Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-16 · Civilinė byla Nr. 2S-206-590/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-16
Bylos Nr.
2S-206-590/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07740-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Ieškovas
UAB „Piliakalnis“
Atsakovas
„Swedbank“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-206-590/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07740-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.2; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Piliakalnis“ autocentro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Piliakalnis“ autocentro ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Piliakalnis“ autocentras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2012-02-04 „Swedbank“, AB vienašališką 2011-12-30 susitarimo Nr. 06-045127-IN-10 dėl 2006-06-27 kredito sutarties Nr. 06-045127-IN nutraukimą neteisėtu. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai uždrausti atsakovui reikalauti prievolių pagal 2011-12-30 susitarimą Nr. 06-145127-IN-10 vykdymo, išskyrus palūkanų mokėjimą, taip pat laikinai uždrausti atsakovui vienašališką piniginių lėšų nurašymą nuo ieškovo sąskaitų, esančių „Swedbank“, AB. Nurodė, kad vienašališki banko veiksmai gali sukelti ieškovui sunkius turtinius padarinius, dėl ko ieškovas gali tapti nemokus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-07 nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra konkretus, kadangi ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikinai, tačiau nenurodydamas, kuriam laikui laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti pritaikytos. Teismo manymu, ieškovas nenurodė pakankamų ir pagrįstų motyvų bei nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės arba pasidarys negalimas galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas. Teismas sprendė, kad ieškovo motyvai pagrįsti tik prielaidomis.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Piliakalnis“ autocentras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-07 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad vienašališkas piniginių lėšų nurašymas nuo ieškovo sąskaitų, esančių „Swedbank“, AB, ir kredito sutarties nutraukimas bei reikalavimas sumokėti visą kredito sumą, gali sukelti ieškovui neatitaisomus padarinius – pabloginti ieškovo finansinę padėtį, dėl ko ieškovas gali tapti nemokus, o taip pat bankui inicijavus priverstinę išieškojimo iš ieškovo turto procedūrą pagal hipotekos lakštus, kuriais yra užtikrintas prievolių pagal kredito sutartis įvykdymas, sukelti ieškovui didelius nuostolius, kas taip pat gali sąlygoti ieškovo bankrotą. Pažymi, jog atsakovas gali imtis veiksmų, sunkinančių ar darančių visai neįmanomą realų jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, t. y. priverstine tvarka ir/ arba vienašališkai nurašant pinigines lėšas nuo ieškovo banko sąskaitų susigrąžinti visą kredito sumą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ko pasėkoje galimai ieškovui palankus teismo sprendimas ne tik, kad bus neįvykdomas, bet ir neteks teisinės reikšmės. Nurodo, kad nepagrįstas skundžiamos nutarties argumentas, jog prašymas nėra konkretus, kadangi prašoma laikinąsias apsaugos priemones taikyti laikinai, nenurodant konkretaus laikotarpio. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumą. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpis, numatytas įstatyme, yra nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos (CPK 152 str. 1, 3 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kai ieškinys atmetamas (CPK 150 str. 2 d.), ir iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kai ieškinys patenkinamas (CPK 150 str. 3 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas „Swedbank“, AB prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-07 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo UAB „Piliakalnis“ autocentro atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad „Swedbank“, AB nuo apelianto sąskaitos vienašališkai nurašinėja dalinius kredito grąžinimus, palūkanas, delspinigius ir kitus mokėjimus. Ginčo kredito sutartimi „Swedbank“, AB ir UAB „Piliakalnis“ autocentras susitarė, kad visi mokėjimai atsakovui bus vykdomi pinigines lėšas nurašant nuo apelianto sąskaitų, esančių „Swedbank“, AB, todėl laikytina, kad apeliantas ir atsakovas susitarė dėl konkretaus apelianto įsipareigojimų grąžinti suteiktą ir panaudotą kreditą vykdymo. Pažymėtina, kad UAB „Piliakalnis“ autocentras ieškinyje jokių reikalavimų dėl suteikto ir panaudoto kredito grąžinimo pinigines lėšas nurašant nuo apelianto sąskaitų, esančių „Swedbank“, AB nėra pareiškęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teisingumo principu ir prima facie įvertinęs minėtame apelianto prašyme išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, bei nustatęs, kad jie nėra pakankami, kad leistų įsitikinti, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti patenkintas, pagrįstai netenkino UAB „Piliakalnis“ autocentras prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t. y. įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti 2012-02-04 „Swedbank“, AB vienašališką 2011-12-30 susitarimo Nr. 06-045127-IN-10 dėl 2006-06-27 kredito sutarties Nr. 06-045127-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo bei 2006-06-27 kredito sutarties Nr. 06-045127-IN nutraukimą neteisėtu. Ieškovas taip pat prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikiną draudimą atsakovui „Swedbank“, AB reikalauti prievolių pagal 2011-12-30 susitarimą Nr. 06-045127-IN-10, sudarytą tarp UAB „Piliakalnis“ autocentro ir „Swedbank“, AB dėl 2006-06-27 kredito sutarties Nr. 06-045127-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo, vykdymo, išskyrus palūkanų mokėjimą. Kaip jau minėta, laikinųjų pasaugos priemonių tikslas yra garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, be to, laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikant minėtą laikinąją apsaugos priemonę būtų pasiektas 2006-06-27 kredito sutarties ir 2011-12-30 susitarimo pagrindu ieškovo prisiimtų prievolių vykdymo sustabdymas, o ne užtikrinamas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, todėl laikytina, jog laikinoji apsaugos priemonė – laikinas draudimas atsakovui „Swedbank“, AB reikalauti prievolių pagal 2011-12-30 susitarimą Nr. 06-045127-IN-10, sudarytą tarp UAB „Piliakalnis“ autocentro ir „Swedbank“, AB dėl 2006-06-27 kredito sutarties Nr. 06-045127-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo, vykdymo, nesusijusi su laikinųjų apsaugos priemonių tikslais. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2006-06-27 kredito sutarties ir 2011-12-30 susitarimo nutraukimas bei šio nutraukimo teisėtumo ginčijimas neatleidžia ieškovo nuo pareigos vykdyti kredito sutartimi ir susitarimu prisiimtas prievoles. Laikytina, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui reikalauti ieškovo prievolių pagal 2011-12-30 susitarimą vykdymo, nėra susijusi su ieškovo ieškinio reikalavimu pripažinti 2006-06-27 kredito sutarties ir 2011-12-30 susitarimo nutraukimą neteisėtu.

Laikinoji apsaugos priemonė – vienašališko piniginių lėšų nurašymo nuo ieškovo sąskaitų draudimas, taip pat nėra susijusi su ieškovo atsakovui pareikštais reikalavimais bei neužtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Kaip jau minėta, ieškovas ieškiniu prašo pripažinti 2012-02-04 „Swedbank“, AB vienašališką 2011-12-30 susitarimo Nr. 06-045127-IN-10 dėl 2006-06-27 kredito sutarties Nr. 06-045127-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo bei 2006-06-27 kredito sutarties Nr. 06-045127-IN nutraukimą neteisėtu. Jokių reikalavimų dėl kredito sutarties sąlygų, susijusių su lėšų nurašymu, pakeitimo, ieškovas nėra pareiškęs.

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju byloje nėra įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą, jog, nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, be to, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius