prie 1-o tomo bylos galinio viršelio, paliktini prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. S. (R. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 8 ir 10 punktais, 7 dalimi, R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023-10-05, 00.31 val., iki 2023-10-05, 16.44 val., (vieną dieną).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam R. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. K. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 25 metrų atstumu, panaikinti.
Nepriteisti iš R. S. išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską, kuriame yra įrašytas 2023 m. spalio 5 d. nukentėjusiosios V. K. skambutis į BPC įrašas ir policijos pareigūnų kūno kamerų „Body Cam“ užfiksuoti vaizdo įrašai, palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.