Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. P., jos atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal R. P. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Ekologijos ir teisės prevencijos skyriaus įgaliota pareigūnė 2008 m. birželio 20 d. R. P. surašė ATP protokolą už tai, kad tą dieną apie 8 val. 30 min. buvo nustatyta, jog ji adresu: (duomenys neskelbtini), laikė Amerikiečių pitbulterjerą (pagal gyvūnų registrų centro duomenis Nr. 941000002059192), kuris yra agresyvus, neturėdama savivaldybės leidimo agresyvaus gyvūno laikymui. Taip pat neturi raštiško kitos šeimos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), pilnamečių šeimos narių sutikimo. Tuo nevykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintų Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių (toliau Taisyklės) 13 ir 17 p. reikalavimų (b. l. 28-29).

Komisijos nariai savo išvadas grindė ir gyvūno registracijos ir identifikacijos pasu, kuriame įrašyta šuns veislė - amerikiečių pitbulterjeras. Minėtas įrašas atsirado pareiškėjai atvykus į Gyvūnų registravimo centrą, kurio darbuotojai, motyvuodami, kad vis vien reikia ką nors įrašyti grafoje „veislė“, įrašė „amerikiečių pitbulterjeras“. Tačiau grafa „Pažymėjimą išdavusio darbuotojo pareigos, vardas, pavardė“ yra tuščia, t. y. minėtas dokumentas yra niekinis ir jame esami įrašai negali būti pagrindu nustatant šuns veislę.

Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikoje nėra šuns veislės ir kilmės nustatymo taisyklių. Jai nesuprantama, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo sudaryta komisija ir kuo remdamasi ji nustatinėjo šuns kilmę ar veislę. Mano, kad valstybės tarnautojai viršija jiems suteiktus įgaliojimus.

Byla pradėta pagal jos kaimyno skundą, tačiau jis nėra namo savininkas. Pabrėžia, kad namo savininkė J. P. raštiškai jai suteikė leidimą laikyti šunį jai priklausančiame name, o jos kaimynas tiesiog yra konfliktuojanti asmenybė.

Teismo posėdyje R. P. ir jos atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ATPK 110 str. 2 d. nustatyta, kad agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 200 Lt iki 400 Lt su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

R. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ATPK straipsnį už tai, kad (duomenys neskelbtini), laikė Amerikiečių pitbulterjerą, kuris yra agresyvus, neturėdama savivaldybės leidimo dėl agresyvaus gyvūno laikymo; taip pat neturėdama raštiško kitos šeimos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), pilnamečių šeimos narių sutikimo.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 242 patvirtintų Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių 3 p. nustato, kad agresyvūs šunys – tai Agresyvių šunų veislių sąraše nurodytų veislių šunys bei jų mišrūnai. Pagal Taisyklių 13 p. už agresyvius šunis atsakingi asmenys privalo turėti savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, leidimą laikyti agresyvų šunį. Taisyklių 17 p. numato, kad agresyvūs šunys gali būti laikomi tik atsakingo asmens atskiroje nuosavoje uždaroje valdoje ar uždaroje valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima; gyvenant kelioms atskiroms šeimoms - tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 yra patvirtintas Agresyvių šunų veislių sąrašas, į kurį įtrauktos Amerikiečių pitbulterjero ir Amerikiečių Stafordšyro terjero veislės.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo, kitų įrodinėjimo taisyklių. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi, teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 30-1817 patvirtintų Agresyviems šunims ir jų mišrūnams įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ar jais prekiauti leidimų išdavimo tvarkos taisyklių 23 ir 24 p., ir atsižvelgdamas į poreikį spręsti kilusius ginčus dėl leidimo išdavimo, panaikinimo ar sustabdymo, šuns veislės ir kilmės nustatymo, registravimo bei kitus su tuo susijusius ginčus, 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 30-1826 (b. l. 10) sudarė ginčų dėl agresyvių šunų ir jų mišrūnų laikymo ir leidimų išdavimo nagrinėjimo komisiją. Pastaroji susidėjo iš J. M. (komisijos pirmininkas, Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas), V. G. (Gyvūnų priežiūros ir globos visuomeninės komisijos primininkas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas), R. K. (Lietuvos kinologų draugijos prezidentė), S. V. (Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus Komunalinio ūkio poskyrio vedėjas), E. D. (Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė) ir V. K. (viešosios įstaigos Gyvūnų registravimo centro veterinarijos gydytoja).

2008 m. spalio 8 d. vykusiame posėdyje (protokolas Nr. A16-787(12.26-SM4), b. l. 22-24) agresyvių šunų ir jų mišrūnų veislės nustatymo ir leidimų išdavimo ginčų komisija nutarė priskirti R. P. šunį Amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūnui, įrašytam į agresyvių šunų veislių sąrašą, ir pažymėti R. P. šuns registracijos, identifikacijos protokole - Amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūnas.

Kaip matyti iš protokolo Nr. A16-787(12.26-SM4), agresyvių šunų ir jų mišrūnų veislės nustatymo ir leidimų išdavimo ginčų komisijos nariai, svarstydami R. P. šuns veislės nustatymo klausimą, buvo nevieningi.

V. G. pareiškė nuomonę, kad šuo turi Amerikiečių Stafordšyro, Stafordšyro bulterjero bruožų; pateikdamas galutinę išvadą, sutiko, kad šiuo turėtų būti įvardijamas kaip Amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūno tipo šuo. S. V. išreiškė nuomonę, kad pareiškėjos šuo jam labiausiai panašus į Amerikiečių Stafordšyro terjerą ir kad šuo turėtų būti įvardijamas Amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūnu. V. K. ir E. D. pritarė V. G. nuomonei.

Analogiškus parodymus V. G., S. V., V. K. davė ir teisminio nagrinėjimo metu.

Gi komisijos narė R. K. manė, kad šuo galėtų būti įvardytas kaip turintis Amerikiečių Stafordšyro terjero bruožų, daugiau ar mažiau taip pat kaip ir turintis Maljorkos aviganio, Kursikos šuns, Argentinos dogo ar Cane corso bruožų, todėl, jos nuomone, negalima vienareikšmiškai teigti, kad R. P. šuo yra vienos konkrečios veislės mišrūnas. Teismo posėdyje R. K. patvirtino, kad pareiškėjos šuo neturėtų būti priskirtinas konkrečios veislės mišrūnui.

Analizuojant komisijos 2008 m. spalio 8 d. protokolinį nutarimą priskirti R. P. šunį Amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūnui, įrašytam į agresyvių šunų veislių sąrašą, bei savivaldybės administracinės komisijos 2008 m. spalio 30 d. nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo R. P., matyti, kad šie dokumentai nėra pagrįsti jokiais juridiniais kriterijais (taisyklėmis ar pan.). LR teisės aktai nenustato konkrečių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima objektyviai nustatyti tam tikro šuns veislę ir tuo pačiu įvertinti, ar minėtas gyvūnas patenka į Agresyvių šunų veislių sąrašą. Todėl ginčų dėl agresyvių šunų ir jų mišrūnų laikymo ir leidimų išdavimo nagrinėjimo komisijos 2008 m. spalio 8 d. priimtas protokolinis nutarimas negali būti laikomas neginčijamu įrodymu šioje pažeidimo byloje. Būtina atsižvelgti ir į kitą byloje esančią medžiagą.

R. P. teisminio nagrinėjimo metu (2009 m. sausio 28 d. teismo posėdžio protokolas, b. l. 59) kategoriškai nurodė, kad jos šuo visiškai nepanašus į Amerikiečių pitbulterjerą, nėra kovinis. Šią jos nuomonę, kaip jau buvo minėta, palaikė ir kinologė ekspertė.

Lietuvos kinologų draugijos 2008 m. balandžio 16 d. rašte Nr. P002/08 (b. l. 37) nurodyta, kad R. P. šuns negalima priskirti jokiai veislei ar akivaizdžiam kurios nors vienos veislės mišrūnui, todėl jis laikytinas beveisliu. Taigi, minėta kompetentinga organizacija vienareikšmiškai patvirtino, kad pareiškėjos laikomas šuo turėtų būti traktuotinas kaip beveislis, nepatenkantis į Agresyvių šunų veislių sąrašą.

Gyvūno registracijos ir identifikacijos pase (b. l. 36) pažymėta, kad R. P. šuns veislė - amerikiečių pitbulterjeras. Tačiau minėtame dokumente nėra pažymėjimą išdavusio darbuotojo vardo, pavardės, todėl tokį dokumentą teismas turi pagrindo vertinti kritiškai.

Kiti byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos b. l. 42; policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas b. l. 43; subjektyvus šuns veislės atpažinimas pagal nuotrauką b. l. 44) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės iš esmės neapsprendžia.

Taigi, byloje surinkta medžiaga yra prieštaringa. Ji neleidžia daryti vienareikšmiškų išvadų dėl pareiškėjos laikomo šuns įtraukimo į Agresyvių šunų veislių sąrašą, o tuo pačiu ir konstatuoti ATP protokole įvardintus agresyvių šunų įsigijimo ir laikymo taisyklių pažeidimus. Šiuo atveju visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, kad ATP bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Darytina išvada, kad R. P. nepagrįstai buvo nubausta pagal ATPK 110 str. 2 d. nuostatas. Jos atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2008 m. spalio 30 d. nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o pažeidimo byla nutraukiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Išlaidų, turėtų nagrinėjant ATP bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str. Šis straipsnis nenumato galimybės pareiškėjai priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, o numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos ATP bylose, ir jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 2, p. 323). Tokiu būdu R. P. prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo ATP byloje yra nepagrįstas. Nėra pagrindo jo tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str.,

nutarė:

R. P. skundą tenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2008 m. spalio 30 d. nutarimą, kuriuo R. P. paskirta 300 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. P. atžvilgiu nutraukti.

R. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.