Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Editos Kadūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis suvirintoju, teistas Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 12 MGL bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2015-12-18, apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,18 promilių girtumas), namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona J. M. metu sudavė jai delnu keturis smūgius į veido sritį, tokiu būdu jis J. M. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais V. M. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Apklaustas įtariamuoju 2015-12-19 kaltinamasis V. M. parodė: įtarimo esmę suprato, tačiau savo kaltės nepripažįsta. Vakar grįžo namo (duomenys neskelbtini), apie 21.00 val., truputį išgėręs. Žmona J. pamatė, kad jis išgėręs, supyko ant jo, ėmė jam priekaištauti, jis susinervino, pasakė jai atgal keletą negražių žodžių, taip tarp jų žodis po žodžio kilo žodinis konfliktas, po kurio jis norėjau eiti miegoti, bet žmona jam neleido ir liepė eiti iš namų. Jis nesutiko, nes tuo metu nelabai turėjo kur eiti. Vėl apsižodžiavo. Tuo metu jie stovėjo koridoriuje. Jis norėjo iš kambario pasiimti savo telefoną ir išeiti į lauką parūkyti ir paskambinti draugui, paprašyti, kad jis priimtų pernakvoti. Jelena jam užstojo kelią į kambarį, tuomet jis, būdamas susinervinęs, paėmė ir ją patraukė į šoną, pasiėmė telefoną ir išėjo į lauką. Paskambino savo draugui A., jo pavardės nežino, bet turi jo kontaktus, prireikus galėtų pateikti. Prašė jo, kad jį pernakvoti priimtų, A. pasakė, kad dirba ir grįš vėlai, todėl nelabai gali. Todėl, baigęs rūkyti, grįžo namo, nusirengė ir nuėjo gultis miegoti. Netrukus už kokio pusvalandžio, gal kiek anksčiau atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė su savimi. Jis žmonos nemušė. Iš kur pas ją paraudimai buvo ant veido nematė ir kaip atsirado nežino. Tai pirmas kartas, kai žmona kviečia jam policiją. Viskas dėl to, kad grįžo neblaivus. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gali pagyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Gailisi dėl konflikto su žmona. Butas (duomenys neskelbtini) yra nuomojamas, tad nei jam, nei žmonai nepriklauso (b. l. 50).

Apklaustas įtariamuoju 2016-06-07 kaltinamasis V. M. papildomai parodė: su jam pareikštu įtarimu sutinka, savo kaltę pripažįsta visiškai. Patikslina savo parodymus, duotus pirminės apklausos metu, 2015-12-19. 2015-12-18, apie 21.00 val., grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Buvo gerokai išgėręs, tarp jų su žmona J. M. įvyko žodinis konfliktas, greičiausiai dėl to, kad jis parėjo girtas. Konflikto metu jis nesusivaldė ir kelis kartus sudavė J. delnu per veidą, per abu skruostus. Kiek kartų sudavė tikrai neprisimena, bet galėjo būti, kad sudavė keturis kartus. Pirminės apklausos metu savo kaltės nepripažino, nes buvo po išgertuvių, taip pat buvo strese dėl nakvynės areštinėj, todėl negalėjo prisiminti visų įvykio aplinkybių ir detalių. Dėl to, kad sudavė Jelenai labai gailisi ir jos atsiprašė (b. l. 59).

Nukentėjusiosios J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-12-18, apie 21.00 val., į namus, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo jos vyras V. M.. Į namus jis grįžo būdamas girtas. tarp jų kilo žodinis konfliktas. Negalėdama apsikęsti vyro elgesio, ji pasakė, kad su vaiku išvažiuos pas tėvus. Vyras, nenorėdamas jų išleisti, pasiėmė 2 mėnesių vaiką V. M. ant rankų. Ji norėjo paimti dukrelę iš vyro, jis rankos delnu keturis kartus trenkė į veidą, grasino, kad nužudys. Pasiėmusi dukrą iš vyro, ji norėjo išeiti iš buto, bet vyras jos neišleido, užrakindamas laukujes duris. Po šito ji paskambino savo tėvams ir pranešė, kad prieš ją smurtauja jos vyras. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie vyrą sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Smurtaudamas prieš ją, vyras sukėlė jai fizinį skausmą ir ji patyrė psichinę prievartą. Akivaizdžių sužalojimų ji nepatyrė, į teismo medicinos ekspertus nesikreips. Įvykio metu dukra nenukentėjo. Anksčiau panašių atvejų, kad vyras būtų agresyvus jos atžvilgiu, nėra buvę (b. l. 18).

Liudytojos J. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-12-18 patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu K. I., apie 22.52 val., gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini), smurtas. Atvykę į vietą nustatė, kad tarp J. M. ir jos vyro V. M. įvyko konfliktas. Šio konflikto metu J. M. buvo sumušta. Nukentėjusioji buvo blaivi, atrodė išsigandusi, verkė, drebėjo. Ji paaiškino, kad jos vyras keletą kartų delnu sudavė jai per veidą, taip pat daužė spintą. Ant abiejų moters skruostų matėsi mušimo žymės, tai yra abu skruostai buvo stipriai paraudę. Koridoriuje buvo išlaužtos spintos durelės. V. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, jis svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, apie įvykį nieko nepaaiškino, elgėsi neadekvačiai, agresyviai (b. l. 21).

J. M. 2015-12-18 pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad 2015-12-18, apie 22.30 val., jos sutuoktinis V. M. keletą kartų sudavė į veidą, dėl to patyrė fizinį skausmą. Visa tai įvyko vaiko V. M. akivaizdoje, sulaužė spintą (b. l. 4).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniosios patrulės J. N. 2015-12-18 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 1-3).

2016-05-17 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriuje 2015-12-18 informacinėje sistemoje užregistruoto pranešimo dėl įvykio (duomenys neskelbtini), skaitmeninės garso įrašo kopijos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas BPC pranešimo apie įvykį garso įrašas, stenografuota: pranešimas užregistruotas 2015-12-18, 22 val. 42 min. 56 sek., pokalbio trukmė 56 sek., skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Apie įvykį praneša nukentėjusiosios J. M. brolis A. Č. (b. l. 12-14; 15).

Blaivumo patikrinimo testo rezultatais, patvirtinančiais, kad 2015-12-18, 23:16 val., V. M. nustatytas 2.18 ‰ girtumas (b. l. 54).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2015-12-18, apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,18 promilių girtumas), namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona J. M. metu sudavė jai delnu keturis smūgius į veido sritį, tokiu būdu sukeldamas J. M. fizinį skausmą. Kaltinamojo V. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, bei jos dydžiu (b. l. 62).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį - žmoną), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. M. - praeityje vieną kartą teistas (b. l. 26, 28-30), baustas administracine tvarka, turi kelias galiojančias nuobaudas (b. l. 31-34, 35-36), dirba (b. l. 37), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 39), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje tirtas nuo 2003-07-14 iki 2003-07-22 (b. l. 40), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 41). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2016-05-17 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-245/2016 nurodyta, kad nėra duomenų, kad V. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, žinoma, kad jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenoje) – jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 45). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 9 mėnesiai - šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį pagrindo nėra.

Taip pat prokuroras siūlo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, kurioje numatyta, kad teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, įpareigoti V. M. dalyvauti smurtinį elgesį koreguojančiose (keičiančiose) programose. Tačiau pažymėtina, kad asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, privalomas teismo skiriamas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose yra numatytas BK 72² straipsnyje, pagal kurį jis ir skirtinas. Teismas mano, kad įpareigojimas kaltinamajam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimą giminaitį ar šeimos narį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, V. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-12-18, 23.15 val., iki 2015-12-19, 15.45 val. (1 para) (b. l. 53, 55). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įskaityti į bausmę V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-12-18, 23.15 val., iki 2015-12-19, 15.45 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.