Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkų V. R. ir H. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje priimtos byloje pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkai V. R. ir H. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120070028640, 2007-10-10 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, V. R. ir H. R. užtikrindami iki 2026-10-10 suteiktos paskolos grąžinimą įkeitė pareiškėjui Nordea Bank Finland Plc, nekilnojamąjį daiktą – 67,05 kv. m. ploto butą su rūsiu, esantį Fabijoniškių g. 11-5, Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį V. R. ir H. R., sandorio sudarymo metu įvertintą 350 000 Lt. Kreditorius Nordea Bank Finland Plc pateiktame prašyme nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė - 2007-10-08 kreditavimo sutartis Nr. BK 07/10/40J yra nevykdoma, todėl ji buvo nutraukta, todėl kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą ir areštuoti įkeist turtą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliantų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

LR CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkai sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, todėl pareiškėjas Nordea Bank Finland Plc vienašališkai nutraukė kredito sutartį, ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui skolininkai yra skolingi 84 130,78 EUR bei 128,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai areštavo skolininkų įkeistą butą su rūsiu.

LR CPK 558 str. 1 d. nurodo, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolininko įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas laikėsi civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros, areštą taikė tinkamai ir procesinių reikalavimų nepažeidė.

Skolininkai atskirajame skunde nurodo, kad nėra gavę pareiškėjo 2009-01-28 rašto Nr. 830, kuriuo būtų informuoti, jog jiems suteiktas 10 dienų terminas sumokėti skolą, priešingu atveju būtų nutraukta sutartis, o taip pat negavo ir pranešimo apie tai, jog 2009-02-26 dieną yra nutraukiama sutartis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal banko turimą UAB „Vilpostus“ siuntos (siuntinio) pristatymo patvirtinimą (b. l. 81) banko pranešimas buvo išsiųstas 2009-01-29, apie tai liudija gavėjo įrašyta pavardė ir adresas, kuris atitinka nurodyą kreditavimo sutartyje ir kituose dokumentuose adresą – Fabijoniškių 11-5, Vilnius. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjant atskirąjį skundą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto arešto, nėra sprendžiamas klausimas dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Jeigu skolininkai mano, kad pareiškėjas sutartį nutraukė neteisėtai, jie turi teisę kreiptis į teismą ir spręsti ginčą ieškininės teisenos tvarka.

Skolininkų teiginys, jog jie vykdė sutartį, laiku mokėjo palūkanas yra atmetamas. Iš byloje esančių duomenų (b.l. 83) matyti, kad skolininkai nevykdė savo įsipareigojimų bankui, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto arešto. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių, jog skolininkai bendradarbiavo su banku, informavo apie negalėjimą mokėti kredito palūkanų, prašė atidėti ar kitokia tvarka išdėstyti mokėtinų palūkanų grafiko, nors kiekviena prievolės šalis vykdydama prievolę turi pareigą bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 str. 3 d. ir 6.200 str. 2 d.). Kreditavimo sutarties 14.1.5. p. taip pat nurodo kredito gavėjų pareigą informuoti banką, pateikiant raštu informaciją apie mokėjimų bankui uždelsimą. To skolininkai nepadarė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi skolininkų V. R. ir H. R. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 16 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.