Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gylio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarties, kuria V. R. dėl visuomenei pavojingų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. R. stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis paskirtas dėl to, jog jis 2006 m. rugpjūčio 27 naktį, ikiteisminio tyrimo nenustatytu tiksliu laiku, laikotarpyje nuo 3.15 val. iki 7.16 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja D. Č., prieš jos valią, panaudodamas prieš ją fizinį smurtą, o būtent: vonios kambaryje stumdydamas D. Č. bei jėga nurengdamas nuo jos drabužius, padarė D. Č. minkštųjų audinių sumušimus dešiniajame žaste, kairiajame sėdmenyje, dešiniajame pakinklyje, dėl ko D. Č. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tęsdamas savo veiką, jėga įstūmė nukentėjusiąją D. Č. į izoliuotą patalpą – kambarį, kurio duris iš vidaus užkabino kabliuku, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajai D. Č. laisvę ir galimybę priešintis bei turėdamas tikslą įveikti nukentėjusiosios pasipriešinimą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiosios D. Č. atžvilgiu – ją sumušti, bei tęsdamas savo veiką, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios D. Č. atžvilgiu, t. y., nustumdamas ir pargriaudamas D. Č. ant lovos, ją užguldamas, prispausdamas kūnu ir smaugdamas ranka už kaklo, lytiškai santykiavo su D. Č. prieš jos valią.

Be to, teismas nustatė, jog V. R. 2007 m. vasario 19 d. 16.50 val. nesaugomoje aikštelėje, esančioje Panevėžyje, prie Tiškevičiaus g. 4 pastato, įveikęs papildomas apsaugos priemones, t. y. sugadinęs automobilio priekinių durelių spynelę bei apgadindamas dureles, taip tyčia sugadindamas svetimą, T. K. priklausantį nedidelės 350 Lt vertės turtą, įsibrovė į saugyklą – T. K. priklausantį automobilį „VW Golf“ valst. Nr. ženklai (duomenys neskelbtini) iš kurio pasikėsino pagrobti svetimą, T. K. priklausantį turtą – automagnetolos „Sony 2000“ valdymo skydelį, 130 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas ir sulaikytas nukentėjusiojo T. K..

V. R. apeliacinis skundas atmetamas. Kad V. R. išžagino D. Č., patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: nukentėjusiosios D. Č., liudytojų E. Č., J. K., V. G., E. V., J. Č. parodymai, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenų visuma, asmens atpažinimo protokolai, specialisto išvados. Pirmos instancijos teismas šiuos įrodymus nuosprendyje aptarė išsamiai ir kolegija jų nebekartoja.

Tai, kad byloje nėra specialisto išvados apie galimą prievartinio lytinio akto buvimą, dar nereiškia, jog nukentėjusioji nebuvo išžaginta, kadangi nukentėjusiąją apžiūrėjus teismo medicinos specialistui buvo nustatyti smūgiais jai padaryti sužalojimai, tačiau dėl konkrečiai prievartiniam lytiniam aktui būdingų požymių nukentėjusioji specialisto nebuvo tirta. Kad D. Č. apeliantas išžagino, patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji D. Č. parodė, kad būnant pas V. R. bute, po to, kai ją sumušė L. B., V. R. nutempė į vonią, įstūmė ją su rūbais į vonią, murkdė vandenyje, nuplėšė rūbus. Iš vonios jėga nutempė į kambarį, užkabino kambario duris kabliuku, prievarta parvertė ant lovos ir ranka laikydamas už kaklo išžagino.

Manyti, kad D. Č. apeliantą apkalbėjo, nėra jokio pagrindo. Nukentėjusioji D. Č. pareigūnams apie išžaginimą iš karto po įvykio nepranešė, nes, nukentėjusiosios paaiškinimais, jai buvo gėda apie tai kalbėti. Toks motyvas paaiškinamas ir suprantamas. Tolimesni D. Č. parodymai nuoseklūs, juos atitinka kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojos J. K. parodymai patvirtina, jog D. Č. bute pas V. R. buvo laikoma prievarta - nukentėjusioji jai naktį skambino, prašė parvežti namo, sakė, kad jos neišleidžia. Vėliau nukentėjusioji vėl skambino, verkė ir prašė atvažiuoti. Liudytoja J. K. patvirtino ryte po įvykio mačiusi, jog nukenytėjiusioji buvo sumušta, kruvina, šlapiais drabužiais, sakė, kad ją sumušė ir išžagino. Iš liudytojos E. Č. parodymų matyti, jog bute V. R. sumuštą D. Č. nusivedė į vonią, o kai D. Č. grįžo į kambarį, ji labai verkė. D. Č. po kelių dienų E. Č. papasakojo, kad Vitalijus ją išprievartavo. Liudytojų V. G. ir E. V. parodymai patvirtina, jog nukentėjusioji po įvykio jiems taip pat paaiškinusi, jog kažkokiame bute buvusi sumušta bei išžaginta. Abejoti D. Č. parodymais nėra jokio pagrindo.

Atmestini V. R. skundo argumentai, jog D. Č. jam grasinusi, nori pasipelnyti. Priešingai - liudytojos V. G. parodymai patvirtina, jog po įvykio grasinimai telefonu buvo perduoti D. Č..

Motyvuojamoji dalis

Naikinti ar skunde nurodytais motyvais keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, V. R. skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

V. R. apeliacinį skundą atmesti.