Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė Kartanienė Teisėjas Gediminas Viederis Baudžiamoji byla Nr. 1A-336/11 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2. (S)

2011 m. kovo 1 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 ( vieneriems ) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams.

LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d. pagrindu bausmę subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, galutinė subendrinta bausmė R. Ž. paskirta laisvės atėmimas 20 ( dvidešimčiai ) metų, pirmuosius penkerius metus bausmę atliekant kalėjime, o likusius metus – pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. Ž. nuteistas už tai, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą : 2009 m. kovo 18 d., apie 13.30 val., Vilniuje, laukuose, 50 metrų nuo (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, link (duomenys neskelbtini) gatvės, savadarbiame namelyje radęs kastuvą ir kirvį, suduodamas A. P. ne mažiau kaip du smūgius kirvio buku šonu per dešinę ranką, o kastuvu suduodamas ne mažiau kaip du smūgius į galvą, sulaužė nukentėjusiosios A. P. dešinį alkūnkaulį, padarė muštinę žaizdą galvos kairėje pusėje, nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir dešinėje plaštakoje, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo posėdyje nuteistojo R. Ž. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl R. Ž. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Nuteistojo R. Ž. kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios A. P., liudytojų A. G., I. K., J. Kačanovskajos parodymais, specialisto išvada, kita medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją.

Iš byloje esančio nukentėjusiosios A. P. protokolo – pareiškimo bei jos parodymų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie šiai mirus, t. y. R. Ž. ją 2009-10-09 itin žiauriai nužudžius, LR BPK 276 str. 4 d. numatytu pagrindu buvo pagarsinti, matyti, kad 2009-03-18, apie 13.30 val., Vilniuje, laukuose, maždaug 50 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) gatvės, vaikų pastatytame namelyje, R. Ž. būdamas visiškai girtas, namelyje rastu kastuvu ir kirviu, ją sumušė : kirvio bukuoju galu sulaužė jai dešinės rankos kaulus, o kastuvu prakirto galvą, sužeidė dešinės rankos plaštaką ( b. l. 1, 8-9 ).

Netikėti šiais nukentėjusiosios A. P. parodymais, kuriuos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai, teismui nebuvo pagrindo.

Iš liudytojo A. G. parodymų analizės matyti, kad apie šį įvykį, 2009-03-18, apie 14.00 val., telefonu jam pranešė kaimynė J. S. Pasak šios, pas ją atėjo sumušta ir kruvina jo sesuo A. P., nurodydama, kad ją sumušė R. Ž. Jis su savo sugyventine I. K. skubiai nubėgo pas minėtą kaimynę, pakeliui, telefonu Nr. 112, iškviesdamas policijos ekipažą. I. K. nubėgo į J. S. namą, o jis nuėjo prie parduotuvės Senojo Gardino plente, pasižiūrėti ar kur netoliese nesimato R. Ž. Maždaug 70 metrų atstumu jį pamatęs, pašaukė vardu. Tačiau šis nuo jo pabėgo. Nepavykus pasivyti, jis liko laukuose laukti policijos ekipažo. Pareigūnams atidavė R. Ž. dokumentus su pinigine, kuriuos šis prieš porą dienų pas jį buvo palikęs. Seserį išvežė greitoji. Kai pastaroji grįžo iš ligoninės papasakojo, kad ją, būdamas išgėręs sumušė R. Ž. Sakė, kad ją mušė kirviu, pagaliu. Matė, jog seseriai buvo sumušta galva, rankos.

Kad nagrinėjamo įvykio dieną A. P. buvo sumušta ir, kad pasak šios, ją sumušė R. Ž., patvirtino ir liudytoja apklausta I. K.

Todėl nors aukščiau minėti liudytojai išties nematė paties nukentėjusiosios sumušimo fakto, tačiau ši aplinkybė, priešingai nei mano nuteistasis, jų parodymų reikšmės nemenkina, juolab, kad pastarųjų nurodytas aplinkybes, pagrindžia ir kiti bylos duomenys.

Taigi, analogiškas, girdėtas iš nukentėjusiosios A. P. aplinkybes, nurodė ir teismo posėdyje apklausta liudytoja J. Kačenovskaja, atlikusi šioje byloje ikiteisminį tyrimą.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2009-03-18, apie 14.03 val., Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės patruliai P. Martynov ir V. Buslovič, pagal pranešimą atvykę į (duomenys neskelbtini) g., iš I. K. sužinojo, kad R. Ž. kirviu bei kastuvu sužalojo A. P. Pastarąją dėl kūno sužalojimų GMP brigada nuvežė į Lazdynų ligoninę. I. K. perdavė jiems R. Ž. piniginę su asmens dokumentais. Pagal pirminius duomenis, pareigūnai patikrinę (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją, R. Ž. nerado ( b. l. 4 ). Pareigūnams perduota piniginė su R. Ž. dokumentais, kaip daiktai turintys reikšmės tyrimui, buvo apžiūrėti ( b. l. 26-28 ).

Aukščiau nurodytas aplinkybes pagrindžia ir kiti bylos įrodymai : iš bendrojo pagalbos centro užregistruoto įvykio ataskaitos matyti, kad 2009-03-18, 14.03 val., centre buvo gautas pranešimas apie įvykį, kurio metu (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, sumušta 36 m. metų mergina ( b. l. 3 ). Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 21738 matyti, kad 2009-03-18, 14.17 val., pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) gatvę atvykusi greitosios medicinos pagalbos medikų brigada, rado A. P., kuri skundėsi viso kūno skausmais dėl sumušimo. A. P., tą pačią dieną, 15.03 val., buvo pristatyta į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę dėl daugybinių kūno sumušimų, kuriuos, sprendžiant iš nukentėjusiąją apžiūrėjusio gydytojo įrašų, esančių paciento apžiūros protokole, pacientės teigimu, ji patyrė buitinio konflikto metu ( A. P. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė Nr. 2009/10029 ).

Atlikus A. P. tyrimą konstatuota, kad galimai 2009-03-18, paveikus kietais bukais daiktais, jai buvo padaryta muštinė žaizda galvos kairėje pusėje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir kairėje alkūnėje, dešinio alkūnkaulio lūžis, pažymint ir tai, kad muštinė žaizda galvoje būdinga smūgio sudavimui. Dešinio alkūnkaulio lūžis galėjo gautis ginantis nuo smūgio, nubrozdinimas kairėje alkūnėje galėjo gautis griuvimo ar atsitrenkimo metu. A. P. padarytus sužalojimus specialistas įvertino, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą ( b. l. 25). Be to, kaip matyti iš Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pateiktos informacijos, laikotarpyje nuo 2009-01-01- iki 2009-03-31, eismo įvykių, kuriuose būtų dalyvavusi A. P., neregistruota ( b. l. 71 ).

Taigi aukščiau nustatytos aplinkybės objektyviai paneigia ir leidžia atmesti R. Ž. versiją, neva tai nukentėjusioji buvo sužalota eismo įvykio metu.

Apelianto argumentas, kad jis nagrinėjamo įvykio metu nebuvo Vilniuje, kaip prieštaraujantis faktinei bylos medžiagai, taipogi atmetamas. Viena vertus, nukentėjusioji A. P. iš karto po įvykio ir ne vienam iš byloje apklaustų asmenų nurodė, kad ją sumušė R. Ž. Kita vertus, priešingai nei teigia šis, nagrinėjamo įvykio dieną, R. Ž. matė Vilniuje taipogi ne vienas iš byloje apklaustų asmenų : liudytoja I. K. apeliantą matė kartu su A. P. prieš nagrinėjamą įvykį, o vėliau, kai ši jau buvo sumušta, stovintį gatvės vidury. Liudytojas A. G. taipogi matė R. Ž. po įvykio, kuris, pašaukus jį vardu, pabėgo. Dėl šios priežasties R. Ž., pagal minėtų liudytojų parodymus, ieškojo policijos pareigūnai. Tuo tarpu paties apelianto parodymai, šioje dalyje, nėra nuoseklūs. Taigi, kaip matyti iš protokole esančių įrašų, 2010-04-12, teisiamojo posėdžio metu, pastarasis duodamas parodymus tvirtino, jog nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo Varėnoje, pas seserį Z. K., kuriai padėjo atlikti remontą, kadangi šios vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir buvo išvykęs ( b. l. 107). Čia pat, prieštaraudamas sau, teismui aiškino, kad jo nurodytą faktą, t. y. kad jis, nagrinėjamo įvykio dieną buvo pas seserį, gali patvirtinti jos vyras Š. P. ( b. l. 108 ). 2010-12-08, teisiamojo posėdžio metu, R. Ž. nors ir neigė buvęs (duomenys neskelbtini) gatvėje bei susitikęs su A. P., tačiau pripažino, jog 2009-03-18, jis buvo Vilniuje, pas D. Š. Tai, kad jis tą dieną buvo Vilniuje, pasak R. Ž., gali patvirtinti ir jo sesuo Z. K. ( b. l. 175 ). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą nekviesti į teismo posėdžius liudytojų Z. K. ir Š. P., kurie beje buvo ir ne vieną kartą kviesti, juolab, kad sprendžiant iš nenuoseklių apelianto parodymų, pastarieji jokių reikšmingų aplinkybių, teismui negali nurodyti : D. Š., pagal R. Ž., nagrinėjamo įvykio metu buvo reise, tuo tarpu Z. K., pagal vienas nuteistojo nurodytas aplinkybes, gali patvirtinti, kad jis buvo Varėnoje, pagal kitas, kad Vilniuje.

Dėl pasakyto tenkinti nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą, jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.