- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-06
- Bylos Nr.
- 1S-360-350/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kaltinamasis
- P. V.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Bylos Nr.: 1 S-360-350/2011 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2
2011 m. balandžio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo P. V. N skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. N. kaltinamas tuo, kad jis 2010-07-24 prieš vidurnaktį, ikiteisminio tyrimo nenustatytu tiksliu laiku iki 2010-07-25 ryto, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su K. L. ir V. B., turėdami tikslą išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją D. M., panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, atimdami D. M. galimybę priešintis, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja D. M. prieš jos valią, o būtent: neišleido D. M. iš užrakinto buto, vertė gerti alkoholį, gyrėsi apie seksualinę prievartą prieš moteris, tokiu būdu palauždami valią priešintis, naudojo psichinį smurtą, jis liepė lytiškai santykiauti su kiekvienu, kitaip nebus išleistą iš buto, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiosios baimę patirti fizinį smurtą ir supratimą apie nusikalstamus ketinimus, atėmė galimybę priešintis, K. L. nutempus nukentėjusiąją į miegamojo kambarį ir pasikėsinus tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, po to jis nutempė nukentėjusiąją į miegamąjį ir ten jėga ją nurengė, vertė D. M. tenkinti jo seksualinę aistrą oraliniu būdu, panaudojo fizinį smurtą- sudavė nukentėjusiajai ne mažiau dviejų smūgių į veidą ir keletą smūgių į kairę ranką, po ko tenkino seksualinę aistrą su D. M. oraliniu būdu prieš jos valią ne mažiau dviejų kartų, pasikėsino išžaginti, bet nuo jam nepriklausančių aplinkybių nusikaltimo nebaigė, kišo pirštus D. M. į makštį, du kartus tenkindamas savo lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu, kaišiojo morkas D. M. į makštį, paryčiais išžaginti nukentėjusiąją pasiūlė V. B., po ko V. B. lytiškai santykiavo su D. M. prieš jos valią, o apie 9 val. ryto nukentėjusioji pabėgo iš įvykio vietos, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 2 d., 150 str. 2 d.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-27 nutartimi P.V. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. To paties teismo 2010-08-05 ir 2010-11-02 nutartimis ir Panevėžio apygardos teismo 2011-01-21 nutartimi suėmimo terminas P.V. N. buvo tęsiamas.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam P.V. N. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, pratęsimo pradžią skaičiuojant pasibaigus anksčiau paskirtam suėmimo terminui.
P. V. N. skundžia 2011-03-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti. Nurodo, kad byla, kurioje jis kaltinamas, suklastota, neatlikti būtini procesiniai veiksmai, neapklausti liudytojai, nebuvo reaguojama į jo prašymus ir reikalavimus. Tyrimo metu jo nurodomas bendrininkas V. B., siekdamas būti paleistu, davė tokius parodymus, kokių norėjo prokurorė ir tyrėja, nors kaltinamojo manymu byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų.
Tyrimui vadovavusiai prokurorei R.Matulionienei leidus spaudoje buvo paviešinta informacija dėl jam pareikštų kaltinimų ir tuo buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija. Dėl to reiškia nušalinimą minimai prokurorei.
Teigia, kad pratęsiant suėmimo terminą dalyvavo ne viso proceso metu jį gynęs advokatas A.Mašalas, o advokatas R.Kurklietis, kuris kaltinamojo nuomone net nebuvo susipažinęs su baudžiamąja byla. Be to, suėmimo terminą pratęsė ne teisėja D.Švitinienė, kuri turi nagrinėti baudžiamąją bylą, o teisėjas A. S., kuris paaiškino, kad teisėja serga. Nesutikdamas, kad sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo dalyvauja asmenys, kurie net nesusipažinę su bylos medžiaga, kaltinamasis pareikalavo konvojaus, kad būtų išvestas iš teismo salės, kas ir buvo padaryta ir tokiu būdu suėmimo terminas buvo pratęstas jam nedalyvaujant.
Pažymi, kad jis yra pensininkas, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad jis niekur nedirba, ir tai yra akivaizdi klaida, bei patvirtinimas, kad teismas nesusipažinęs su byla.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas šiuo atveju negali nagrinėti suimtojo skunde nurodytų argumentų dėl prokurorės R.Matulionienės nušalinimo, taip pat nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis (kaltinamasis) yra kaltas. Skundą dėl kardomosios priemonės-suėmimo paskyrimo ar pratęsimo nagrinėjantis teismas tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę-suėmimą.
Byloje surinkti faktiniai duomenys, priešingai nei nurodoma skunde, yra pakankami manyti, jog P.V. N. padarė veikas, kuriomis kaltinamas. Tokie duomenys užfiksuoti byloje esančiais nukentėjusiosios D. M. apklausos protokoluose, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, parodymų atpažinti protokoluose, liudytojų ir kaltinamųjų apklausos protokoluose, specialistų išvadose, telefoninio pokalbio įrašu ir kituose byloje esančiuose dokumentuose, kurie yra nurodyti kaltinamajame akte.
Esant duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis gali būti padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, sutinkamai su BPK 121 str. 2 d. nuostata, įtariamajam (kaltinamajam) gali būti skiriama kardomoji priemonė.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kardomoji priemonė P.V. N. paskirta pagrįstai.
BPK 122 str. reglamentuoja, kad kardomoji priemonė- suėmimas gali būti skiriama tik tais atvejais, kai yra šio straipsnio septintojoje ir aštuntojoje dalyse nurodytos sąlygos, t.y. suėmimas skiriamas tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir tik kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje.
Be to, suėmimas gali būti paskirtas esant bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui.
Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad P.V. N. būdamas laisvėje, gali trukdyti nustatyti tiesą byloje, be to, būdamas laisvėje gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 str. 4 d. nurodytų apysunkių nusikaltimų. Tokius suėmimo pagrindus numato BPK 122 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.
LR BPK 122 str. 1 d. 2 p. suėmimas gali būti paskirtas, o vėliau ir pratęstas kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui: įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti proceso dalyvius, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą su nukentėjusiąja buvo ieškoma kontaktų, jos buvo prašoma pakeisti parodymus, atsiimti pareiškimą, „susitaikyti su vyriškiais“, už ką buvo žadamas atlygis. Dėl poveikio liudytojai pareikšti įtarimai H. J.. Todėl yra pagrindas, numatytas BPK 122 str. 2 d., suėmimui taikyti, nes kaltinamais būdamas laisvėje, pats ar per kitus asmenis bandys paveikti nukentėjusiąją ar apklaustinus liudytojus ir tuo trukdys teisingam procesui. Suėmimo terminas P.V. N. buvo pratęstas ir tuo pagrindu, kad jis būdamas laisvėje darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Veikos, kurių padarymu kaltinamas V.P. N. priskiriamos sunkų nusikaltimų kategorijai. Praeityje jis teistas aštuonis kartus, taip pat ir dėl analogiškos veikos padarymo. P.V. N. nusikalto neišnykus teistumui, ne kartą baustas administracine tvarka, kas rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs laikytis įstatymų bei duoda pagrindą manyti, kad jis būdamas laisvėje darys BPK 122 str. 4 d. numatytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes Panevėžio miesto apylinkės teismo išvada, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, kaip tik V.P. N. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįsta, suėmimo skyrimo pagrindai nėra pasikeitę ar išnykę. Suimtojo nesutikimas su skundžiamą nutartį priėmusio teismo sudėtimi, kito gynėjo dalyvavimu, bei tai, kad nutartyje nurodyta jog jis nedirba, taikomos kardomosios priemonės pagrįstumo taipogi nepaneigia.
Aptartų aplinkybių visuma rodo, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai P.V. N. nebus pasiekti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kaltinamojo P. V. N skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.