- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-07
- Bylos Nr.
- A-502-285-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- E. T. W.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Laurynas Biekša
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. T. W. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. T. W. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas; atsakovas) 2007 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą Nr. 15/6-5-12PR-41 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Etiopijos pilietei E. T. W.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Etiopijos pilietei E. T. W. (toliau – ir pareiškėja; apeliantė) buvo atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ir jai (pareiškėjai) suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Migracijos departamento Sprendimo 1 punktą bei įpareigoti atsakovą šioje dalyje jos (pareiškėjos) bylą išnagrinėti ir sprendimą priimti iš naujo. Pareiškėja paaiškino, kad atsakovui pateikė įrodymus dėl jos atžvilgiu vykdomo asmeninio persekiojimo jos kilmės šalyje. Teigė, jog nors ji ir nėra Oromo išsivadavimo fronto (toliau – ir OLF) partijos narė, tačiau Etiopijos valdžios atstovų yra tokia laikoma. Pažymėjo, jog jos baimė grįžti į kilmės valstybę ir baimė būti persekiojamai dėl priklausymo tam tikrai politinei grupei yra akivaizdi. Nurodė, kad oficialus priklausymas minėtai partijai nėra būtina sąlyga būti persekiojamai, kadangi faktiškai pakanka to, jog asmuo yra laikomas priklausančiu jai. Vertino, kad dėl jos šeimoje susiklosčiusių aplinkybių yra pagrindo manyti, kad Etiopijos valdžios atstovai ir toliau ją persekios. Teigė, jog visos jos baimę būti persekiojamai pagrindžiančios aplinkybės yra nustatytos Migracijos departamento išvadoje, tačiau, pareiškėjos nuomone, atsakovas jas netinkamai įvertino. Savo reikalavimą pareiškėja grindė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Laikėsi pozicijos, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo ištirti individualią jos persekiojimo istoriją ir tai, ar jos baimė grįžti į kilmės valstybę bei pasinaudoti jos teisine gynyba yra pagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja neišnaudojo visų galimybių pasilikti savo kilmės valstybėje ir kad ji remiasi tik prielaidomis dėl galimo jos persekiojimo. Pažymėjo, jog pareiškėja nė karto nebuvo suimta ar įkalinta, ji nebuvo įkalinta ir tuomet, kai jos pusbrolio namuose buvo rasti OLF partijos platinami dokumentai. Teigė, jog jos pateikta įvykių versija nelaikytina pagrindu suteikti jai pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, jog Didžiosios Britanijos 2006 m. spalio 27 d. rekomendacinėje pažymoje dėl Etiopijos nurodoma, kad atsižvelgiant į turimus duomenis, Oromo etninės grupės nariai, kurie aktyviai dalyvauja (arba yra įtariami aktyviu dalyvavimu) OLF partijos veikloje, gali patirti Etiopijos valdžios atstovų persekiojimą, atitinkantį 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) reikalavimus, tačiau nėra pagrindo teigti, kad Etiopijos valdžios atstovai sistemingai diskriminuoja arba persekioja Oromo etninės kilmės asmenis dėl jų priklausymo šiai etninei grupei. Todėl asmenims, kurie baimę būti persekiojamiems grindžia tik priklausymu Oromo etninei grupei, negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepriklausė OLF partijai ir jokia forma nedalyvavo jos veikloje, pareiškėjos pasakojimas neįrodo jos baimės būti persekiojamai Etiopijoje dėl Konvencijoje ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardintų priežasčių pagrįstumo, todėl jai negali būti suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmėtė.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi ir Konvencijos 1 straipsnio A dalimi ir pažymėjo, kad šiose nuostatose vartojama sąvoka „visiškai pagrįsta baimė“ reiškia, jog prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti pripažinta pakankama priežastimi suteikti prieglobstį ne tik dėl to, jog prieglobsčio prašytojas jaučia tokią baimę, t. y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o ir dėl objektyvių (tačiau su prašytoju susijusių) aplinkybių, kurios kiekvienu konkrečiu atveju yra nagrinėjančios prašymą dėl prieglobsčio suteikimo institucijos vertinimo dalykas. Nurodė, kad iš bylos medžiagos buvo nustatyta, jog įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 1183 „Dėl prieglobsčio prašytojų iš Maltos Respublikos“, pareiškėja su sutuoktiniu E. B. D. ir dukterimi H. E. B. iš Maltos Respublikos atvyko į Lietuvos Respubliką, kur Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Taip pat nurodė, kad apklausų metu pareiškėja teigė, jog jos tėvas žuvo studentų demonstracijos metu 2002 m. pavasarį, jog jos brolis, OLF partijos narys, po jų tėvo mirties pabėgo į Keniją, jog po tėvo mirties ji gyveno pas opozicinei OLF partijai priklausiusį pusbrolį, kuris 2005 m. birželio 8 d. studentų demonstracijos Adis-Abeboje metu buvo suimtas, jog kratos pareiškėjos pusbrolio namuose metu radę OLF partijos skrajutes, literatūrą, dokumentus, policijos pareigūnai apkaltino pareiškėją ryšiais su opozicine partija, sumušė ją ir grasino jai. Dėl pastarosios priežasties pareiškėja išvyko iš Etiopijos. Pažymėjo, jog tiek apklausų metu, tiek skunde pareiškėja nurodė, kad ji nėra opozicinės OLF partijos narė, tačiau tokia ją laiko Etiopijos valdžios institucijos, dėl ko jai kyla persekiojimo grėsmė. Nurodė, kad toks pareiškėjos teiginys nepagrįstas, kadangi, kaip buvo nustatyta byloje, OLF partijos nariai arba asmenys, įtariami parama šiai partijai, Etiopijoje yra sulaikomi, kalinami. Atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš pareiškėjos pasakojimų, ji nė karto nebuvo suimta ar įkalinta, ji nebuvo įkalinta ir jos pusbrolio namuose radus OLF partijos platinamus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Etiopijos valdžios struktūros nelaiko, kad pareiškėja yra susijusi su opozicine OLF partija, o pareiškėjos vienkartinis susidūrimas su policija pusbrolio namuose negali būti traktuojamas kaip pagrindžiantis teiginį, jog pareiškėja kilmės valstybėje patyrė persekiojimą. Nurodė, kad pagrindu suteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą nelaikytinos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl jos tėvo ir brolio, kadangi šie faktai apklausų metu nebuvo siejami su jos ir jos šeimos persekiojimo kilmės valstybėje faktu, be to, jie nebuvo nurodyti kaip priežastis, dėl kurios pareiškėja išvyko iš Etiopijos. Taigi pareiškėjos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Konvencijos ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įvardintomis priežastimis. Remdamasis Migracijos departamento 2007 m. kovo 8 d. pažymoje Nr. ETH-8 pateikta informacija, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėja, kuri priklauso Oromo etninei grupei, neturi vidinės persikėlimo alternatyvos, kadangi žmogaus teisių pažeidimus vykdo Etiopijos valdžios atstovai. Tai, anot teismo, reiškia, jog pareiškėjos kilmės valstybė nesuteikia jai (pareiškėjai) veiksmingos apsaugos, be to, akivaizdu, jog pareiškėja išvyko iš Etiopijos dėl bendros nesaugios padėties šalyje. Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nurodyto pabėgėlio apibrėžimo, dėl ko jai ir nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą ir vadovaujantis įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjai pagrįstai buvo suteikta papildoma apsauga. Konstatavo, jog papildomos apsaugos ir laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas pareiškėjai yra pakankama apsauga jos teisių ir teisėtų interesų gynimui. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas kompleksiškai ištyrė objektyvių ir subjektyvių veiksnių, turinčių lemiamos reikšmės pareiškėjos prašymui dėl pabėgėlio statuso suteikimo atmetimui, visumą, todėl Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria atsisakyta pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas Migracijos departamento Sprendimo 1 punktas ir Migracijos departamentas būtų įpareigotas pareiškėjos bylą išnagrinėti ir sprendimą priimti iš naujo.
1. Pirmosios instancijos teismas, nesigilindamas į byloje nustatytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, sprendime apsiribojo paviršutiniška išvada, kad dėl to, jog apeliantė nė karto nebuvo suimta ar įkalinta, Etiopijos valdžia jos (apeliantės) nelaiko asmeniu, susijusiu su opozicine OLF partija. Teismo išvada, jog vienkartinis susidūrimas su policija nėra pagrindas teigti, kad apeliantė patyrė persekiojimą kilmės valstybėje, yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje nustatytiems faktams. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai traktuoja „persekiojimo dėl politinių įsitikinimų“ sąvoką.
2. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje nustatytų aplinkybių, jog policija buvo sumušusi apeliantę, jog jai buvo grasinama įkalinti be pagrindo, jog jos šeima jau buvo nukentėjusi dėl jos (šeimos) atžvilgiu vykdomo persekiojimo. Teigia, jog jos nurodytus faktus patvirtina ir Migracijos departamento 2007 m. kovo 8 d. pažyma Nr. ETH-8.
3. Pažymi, jog iš pirmosios instancijos teismui pateiktos Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro koordinatoriaus Lietuvoje 2007 m. gegužės 21 d. pažymos „Dėl OLF narių ir rėmėjų bei studentų padėties Etiopijoje“ bei tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International“ surinktų duomenų akivaizdu, jog tam, kad Etiopijoje būtum sulaikytas, pakanka valdžios institucijų įtarimo dėl ryšių su OLF partija. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šio rašytinio įrodymo apskritai nevertino. Teigia, jog teismas priėmė sprendimą neįvertinęs esminės reikšmės bylai turinčių aplinkybių ir įrodymų, dėl ko jo sprendimas yra nepagrįstas.
4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog faktai dėl apeliantės tėvo ir brolio persekiojimo nesusiję su apeliantės persekiojimu jos kilmės valstybėje bei kad jie nebuvo nurodyti kaip išvykimo iš Etiopijos priežastys, kadangi toks teismo teiginys prieštarauja bylos medžiagai – teigia, jog būtent šiuos faktus nurodė atsakydama į 2006 m. gruodžio 21 d. prieglobsčio prašytojo anketos klausimus VI grafoje „Duomenys apie Jūsų prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priežastis“ (37 klausimas), tie patys faktai užfiksuoti ir 2007 m. vasario 26 d. prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokolo II grafoje „Duomenys apie prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrindą“.
5. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog Migracijos departamentas kompleksiškai ištyrė objektyvių ir subjektyvių veiksnių, turinčių reikšmės apeliantės prašymui dėl pabėgėlio statuso suteikimo atmetimui, visumą, yra nepagrįsta, kadangi Migracijos departamentas apeliantei, jos teigimu, pabėgėlio statuso nesuteikė vien todėl, kad ji neva nurodė vienintelį pagrindą – priklausymą Oromo etninei grupei. Tai atspindi, jog atsakovas visų veiksnių kompleksiškai neįvertino.
6. Pažymi, jog ji atitinka Įstatymo 86 straipsnio sąlygas, kurioms esant, asmeniui yra suteikiamas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Įstatymo 86 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems atsakovo atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl atitinkamos prieglobsčio formos suteikimo apeliantei.
Byloje yra nustatyta, kad apeliantei yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, suteikiant papildomą apsaugą, tačiau, apeliantės teigimu, ji atitinka pabėgėlio statusą, kurį ir prašo jai suteikti.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 66 straipsnyje yra išvardintos prieglobsčio Lietuvos Respublikoje formos, kurios gali būti suteiktos užsieniečiui, o būtent: pabėgėlio statusas, papildoma apsauga ir laikinoji apsauga.
Byloje nagrinėjamu klausimu aktualios yra pirmosios dvi prieglobsčio formos – pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.
Sąlygos, kurioms esant yra suteikiamas pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos prieglobstis, yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 86 straipsnio 1 dalyje ir to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnyje.
To paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:
1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;
2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos;
3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Iš šių teisės normų matyti, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, turi egzistuoti „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 86 straipsnio 1 dalyje (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų ) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ir kt. ).
Minėtose teisės normose nustatyta sąlyga – „visiškai pagrįstos“ baimės buvimas, kaip teisinė kategorija, reiškia, kad ši sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio , t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik asmens, prašančio prieglobsčio, suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta sąlyga „visiškai pagrįsta baimė“ apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta.
Iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies dispozicijų matyti, kad šių straipsnių sudėtys atribojamos viena nuo kitos pagal jų dispozicijose išdėstytų skirtingų priežasčių, dėl kurių asmuo pagrįstai bijo grįžti į savo kilmės valstybę, pobūdį bei skirtingų įvykių, neigiamų pasekmių pobūdį, kurie užsieniečiui gali atsitikti jam jo kilmės valstybėje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė savo reikalavimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo jai grindžia tuo, jog ji yra Oromo etninės kilmės asmuo, jog nors apeliantė ir nėra opozicinės OLF partijos narė, tačiau Etiopijos valdžios atstovai ją tokia laiko, ir jog jos baimė grįžti į kilmės valstybę ir baimė būti persekiojamai dėl priklausymo tam tikrai politinei grupei yra akivaizdi, nes jos tėvas žuvo studentų demonstracijos metu 2002 m. pavasarį, nes jos brolis, OLF partijos narys, po jų tėvo mirties buvo priverstas pabėgti į Keniją, nes po tėvo mirties ji gyveno pas opozicinei OLF partijai priklausiusį pusbrolį, kuris 2005 m. birželio 8 d. studentų demonstracijos Adis-Abeboje metu buvo suimtas, nes kratos apeliantės pusbrolio namuose, kuriuose apeliantė tuo metu gyveno, metu radę OLF partijos skrajutes, literatūrą, dokumentus, policijos pareigūnai apkaltino apeliantę ryšiais su opozicine partija, sumušė ją ir grasino jai. Apeliantė teigia, jog dėl šių priežasčių išvyko iš Etiopijos.
Iš apeliantės nurodytų aplinkybių matyti, kad ji savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, jog dėl jos etninės kilmės ir šeimos narių ryšių su opozicine OLF partija Etiopijos valdžia apeliantę laiko opozicinės OLF partijos simpatike.
Byloje pateiktoje Didžiosios Britanijos 2006 m. spalio 27 d. rekomendacinėje pažymoje dėl Etiopijos nurodoma, kad atsižvelgiant į turimus duomenis, Oromo etninės grupės nariai, kurie aktyviai dalyvauja (arba yra įtariami aktyviu dalyvavimu) OLF partijos veikloje, gali patirti Etiopijos valdžios atstovų persekiojimą, atitinkantį 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso reikalavimus, tačiau nėra pagrindo teigti, kad Etiopijos valdžios atstovai sistemingai diskriminuoja arba persekioja Oromo etninės kilmės asmenis dėl jų priklausymo šiai etninei grupei. Todėl asmenims, kurie baimę būti persekiojamiems grindžia tik priklausymu Oromo etninei grupei, negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja nepriklausė opozicinei OLF partijai ir jokia forma jos veikloje nedalyvavo.
Be to, Didžiosios Britanijos 2007 m. balandžio 4 d. rekomendacinėje pažymoje dėl Etiopijos yra išskiriamos rizikos grupės, kurioms priklausantiems asmenims gali būti suteiktas prieglobstis. Kaip viena iš rizikos grupių yra nurodyti OLF partijos nariai ar asmenys, dalyvavę jos veikloje, tačiau yra pabrėžiama, kad kiekvienas prieglobsčio prašytojas turi pagrįsti savo individualią istoriją dėl persekiojimo baimės bei narystės ir aktyvios veiklos opozicinėje OLF partijoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip rizikos grupė šioje pažymoje giminaičiai asmenų, priklausančių ar priklausiusių OLF arba kitoms opozicinėms partijoms, nėra išskiriami.
Teismui pateiktoje Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro koordinatoriaus Lietuvoje 2007 m. gegužės 21 d. pažymoje „Dėl OLF narių ir rėmėjų bei studentų padėties Etiopijoje“ nurodoma, kad Etiopijos valdžios elgesys su Oromo tautinio judėjimo aktyvistais bei įtariamais natyste opozicinėje OLF partijoje asmenimis yra nuolatinis žmogaus teisių stebėtojų rūpestis nuo 1991 m., kad nuo 2002 m. Oromo kilmės piliečių politinis aktyvumas stipriai ribojamas, ką atspindi masiniai areštai, aukštųjų ir vidurinių mokyklų studentų, mokytojų ir kitų valstybės tarnautojų sulaikymai, ir pan.
Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje buvo nustatyta, jog apeliantė nė karto nebuvo suimta ar įkalinta, be to, ji nebuvo įkalinta netgi tuomet, kai jos pusbrolio namuose, kuriuose ji gyveno, buvo rasti OLF partijos platinami dokumentai, t. y. jos atžvilgiu jokių veiksmų, susijusių su asmeninio pobūdžio persekiojimu, nebuvo imtasi, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vienkartinis apeliantės susidūrimas su policija pusbrolio namuose negali būti traktuojamas kaip pagrindžiantis teiginį, jog apeliantė kilmės valstybėje patyrė persekiojimą, kadangi šiuo atveju ją galima laikyti atsitiktine auka.
Pirmiau paminėtos aplinkybės rodo, kad apeliantė nebuvo persekiojama dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, t. y. dėl priežasčių, kurios yra numatytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 86 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ar 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso prasme.
Apibendrinant, darytina išvada, kad apeliantės nurodytos aplinkybės bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso nurodytų sąlygų bei kad jos atitinka to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalies dispozicijos sąlygas (87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl šių priežasčių tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos E. T. W. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.