Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vykdanti individualią veiklą, ūkininkaujanti, spec. Vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. J. kaltinama tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: ji 2022 m. sausio 4 d., 14.32 val., Mažeikių r. sav., Pievėnų k., Pašaltūnės g. prie pastato Nr. 1, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – jos vardu registruotą lengvąjį automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai 2022 m. sausio 4 d., 14.55 val., alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0241, nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, t. y. didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamosios A. J. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

4. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

5. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamoji A. J. vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: 2022 m. sausio 4 d., 14:32 val., Mažeikių r. Pievėnų k., Pašaltūnės g. prie pastato Nr. 1, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,96 promilių neblaivumas

III. Laidavimo instituto taikymas

8. Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteista, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 37-38), administracine tvarka nebausta (b. l. 39). A. J. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą, nekilo sunkių padarinių ir pasekmių, nėra sunaikintas turtas, išvengta aukų ir nukentėjusiųjų asmenų, kaltinamoji kritiškai įvertino savo elgesį, išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikęs A. J. yra kaltinamosios A. J. sutuoktinis (b. l. 95). A. J. neteistas (b. l. 104). Dirbantis (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 102). (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, jog dalyvauja seniūnijos veikloje, prisideda tvarkant viešąsias erdves, nusiskundimų seniūnija nėra gavusi (b. l. 103). (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės charakterizuojamas taip pat teigiamai, nurodoma, jog yra darbštus, visada suteikiantis pagalbą, pagalbą suteikiantis bendruomenės narys (b. l. 104). A. J. teismo posėdyje palaikė prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. J. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktinei kaltinamajai A. J., su kuria palaiko artimą ryšį, gyvena kartu, bendrauja kiekvieną dieną.

12. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant ją jos sutuoktinio A. J. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojo A. J. asmenines savybes ir kitas byloje nustatytas aplinkybes skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti, o teismo įsitikinimu, laidavimas be užstato, leis įgyvendinti šią paskirtį.

13. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu A. J. ir yra tas asmuo.

15. Kaltinamajai išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

16. Laiduotojui išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones

17. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

18. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

19. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

20. Nustatyta, jog kaltinamoji A. J. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,96 promilių). Todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

21. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. nėra teista, nėra bausta administracine tvarka, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi. Jos veiksmai vertintini labiau atsitiktiniais, atlikti visa apimtimi nesuvokiant jų pavojingumo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas minimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – vienerių metų (galima skirti nuo vienerių iki penkerių metų) (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Dėl turto konfiskavimo

22. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies, teismas gali asmeniui, atleistam pagal laidavimą, paskirti ir turo konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai Teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).

23. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajai inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas vairuojant automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį kaltinamajai A. J., kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) (b. l. 27). Bylos duomenimis nustatyta, jog A. J. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo rasta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (1,96 promilės etilo alkoholio).

24. Nusikalstama veika padaryta A. J. veikiant tiesiogine tyčia, t. y. ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, be to, jai taikytinas tik minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Atsižvelgus į tai, kad taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę taip pat būtina, kuri padėti pasiekti bausmės tikslus.

25. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas, nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 72 straipsnyje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-112-942/2021). Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros.

26. Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, joje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Taigi būtina įvertinti turto konfiskavimo proporcingumą.

27. Bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamoji A. J., tiek jos gynėjas advokatas Adomas Jonauskas, tiek laiduotojas A. J. prašė nekonfiskuoti paties automobilio. „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog automobilis naudojamas tik ūkio reikmėms, jis yra tokios būklės, kad kitas asmuo jo nepirks ir nepasinaudos, automobilis būtinas kaip šeimos pragyvenimo šaltinis, kadangi juo reikia vežioti pašarus, gyvulius, pieną, važiuoti į ganyklas. Tačiau, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, nėra tokios išimtinės, kurios leistų manyti, kad pačios priemonės konfiskavimas būtų netikslingas ir A. J. teises suvaržytų akivaizdžiai labiau negu reikia ja siekiamiems tikslams pasiekti ar kad tai sukeltų didelę finansinę naštą.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra kaltinamoji A. J., šį automobilį įsigijo 2021 m. lapkričio mėn. už 1200 Eur., taigi jo vertė yra apie 1200 Eur. A. J. vardu yra registruota ir daugiau transporto priemonių (b. l. 44),. Laiduotojas, jos sutuoktinis taip pat nurodė, kad turi automobilį. Visos šios aplinkybės rodo, kad automobilio konfiskavimas, neturės itin neigiamų pasekmių pačiai kaltinamajai ir jos sutuoktiniui. Vien aplinkybė, kad šiuo automobiliu atlikdavo ūkio darbus, kad jis yra parūdijęs, nesudaro pagrindo jo nekonfiskuoti. Pati kaltinamoji prieš keletą mėnesių šį automobilį įsigijo už 1 200 Eur, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis yra bevertis ir kiti asmenys juo galbūt net nesinaudotų. Teismo vertinimu, kaltinamosios nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti išimtį ir nekonfiskuoti pačios transporto priemonės.

29. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad paties automobilio konfiskavimas, kaltinamajai, kuri atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra proporcinga teisinė priemonė ir neprieštarauja teisingumo principams, ši priemonė nesukels žymiai didesnių neigiamų turtinių pasekmių, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu. Pažymėtina, kad kaltinamajai taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

30. Atsižvelgus į išdėstyta ir tai, jog minėtas turtas atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su automobilio dokumentais, konfiskuotinas.

31. Esant išdėstytiems argumentams, konstatuotina, kad atleidus A. J. pagal laidavimą be užstato taikant minimalų terminą (vieneri metai), paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise minimalų įstatymo nustatytą terminą (1 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir konfiskuojant automobilį, kurio vertė kaip nurodė kaltinamoji yra 1 200 Eur, iš esmės atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą, A. J. asmenybę, jos materialinę padėtį, yra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinių tikslų ir atgrasyti A. J. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Teismo vertinimu, būtent dvi taikytos baudžiamojo poveikio priemonės A. J. atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nesuvaržys A. J. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius, šiuo atveju netaikytina.

32. Kaltinamajai 2022 m. sausio 5 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ( b. l. 56-58), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-65) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 60-62), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti

33. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: A. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Autobastionas“ aikštelėje, esančioje Mažeikių r. sav., Krucių k., ir automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, perduoti už automobilio konfiskavimą atsakingai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas); voką su 2022 m. sausio 27 d. posėdžio vaizdo ir garso įrašu paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą grąžinti A. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307, 313,

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant ją 1 (vienerių) metų terminui laiduotojo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1-3 dalimis paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „Kia sorento“, valst. Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilio dokumentais, valstybės nuosavybėn.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-A. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“;

-automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Autobastionas“ aikštelėje, esančioje Mažeikių r. sav., Krucių k., ir automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, perduoti už automobilio konfiskavimą atsakingai institucijai;

-voką su 2022 m. sausio 27 d. posėdžio vaizdo ir garso įrašu, palikti saugoti byloje;

-įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą grąžinti A. J..

Baudžiamąją bylą nutraukti.

A. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones A. J. atėmimą 1 (vieniems) metams.

Išaiškinti A. J., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. J., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka