Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotam atstovui advokatui Ryčiui Paukštei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P., būdamas UAB „S“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors UAB „S“ buvo skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu, pažeisdamas nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, V. P. pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. nurodė, jog pagrindinė įmonės sunkumų priežastis buvo nuo 2015 m. prasidėjęs ginčas su kliente, nebuvo gauta iš jos už atliktus darbus 99 364 eurų, prarado dideles pajamas. Teismo keliu bandė su ja išsiaiškinti situaciją, tačiau nelaimėjo bylos ir pinigų negavo. Mokestinė nepriemoka susidarė 2018 m., įmonei buvo areštuotos sąskaitos, atsirado smulkių kreditorių, kurie padavė juos į teismą ir areštavo sąskaitas. Buvo sunku dirbti, kai nėra laisvės disponuoti pinigais, dėl to atsirado nepriemoka. Prasidėjus įmonės sunkumams, žmonės išėjo iš darbo, dėl ko reikėjo išmokėti išeitinis kompensacijas. 2018-2019 m., kai išėjo trys darbuotojai, kurie ilgai buvo pradirbę ir teko išmokėti jiems didelius pinigus, tuo pačiu susidarė skola valstybei. Įmonė stengėsi darbuotojams susimokėti ir neužteko susimokėti valstybei. Būdamas vadovu žinojo, kad yra nepriemoka valstybei. „B“, yra medžiagų tiekėjas, „P“ užsiima statybomis, „G“ yra medžiagų tiekėjai, „E“ yra buhalterijos įmonė. Bendrovė šiuo metu nevykdo jokios veiklos, kreditoriams išsiuntė pranešimus ir ruošiasi bankrotui. Su tiekėjais visiškai nėra atsiskaityta, tuo metu su jais atsiskaitė, nes būtų negalėję tęsti veiklos. Tą laikotarpį mokėjo mokesčius VMI ir Sodrai, UAB „Gv“ padengė jų 7000 eurų išsiskolinimą, jis iš savo lėšų įnešė į įmonę, kolega irgi paskolino pinigų įmonei ir VMI sumokėjo, bandė dengti skolas. Šiuo metu dirba, pajamų negauna, dirba dar kitoje įmonėje ir gauna per mėnesį virš (duomenys neskelbtini) eurų, turi banko paskolą, moka (duomenys neskelbtini) eurų per mėnesį, turi du vaikus ir moka alimentus (duomenys neskelbtini) eurų bendrai abiem ir dar perka drabužius, padeda bendrai. Stengiasi mokėti mokesčius valstybei ir išmokėti pinigus darbuotojams. Iš dalies pripažįsta kaltę, gailisi labai dėl šios situacijos.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas advokatas Rytis Paukštė nurodė, jog birželio 1 d. buvo įsiskolinimas, bet VMI tyrė skolą nuo 2019 m. kovo mėnesio, dėl to įsiskolinimas buvo didesnis, nei iš tikrųjų. Pagal situaciją įmonė sumokėjo daugiau nei, kad galėjo. Avansinėje apyskaitoje matosi, kad A. B. ir V. P. įnešinėjo pinigus patys iš savo lėšų. Visi mokesčiai buvo akivaizdūs valstybės naudai. Turėjo būti vykdomas projektas, prekės nebuvo panaudotos, dėl to pinigai buvo grąžinti, o VMI to nesiaiškino. Pagal mokėjimą, VMI nėra teisiškai pirmoje eilėje, eiliškumas pagal mokėjimą yra darbuotojai, bet ne VMI. Logika yra tokia, kad pirmiausia reikia susimokėti algas darbuotojams, nes jei nėra darbuotojų, nebus kam dirbti ir nebus kaip surinkti lėšų ir susimokėti valstybei, algoms ar kreditoriams. Įmonė šiuo metu bankrutuoja. Mokestinė prievolė prasidėjo 2019 m., šiai dienai ji nėra padengta, bet mokėjimai vyko, šiuo metu valstybei sumokėta daugiau nei, kad kitiems. Palaiko pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Byloje esančiame V. P. 2020 m. vasario 24 d. surašytame paaiškinime nurodyta, jog UAB „S“ apskaičiuotų, tačiau neatliekamų įmokų į valstybės biudžetą priežastys yra susisjusios su bendrovei iškeltų civilinių bylų procesais ir finansiniais suvaržymais – pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis piniginėms lėšoms bei nekilnojamajam turtui. Atkreiptas dėmesys, jog mokesčių mokėtojas deda visas pastangas panaikinti susidariusią situaciją, vykdant bendrovės veiklą ir sudarant naujus finansiškai naudingus sandorius. Artimiausiu metu bus parduota priklausančio nekilnojamojo turto dalis, t. y. pastatas – bulvių saugykla, esantis (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu bus visiškai ar dalinai padengta VMI susidariusi skola. Nurodė, jog yra suinteresuotas bendradarbiauti su VMI, sudaryti mokėjimų grafiką bei pateikti visą reikiamą dokumentaciją, tokiu būdu palengvinant ir pagreitinant vykdomus procesus (b.l. 61, 62).

Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais (toliau – ir Pareiškimas) nurodoma, kad 2020 m. birželio 1 d. balansu Bendrovė turi 17 860,67 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, iš kurios 9 893,01 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 554,05 Eur šio mokesčio delspinigiai; 7 040,00 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 354,93 Eur šio mokesčio delspinigiai; 9,00 Eur žemės mokestis ir 9,68 Eur pagal vykdomuosius dokumentus. 2020 m. vasario 24 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. kovo 16 d. surašant Operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-1098. Bendrovė patikrinimui pateikė kasos knygos išrašus už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Analizuojamojo laikotarpio pradžioje (2019 m. kovo 1 d.) pinigų likutis kasoje buvo 9 611,85 Eur, laikotarpio pabaigoje (2020 m. sausio 31 d.) likutis - 0,00 Eur, per šį laikotarpį gauta 129 027,31 Eur įplaukų; išleista - 138 639,16 Eur. Iš kasos Bendrovė išmokėjo 63 903,22 Eur darbo užmokestį ir 74 735,94 Eur išmokėta trims atskaitingiems asmenims: A. B., K. P. ir V. P. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad pas atskaitingą asmenį A. B. pinigų likutis 2019 m. kovo 1 dienai buvo neigiamas ir sudarė -27 200,93 Eur. Per tikrinamąjį laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. šis atskaitingas asmuo gavo iš Bendrovės kasos 41 863,64 Eur ir padarė 23 926,26 Eur išlaidų, apmokėdamas 4 706,52 Eur VMI, 12 473,17 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir Sodra), 6 746,57 Eur sumokėjo tiekėjams už gautas prekes ir paslaugas. Tikrinamo laikotarpio pabaigai Bendrovės skola šiam atskaitingam asmeniui sudarė 9 263,55 Eur. Pas atskaitingą asmenį, Bendrovės vadovą - V. P. pinigų likutis 2019 m. kovo 1 d. buvo neigiamas ir sudarė -16 554,13 Eur. Šis atskaitingas asmuo per tikrinamąjį laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. gavo 32 862,99 Eur pajamų, iš kurių 32 855,00 Eur paėmė iš Bendrovės kasos ir 7,99 Eur gavo iš kitų šaltinių. Per šį laikotarpį šis atskaitingas asmuo padarė 31 442,14 Eur išlaidų, iš kurių 481,94 Eur sumokėjo VMI, 5 500,00 Eur sumokėjo Sodrai, 21 560,20 Eur atsiskaitė su tiekėjais už gautas prekes ir paslaugas, 3 900,00 Eur grąžino į Bendrovės kasą. 2020 m. sausio 31 dienai šiam atskaitingam asmeniui Bendrovės skola sudarė 15133,28 Eur. Pradėjus operatyvų patikrinimą Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybei 2020 m. vasario 24 dieną buvo 20 814,68 Eur. Pabaigus operatyvų patikrinimą 2020 m. kovo 9 dieną mokestinę nepriemoką sudarė 20 623,75 Eur. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė vykdydama veiklą ir gaudama pajamas atsiskaitė su kitais kreditoriais (tame tarpe su Bendrovės akcininku ir vadovu V. P.), būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė vykdydama VMI operatyvaus patikrinimo metu nustatytus mokėjimus pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai iš kasos per atskaitingus asmenis buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Apibendrinant teigiama, kad Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš pateiktų piniginių lėšų judėjimo kasoje ir per atskaitingus asmenis laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., darytina išvada, kad Bendrovės vadovas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas V. P. pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Prašo V. P. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnį ir paskirti minėto straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą (b.l. 2-68).

Pateiktuose V. P. įgalioto atstovo rašytiniuose paaiškinimuose prašoma atmesti VMI pareiškimą, nurodoma, jog UAB „S“ mokėjimai jos kreditoriams buvo vykdomi ne siekiant apriboti valstybės (VMI) galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet būtent siekiant sąžiningų ir vertingų tikslų, t. y. siekiant atsiskaityti su kreditoriais, nuo kurių tiesiogiai priklausė tolesnė UAB „S“ veikla (daugiausiai su įmonės darbuotojais). Kai įmonė turi įsipareigojimų, jos vadovas turi pasirinkti, arba siekti išsaugoti įmonės veiklą ir uždirbti pajamų, arba tuos pačius pinigus išdalinti kreditoriams (patenkinant ne visus jų reikalavimus), ir nebeturėti kaip toliau vykdyti veiklą. Galimo ANK 120 straipsnio pažeidimo laikotarpiu su įmone buvo neatsiskaičiusi viena iš jos paslaugų pirkėjų - I. K., dėl ko susidarė 99364,92 Eur skola už darbus, kuri būtų leidusi atsiskaityti su visais tuometiniais įmonės kreditoriais (visų pirma, valstybe), vyko teisminis ginčas ir Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. tik po VMI patikrinimo) atmetė UAB „S“ reikalavimus. V. P. ėmėsi veiksmų, todėl dalį mokestinių skolų VSDF už įmonę sumokėjo kiti asmenys, pvz., UAB „A“ perėmė UAB „S“ skolas VSDF ir jas apmokėjo. Didžiąją dalį savo būtinųjų išlaidų įmonė išleido mokesčiams. V. P. 2019 m. kovo 1 d. – 2019 m. gegužės 31 d. naudojo įmonės pinigus tik būtiniausiais tikslais - automobilio remontui, kurui, biuro veiklos palaikymui, tiekimui. Įmonė 2019 m. birželio 1 d. – 2020 m. sausio 31 d. atlikdavo tik būtiniausius mokėjimus valstybei, antstoliams. Absoliučią daugumą lėšų įmonė 2019 m. birželio 12 d. – 2020 m. sausio 31 d. laikotarpiu sumokėjo darbuotojams už darbą. Natūraliai, mokant darbo užmokesčius, didėja ir susiję mokesčiai valstybei (pvz. gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir kt.), kurių įmonė dėl tuometinės padėties tiesiog negalėjo sumokėti - vadovui reikėjo pasirinkti: arba darbo užmokestis žmonėms, arba mokesčiai valstybei. 2019 m. gegužės mėn. iš įmonės išėjo trys darbuotojai, kuriems įmonė iš karto turėjo sumokėti ir atlyginimus, ir kompensacijas už atostogas (bendra suma sudarė 21265,85 Eur). Atitinkamai, nuo tokios sumos vien mokėtinų mokesčių suma padidėjo 9366,47 Eur. Analogiškai įmonė privalėjo reguliariai mokėti jai buhalterines paslaugas teikusiai UAB „E“. VMI Pareiškime kaip reikšminga nurodoma ir aplinkybė, kad įmonė sumokėjo UAB „B“ 9900 Eur, tačiau nebuvo nagrinėta aplinkybė, kad šis mokėjimas atliktas per klaidą ir UAB „B“ visą gautą 9900 Eur sumą 2019 m. liepos 31 d. grąžino. Iš kasdieninės įmonės ūkinės veiklos vykdymo atsirado poreikis bei būtinybė įsigyti paslaugas ir prekes bei atsiskaityti už jas, todėl V. P. neatkreipė dėmesio į tai, kad tokiu būdu galėjo būti pažeista CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo, atsiskaitymų eiliškumo tvarka. Atsiskaitydama su visais kreditoriais, be kurių įmonės veiklos tęstinumas būtų neįmanomas, įmonė tuo pat metu reguliariai mokėjo mokesčius valstybei, taip pat ir darbo užmokestį darbuotojams. Atlikus šiuos nurodytus mokėjimus, kurie įtakojo bendrovės veiklos vystymą, dar bendrovė gavo ir pajamų, iš kurių buvo tenkinami kreditoriniai reikalavimai. 2019 m. kovo 18 d. (t. y. faktiškai nuo VMI patikrinimo pradžios) UAB „S“ mokestinės prievolės buvo 21086,43 Eur, o pabaigus operatyvų patikrinimą 2020 m. kovo 9 d. mokestinė nepriemoka sudarė 20623,75 Eur - tai yra, įmonė per patikrinimo laikotarpį ją net sumažino. Įmonė dar 2019 m. birželio1 d. buvo skolinga V. P. 29846,23 Eur, o siekdamas įmonės pelningos veiklos net ir tokioje situacijoje, V. P. dar papildomai naudojo asmenines lėšas įmonės reikmėms, dengė įsiskolinimus, kiek galėjo, kad jie greičiau ir kuo didesne apimtimi būtų padengti. V. P. veiksmuose nebuvo piktybiškumo, o tik siekis išsaugoti savo Bendrovę ir vėl paversti ją mokia.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lešų visiems pareišktiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Iš teismo posėdžio metu apklausto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų bei bylos medžiagos yra akivaizdu, jog V. P., kaip UAB „S“ vadovui, buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį, tai žinodamas ir būdamas atsakingu už Bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, V. P. suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Akivaizdu, kad tokie V. P. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis baustinas už šio nusižengimo padarymą.

V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą V. P., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų pavojingumo, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė atsiskaitinėjo su darbuotojais bei kreditoriais už suteiktas paslaugas, tačiau akivaizdu, jog tai buvo daroma ne piktavališkai, siekiant išvengti nepriemokos valstybės biudžetui padengimo. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo įgalioto atstovo paaiškinimų matyti, kad VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo nurodyti mokėjimai kitiems kreditoriams yra išimtinai susiję su UAB „S“ vykdoma veikla ir yra nulemti būtent ekonominio būtinumo, siekiant užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą bei apsaugoti tiek Bendrovės kreditorių, tiek ir pačios Bendrovės interesus. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog VMI pareiškime išdėstyti mokėjimai, pažeidžiantys kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, buvo nulemti ne piktavališkų ir savanaudiškų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikslų, o nulemti ekonominių priežasčių ir pozityvaus siekio užtikrinti tolimesnę verslo plėtrą. Kaip nurodė pats V. P., įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė dėl kelių neplanakiai susiklosčiusių aplibnkybių - teisminių ginčų, kurių pasekoje buvo areštuotos bendrovės sąskaitos, taip pat vadovui toliau siekiant plėtoti ir vystyti Bendrovės veiklą sudarant finansiškai naudingus sandorius, siekiant išsilaikyti rinkoje ir neprarasti konkurencingumo. Be to V. P., kaip matyti iš teiktų paaiškinimų, pats iš savo asmeninių lėšų stengėsi dengti Bendrovės turimus įsiskolinimus. Aplinkybę, kad visgi tiriamuoju laikotarpiu buvo bent iš dalies dengiamas įsiskolinimas valstybei, patvirtina ir VMI pateikti dokumentai. V. P. ieško būdų bendradarbiauti su VMI, esant galimybei sudaryti mokėjimų grafiką, kas rodo, jog jis nesiekia išvengti mokestinių įsipareigojimų valstybės biudžetui ar jų nuslėpti. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nepašalina V. P. atsakomybės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi nors įsiskolinimas valstybės biudžetui ir buvo tam tikra dalimi dengiamas, tačiau įmokos buvo mokamos nepastoviai ir aplaidžiai, kas liudija neatsakingą požiūrį į Bendrovės finansinės veiklos vykdymą, kuris nulėmė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus, tačiau šios aplinkybės yra neabejotinai svarbios administracinės nuobaudos individualizavimui.

Teismui duomenų apie V. P. baustumą ar teistumą nepateikta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip minėta, laikytina tai, kad jis kaltę pripažino, gailėjosi, V. P. šiuo metu dirba kitoje įmonėje, gauna per mėnesį virš (duomenys neskelbtini) Eur, tačiau turi banko paskolą, moka (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, turi du vaikus, kuriems moka alimentus (duomenys neskelbtini) Eur bendrai abiems. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, jog V. P. vadovaujama UAB „S“ šiuo metu nevykdo jokios veiklos, kreditoriams yra išsiųsti pranešimai ir ruošiamasi bankrotui (iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žodžių). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrus V. P. švelnesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.