- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-25
- Bylos Nr.
- I-526-583/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00315-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Klaipėdos
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Natalijai Švec, dalyvaujant pareiškėjui M. B., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2009 m. spalio 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr.30-TE-439 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašymu, nurodydamas, kad Klaipėdos apskrities VPK viršininkas 2009-10-23 įsakymu Nr. 30-TE-439 paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Su Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu nesutinka ir nurodo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, neišsamiai, tendencingai ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr.1V-308 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatas, todėl įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra neteisėtas, todėl prašo jį panaikinti.
Akcentuojama, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo kaltės klausimas visiškai nebuvo tiriamas, nenustatyta konkreti kaltės forma. Nebuvo įvertintos aplinkybės, jog Klaipėdos m. 2 PK Nusikaltimų tyrimo skyriuje, pradedant nuo 2006 m. buvo pastovus ikiteisminio tyrimo pareigūnų trūkumas, apie esamą situaciją buvo informuotas atsakovas, pateikti pasiūlymai. Pareiškėjo manymu pagal pareigybės aprašymą, jam nėra pavesta organizuoti ir kontroliuoti ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose, todėl jam nepagrįstai inkriminuojama tarnybinio nusižengimo sudėtis dėl ikiteisminio tyrimo trūkumų. Be to, jis atlieka ir kitas jam nustatytas pareigas, todėl nebuvo kompleksiškai tirta ar tinkamai jas vykdė ir ar objektyviai galėjo vykdyti jam pavestas pareigas, o tai yra esminis procedūrinis pažeidimas. Taip pat nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti abstraktaus pobūdžio teiginiai, neparemti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis suponuojančiomis atsakomybę už pareigybių aprašymo 7.1, 7.3, 7.19 punktų, minimų įstatymų, poįstatyminių teisės aktų nevykdymą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje minimos baudžiamosios bylos, iškeltos 2003-2005 metais ir tuo metu duoti prokuroro nurodymai, todėl pradėtas tarnybinis patikrinimas turėjo būti nutrauktas, nustačius, jog skundžiami veiksmai atlikti daugiau nei prieš metus. Todėl mano, kad įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra nepagrįstas ir naikintinas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas šiais ir prašyme išsamiau išdėstytais argumentais teismą prašo:
- panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 30-TE-439 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į prašymą nurodė, kad vyr.prokuroro nutarime iškelti drausminę bylą Klaipėdos m. 2 policijos komisariato viršininkui konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai vykdė ikiteisminio tyrimo pareigūnų kontrolę, kas sudarė sąlygas jiems vilkinti ikiteisminius tyrimus, nevykdyti prokurorų pavedimų. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai organizavo ir vykdė Klaipėdos m. 2 PK uždavinius bei funkcijas ir neužtikrino, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir tuo pažeidė BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 p unkto, 176 straipsnio, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004-02-25 įsakymo Nr. I-40 37 p., 37.1 - 37.7 p. bei pareigybės aprašymo V skyriaus 7.1 p., 7.3 p., 7.19 p. reikalavimus.
Atsakovo atstovas Gediminas Savickas palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo prašymas netenkintinas.
Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimų.
Pareiškėjas teismui skundžia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos AVPK) viršininko 2009-10-23 įsakymą Nr. 30-TE-4393, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Skunde nurodo, kad Klaipėdos AVPK 2009-10-16 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-168 (toliau – Išvada) minimos ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos, iškeltos 2003-2005 metais ir tuo metu duoti prokuroro nurodymai, t.y. tarnybinė nuobauda paskirta už galimai įvykdytus pažeidimus daugiau nei prieš metus, todėl pradėtas tarnybinis patikrinimas turėjo būti nutrauktas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr.1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka). Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka griežtai reglamentuota Tvarkos II skirsnio nuostatuose. Tvarkos tikslas - sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos (Tvarkos 2 punktas). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tarnybinis nusižengimas - Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Tvarkos 4.2 punktas). Tvarkos 6 punkte numatyta, kad tarnybinio patikrinimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau - tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, surašo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Tvarkos 29 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos <...>. Tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena. Tvarkos 30 punktas numato, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Iš pateiktos tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad nurodytose ikiteisminio tyrimo baudžiamosiose bylose nustyta eilė pažeidimų, kurie lėmė jog buvo vilkinamas ikiteisminis tyrimas, taip pat nebuvo vykdomi prokuroro duoti rašytiniai nurodymai. Šie pažeidimai nepašalinti iki tarnybinio patikrinimo išvados surašymo, t.y. iki 2009-10-16. Taigi, konstatuoti pažeidimai yra tęstiniai ir tęsiasi netgi tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, todėl aptariamu atveju nuo tarnybinio nusižengimo padarymo momento nėra praėjęs 1 metų laikotarpis. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. liepos 31 d. nutarimas iškelti drausmės bylą ir 2009 m. spalio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvada būtent patvirtina, kad ikiteisminiai tyrimai iki šiol nėra baigti, eilėje tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardintų ikiteisminio tyrimo baudžiamųjų bylų nėra įvykdyti ir prokurorų duoti rašytiniai nurodydymai ikiteisminį tyrimą atliekantiems tyrėjams (bylos priedo- tarnybinio patikrinimo medžiagos 1-15 lapai). Todėl nėra teisinio pagrindo baudžiamųjų bylų iškėlimo faktą sieti su terminu numatytu Tvarkos 30 punkte.
Dėl tarnybinio patikrinimo išvados turinio ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-10-23 įsakymo Nr. 30-TE-439 pagrįstumo ir teisėtumo.
Tvarkos 20 punkte įtvirtinta nuostata, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veiklos įvertinimas. Teismui pateiktoje 2009-10-16 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.30-IS-168 konstatuota, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2 PK viršininkas M. B. netinkamai organizavo ir vykdė Klaipėdos miesto 2 PK uždavinius bei funkcijas atliekant nusikalstamų veikų išaiškinimą, aplaidžiai kontroliavo pavaldžių pareigūnų atliekamas funkcijas ir neužtikrino, kad Klaipėdos miesto 2 PK veikloje būtų laikomąsi teisės aktų reikalavimų. Tarnybinė nuobauda M.B., kaip Klaipėdos miesto 2 PK viršininkui, paskirta už BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punto, 176 straipsnio, taip pat ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 (2008-06-19 įsakymo Nr.I-86 redakcija) patvirtintų rekomendacijų „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant“ 37.1-37.7 punktų, Pareigybės aprašymo V skyriaus 7.1, 7.3, 7.19 punktų reikalavimų nevykdymą.
Pareiškėjas neginčija, kad Išvadoje konstatuoti pažeidimai galimai buvo padaryti ir tuo nesilaikyta BPK 172 straipasnio 2 dalies bei 176 straipsnio nuostatų, tačiau neigia savo kaltę dėl šių pažeidimų įvykdymo. Prašyme nurodo, kad jo kaltės klausimas nebuvo nagrinėjamas tarnybinio patikrinimo metu, nenustatyta kaltės forma. Objektyviai nebuvo įvertintos tos aplinkybės, kad Klaipėdos m. 2 PK Nusikaltimų tyrimo skyriuje, pradedant nuo 2006 m. buvo pastovus ikiteisminio tyrimo pareigūnų trūkumas. Iki pat 2008 m. rudens vidutiniškai dirbo 4-6 ikiteisminio tyrimo tyrėjai, kurie fiziškai nespėdavo dirbti su tokiu dideliu ikiteisminio tyrimo medžiagų kiekiu. Apie tokią esamą padėtį buvo informuota Klaipėdos AVPK vadovybė, pateikti pasiūlymai.
Valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškia teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyviai pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėtų veikti taip, kaip to reikalvamo teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A15-1480/2005).
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyti policijos uždaviniai – žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas ir kt. Pagal šio įstatymo 14 straipsnį teritorinės policijos įstaigos yra vyriausieji policijos komisariatai, atliekantys šio įstatymo ir kitų teisės aktų jiems nustatytas funkcijas, reikalingas policijos uždaviniams apskrities teritorijoje įgyvendinti (1 dalis). Teritorinės policijos įstaigos funkcijoms įgyvendinti savivaldybės teritorijoje gali būti steigiami policijos komisariatai (2 dalis). Pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą teritorinė policijos įstaiga atlikdama šias funkcijas pagal savo kompetenciją įgyvendina nusikaltamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir atlieka tyrimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 164 straipsnis nurodo ikiteisminio tyrimo subjektus. 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vodavauja prokuroras. Prokuroro teisės ir pareigos ikiteisminiame tyrime išsamiau išdėstytos Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, taip pat ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr.I-40 (2008-06-19 įsakymo Nr.I-86 redakcija) patvirtintose rekomendacijoje „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant“ (toliau – Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad prokuroras, organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, pagal savo kompetenciją privalo kontroliuoti kaip laikomasi reikalavimo ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpesnius terminus (5.2 punktas). 25 punkte numatyta, kad prokuroras duoda žodinius ar rašytinius nurodymus ir pavedimus. Šie nurodymai ir pavedimai yra privalomi ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Rekomendacijų 33 punktas numato, kad prokuroras turi teisę iškelti drausmės bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuris pažeidė BPK reikalavimus.
BPK 165 straipsnyje pateiktas ikiteisminį tyrimą atliekančių įstaigų sąrašas, kuriame pirmame punkte nurodyta policija. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas taip pat yra ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tačiau jam yra suteikiami platesni procesiniai įgaliojimai, tai yra jis yra vienintelis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuriam BPK suteikia teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, jis suteikia įgaliojimus pradėti ikiteisminį tyrimą kitiems jo vadovaujamos ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams. Taip pat, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas sprendžia, kuriam iš ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbančių asmenų pavedama atlikti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovo pareigos numatytos ir Rekomendacijų 37 punkte. 37.2 – 37.7 punktuose nurodyta, kad jis organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą; užtikrina, kad jam pavaldūs ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminį tyrimą atliktų per trumpiausią laiką ir atskleistų nusikalstamą veiką; tinkamai paskirsto darbo krūvį, pavaldiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams; susipažįsta su jam pavaldžių pareigūnų atliekmų ikiteisminių tyrimų medžiagomis ir paveda pavaldiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti tyrimo veiksmus; organizuoja ir kontroliuoja prokuroro nurodymų, pavedimų dėl proceso veiksmų ir sprendimų vykdymą. Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas negali perimti prokurorui suteiktų organizavimo ir vadovavimo ikiteisminiam tyrimui funkcijų, tačiau nemanytina, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas visiškai neprivalo rūpintis, kad jo vadovaujamos įstaigos pareigūnai tinkamai vykdytų savo pareigas. Darbo drausmės klausimais, kokybišku ir savalaikiu proceso veiksmų atlikimu pirmiausia turi rūpintis įstaigos vadovas. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas pirmiausia turi rūpintis, kad prokuroro nurodymai būtų tinkamai vykdomi. BPK nedraudžia ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovui kaupti informaciją apie jo vadovaujamos įstaigos pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus, siekti, kad tyrimai būtų atliekami tinkamai ir laiku. Būtent tokios nuostatos įtvirtintos ne tik aukščiau aptariamu teisiniu reguliavimu, bet tokios nuomonės laikomasi ir teisinėje literatūroje analizuojant baudžiamojo proceso ypatumus („Baudžiamojo proceso teisė“ G.Goda, M.Kazlauskas, P.Kuconis, vadovėlis 80 psl.).
Taigi Klaipėdos miesto 2 PK viršininko pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7 punkte išvardintos šio valstybės tarnautojo funkcijos: organizuoja ir asmeniškai atsako už Klaipėdos miesto 2 PK pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą ir nuolat kontroliuoja pavaldiems pareigūnams pavestų funkcijų vykdymą (7.1 punktas); užtikrina, kad Klaipėdos m. 2 PK veikloje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų (7.3 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka paveda atlikti ikiteisminį tyrimą (7.19 punktas). Iš to seka, kad pareiškėjas būdamas policijos įstaigos vadovas yra atsakingas už policijos įstaigai pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamą ir savalaikį realizavimą ir aukščiau aptariamo teisinio reglamentavimo nesilaikymas yra objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, kadangi nei vienas tyrėjas ar prokuroras vykdantis ikiteisminio tyrimo kontrolę nėra patrauktas atsakomybėn dėl įvardintų ikiteisminių tyrimų vilkinimo. Pareiškėjo manymu tik konstatavus konkrečių asmenų, tiesiogiai atliekančių šias funkcijas, neveikimą ar netinkamą veikimą ir juos patraukus tarnybinėn atsakomybėn, galimai būtų galima spręsti ir jo kaip vadovo atsakomybės klausimą. Tačiau šis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas, kadangi šiuo atveju reikėtų akcentuoti, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėtis kildinama ne iš konkretaus ikiteisminio tyrimo veiksmų, o iš pareiškėjo veiksmų, jam nesiimant efektyvios kontrolės, kontroliuojant jam kaip įstaigos vadovui pavaldžius ikiteisminio tyrimo pareigūnus.
Operatyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimo reikalavimą įtvirtina BPK 2 straipsnis, kuriame numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 172 straipsnyje išvardintos ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų teisės ir pareigos. To paties straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus; prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą. BPK 176 sraipsnyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo metu padarytos ikiteisminio tyrimo bylų tyrimo veiksmų analizės, pareiškėjas būdamas asmeniškai atsakingas už Klaipėdos miesto 2 PK pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą bei pavaldiems pareigūnams pavestų funkcijų vykdymo kontrolę, nekontroliavo kaip jam pavaldūs ikiteisminio tyrimo pareigūnai vykdo vieną iš policijai priskirtų uždavinių - nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą. Taip pat, būdamas atsakingas, kad jam pavaldūs ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminį tyrimą atliktų per trumpiausią laiką ir atskleistų nusikalstamą veiką, netinkamai organizavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą, darbo krūvį bei neužtikrino, kad jo vadovaujamos ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai vykdytų privalomus prokurorų nurodymus bei laikytusi BPK 176 straipsnio reikalavimų.
Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų raštu kreipęsis į Klaipėdos apskrities VPK ar Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą dėl priežasčių, trukdančių laiku įvykdyti procesinius veiksmus nurodytose ikiteisminio tyrimo baudžiamosiose bylose, pašalinimo. Kaip jau minėta, Pareigybės aprašyme už Klaipėdos miesto 2 PK tinkamą veiklos organizavimą ir jam pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, pavaldiems asmenims pavestų užduočių vykdymo kontrolę asmeniškai atsakingas Klaipėdos miesto 2 PK viršininkas, tai yra pareiškėjas M. B. Pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų, kad per Išvadoje minimų ikiteisminių tyrimų trukmės laikotarpį, trunkantį nuo 6 iki 4 metų, ar per laikotarpį, kai buvo pateikti ir neįvykdyti prokurorų rašytiniai nurodymai, kurie pateikti atitinkamai prieš 2 ar net 4 metus, nebuvo įmanoma organizuoti veiklą, skirstyti krūvius pavaldiems pareigūnams, kontroliuoti pavaldžių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą taip, kad procesiniai veiksmai ir prokurorų nurodymai būtų atlikti per įmanomai trumpiausią laiką. Taip pat nepateikė argumentų ir įrodymų, kad buvo būtina atlikti kitus svarbius ir neatidėliotinus veiksmus dėl kurių visą tą laiką nebuvo jam galimybių atlikti savo kaip viršininko pareigos kontroliuoti, kad ikiteisminis tyrimas vyktų per kuo trumpesnį laiką, būtų vykdomi prokurorų nurodymai bei vykdomos visos jo vadovaujamai įstaigai paskirtos užduotys bei laikomasi teisės aktų reikalavimų. Toks pareiškėjo netinkamas pareigų atlikimas (nepateisinamas ilgalaikis neveikimas) prieštarauja BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punktui, 176 straipsnio reikalavimams, Rekomendacijų 37.2 – 37.7 punktuose bei Pareigybės aprašymo V skyriaus 7.1; 7.3; 7.19 punktų nuostatoms, todėl pagrįstai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje faktinių bylos aplinkybių viseto pagrindu buvo įvertintas kaip netinkamas Klaipėdos miesto 2 PK veiklos organizavimas, aplaidi pavaldžių pareigūnų kontrolė dėl jiems pavestų funkcijų vykdymo bei teisės aktų reikalavimų vykdymo. Tokie pareiškėjo veiksmai atitinka Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžto Tarnybinio nusižengimo sąvoką – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos m. 2 PK Nusikaltimų tyrimo skyriuje, pradedant nuo 2006 m. buvo pastovus ikiteisminio tyrimo pareigūnų trūkumas. Iki pat 2008 m. rudens dirbdavo vidutiniškai 4-6 ikiteisminio tyrimo tyrėjai, atliekantys ikiteisminį tyrimą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad sunki padėtis dėl didelių darbo krūvių Klaipėdos miesto 2 PK buvo susidariusi 2006-2008 metais, tačiau tarnybinio patikrinimo metu tikrintos ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos, kurios iškeltos 2003-2005 metais, prokurorų nurodymai minimose bylose duoti 2005-2007 metais ir iki tarnybinio patikrinimo išvados surašymo nebuvo baigti ikiteisminiai tyrimai ar atlikti visi įmanomi procesiniai veiksmai, bei nebuvo įvykdyti arba nepilnai įvykdyti duoti prokuroro raštiški nurodymai. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės įvertintos ir tarnybinio patikrinimo išvadoje, kas sąlygojo, kad pasiūlyta skirti ir ginčijamu įsakymu paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-10-23 įsakymas Nr. 30-TE-439, kuriuo pareikėjui paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo M. B. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjas Remigijus Arminas