- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- 2-2644-122/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01008-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- R. D., S.
- Advokatai
- Audronė Grigalionienė
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei – advokatei Audronei Grigalionienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. D. ir S. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2013-01-29 kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, po savo sutuoktinės E. V. D. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, faktiškai jį pradėjęs valdyti.
Pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad sutuoktiniai V. D. ir E. V. D. gyveno (duomenys neskelbtini). Sutuoktinei (duomenys neskelbtini) mirus, pareiškėjas toliau butu ir visu kitu turto rūpinosi, mokėjo mokesčius, bet, visam turtui esant įregistruotam vieno iš sutuoktinių vardu, t. y. pareiškėjo V. D., jis, dėl teisinių žinių stokos, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tokiu būdu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise mirusiajai priklausiusi turto dalis – palikimas nei pareiškėjo nei kitų šeimos narių per notarą nebuvo priimtas. Be to, suinteresuoti asmenys - pareiškėjo duktė ir sūnus nesiekia mamos palikimo. Paaiškėjus aplinkybei, kad po žmonos mirties palikimas turėjo būti priimtas, pareiškėjas kreipėsi į notarą, kuris, traktuodamas, jog yra praleistas įstatymu nustatytas terminas, tokio pareiškimo nepriėmė. Dėl šios priežasties pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes faktiškai po savo žmonos mirties valdydamas visą abiems sutuoktiniams priklausantį turtą, palikimą yra priėmęs. Prašo pareiškimą visiškai tenkinti.
Suinteresuoti asmenys R. D. ir S. D. į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą bei laiką buvo pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 117, 124 straipsniai). Gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (b.l.24).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. D. ir S. D. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog pareiškėjo prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus E. V. D., priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas, sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė E. V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Santuokos liudijimas pagrindžia, kad pareiškėjas V. D. ir E. V. D. (S.) (duomenys neskelbtini) buvo Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravę santuoką (b.l.6). Klaipėdos miesto 3-iojo notaro biuro duomenimis, paveldėjimo byla šiame biure dėl E. V. D. turto paveldėjimo nebuvo vedama (b. l. 7). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina pareiškėjo teiginius, jog turtas: garažas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 0,0875 ha žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. k. v.) nuosavybės teise įregistruotas V. D. vardu (b. l. 8-11).
Byloje esantys gimimo liudijimai pagrindžia, jog suinteresuoti asmenys yra pareiškėjo ir mirusiosios vaikai (b.l.12-13). Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymi, jog V. D. ir mirusioji E. V. D. savo gyvenamąją vietą 1974-08-30 deklaravo esant (duomenys neskelbtini) (b.l.14-15). Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, jog pareiškėjas yra garažų bendrijos nariu bei jokių skolų neturi (b.l.16).
Teismas, išsamiai, objektyviai ir visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog V. D. po savo sutuoktinės E. V. D. mirties per įstatymo nustatytus terminus palikimo nepriėmė. Tačiau pradėjo sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdyti po žmonos mirties visą turtą. Tai, jog pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti visą turtą, juo rūpintis ir jį išlaikyti, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje esantys duomenys, teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas priėmė po pergyventos sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą – visą turtą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).
Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Teismas, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, vidiniu įsitikinimu, visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu, daro išvadą, jog pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas, todėl visiškai tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės E. V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl palikimo priėmimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.