Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-05-25 · Administracinė byla Nr. I2-8312-535/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-25
Bylos Nr.
I2-8312-535/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04941-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
Y. V. N. S. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
Administracinė byla Nr. I2-8312-535/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04941-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. V. N. S. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo teismo: panaikinti 2023-04-03 Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikoje atsisakymą išduoti vizą Y. V. N. S. B.. Įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikoje išduoti vizą Y. V. N. S. B.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2023-03-22 Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikoje buvo pateiktas jo Y. V. N. S. B. prašymas ir kiti susiję dokumentai dėl vizos į Lietuvos Respubliką gavimo. Į šią šalį ketino vykti susitikti su buvusiais mokslo Pietų Korėjoje draugais, kai kartu studijavo universitete “K. N. University”. Jį pasitikti turi bei rūpinsis Lietuvos Respublikos pilietė S. R.. Apgyvendinimo adresas numatytas pas S.. Ši kelionė pagrįsta tik turistiniais tikslais: susitikti ir pabendrauti su draugais: S. R., V. K., L. B. ir susipažinti su Lietuva. S. R. yra parengusi detalų turistinio maršruto planą. Kelionė planuojama nuo 2023-04-25 iki 2023-05-07. Tam laikotarpiui jau įsigyti Finnair aviakompanijos bilietai. Jokių tikslų įsidarbinti ir pasilikti Lietuvoje pareiškėjas neturi. Po turistinės kelionės iš karto grįš į Indiją, nes vėliau planuoju magistro studijas pratęsti Vokietijos Federacinėje Respublikoje arba Jungtinėje Karalystėje. Turi pakankamai piniginių lėšų, kad galėtų pragyventi Lietuvoje, tai patvirtina pridedamas jo tėvo banko sąskaitos išrašas už 3 mėn. laikotarpį. Skrydžio bilietai kelionei i Lietuvos Respubliką bei atgal į (duomenys neskelbtini) Respubliką jau yra nupirkti. 2023-04-03 gavo pranešimą iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikoje apie atsisakymą išduoti vizą. Pranešimo 10 punkte nurodyta, kad „informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima“. Pranešimo 13 punkte nurodyta, kad „kyla pagristų abejonių dėl jūsų ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui“. Kadangi atmetimo priežastys yra visiškai nepagrįstos, teikia skundą teismui.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija pateikė atsiliepimą į skundą, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismą atmesti jį kaip nepagrįstą. Pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių.

Bylos duomenys tvirtina, jog Konsulas, priimdamas Sprendimą dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos (ne)išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.

Konsulas, vertindamas pareiškėjo Prašymą bei jo pateiktus duomenis ir informaciją raštu, įvertino ne tik kaip šie duomenys ir informacija atitinka formaliuosius kriterijus, t. y. pateiktų dokumentų formą, bet įvertino ir pareiškėjo pateiktos informacijos bei konsulo savarankiškai surinktos informacijos turinį, t .y. pareiškėjo Prašyme išduoti vizą deklaruojamų ketinimų realumą ir autentiškumą. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo Prašyme išduoti Šengeno vizą ir pateiktus patvirtinamuosius dokumentus ir surinktą papildomą informaciją, padarė išvadą, jog pareiškėjo konsului pateikti Prašymas išduoti vizą bei patvirtinamieji dokumentai ir informacija, liečiantys jo socialinius ryšius kilmės valstybėje (jaunas, bedarbis, nepateikė jokių duomenų apie turimą turtą kilmės valstybėje ir pan.).

Konsulo gautos informacijos visuma leido jam priimti pareiškėjo skundžiamą Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, nes dėl aukščiau nurodytų aplinkybių konsului kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio pareiškėjo vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą, deklaruojamo tikslo – turizmas; šeimos ar draugų lankymas Lietuvoje , todėl neatmestina prielaida, kad pareiškėjas, prisidengdamas turizmu Lietuvoje, siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais, nes pareiškėjas nepagrindė pateiktų dokumentų autentiškumo, nepateikė leistinų įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, taigi pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvą tikslo (turizmas Lietuvoje) ir buvimo sąlygų (reikiamų lėšų turėjimo) nėra patikima.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. R. atsiliepime į skundą patvirtina, kad informacija yra teisinga ir ji su pareiškėjo skundu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2023-04-03 sprendimo atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Ambasadai išduoti vizą pareiškėjui.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Y. V. N. S. B. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis.

2023-03-22 pareiškėjas kreipėsi į Ambasadą su Prašymu išduoti Šengeno vizą , kuriame, be kita ko, nurodė: civilinė būklė – nesusituokęs (9 p.); dabartinė profesinė veikla – bedarbis (21 p.); kelionės tikslas- turizmas; šeimos ar draugų lankymas (23 p.); numatomas atvykimas į Lietuvą – 2023-04-25; numatomo išvykimo iš Lietuvos data – 2023 -05-07 (27 punktas); 4) kviečiantis asmuo – S. R., V.(30 p.); kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia pats pareiškėja ( 32 p.).

Pareiškėjas kartu su Prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus: pasą, tarpininkavimo raštą, kvietimą; kelionės planą; kvietėjos paso kopiją; sveikatos draudimo liudijimą; skrydžio rezervaciją; tėvo rėmimo pasižadėjimą; tėvo paso kopiją; banko sąskaitų išrašą bei pajamų mokesčio deklaraciją.

Pareiškėjas pateikė tėvo banko sąskaitos išrašą bei tėvo pasirašytą rėmimo pasižadėjimą, kuris nėra patvirtintas notarine tvarka . Konsulas nustatė, kad tėvo rėmimo pasižadėjimas surašytas tokiu pačiu šriftu bei formatuotas lygiai taip pat (identiškai), kaip kvietėjos S. R. vardu pateiktas Ambasadai 2023-03-22 laiškas dėl pareiškėjo kvietimo į Lietuvą. Pareiškėjas nepateikė 2015-10-16 Europos Komisijos priimtame Komisijos įgyvendinimo sprendime „Dėl patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti Afganistane, Indijoje, Maroke, Singapūre bei Trinidade ir Tobage, sąrašo“ II priede nustatytų patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti Indijoje. Konsului nebuvo galimybės įsitikinti dokumentuose pateiktos informacijos tikrumu, turinio teisingumu, įsitikinti tikrąja užsieniečio finansine padėtimi, lėšų kilme, pajamų stabilumu ir jų šaltiniu. Konsulas nustatė, kad pareiškėjo pateikto kvietėjos S. R. laiške Ambasadai parašas akivaizdžiai skiriasi nuo parašo, esančio pase. Konsului sukėlė abejones ir tai, kad kvietėja laišką Ambasadai rašo ne lietuvių kalba, o anglų, laiškas surašytas tokiu pačiu šriftu ir formatuotas taip pat (identiškai) kaip ir pareiškėjo tėvo rėmimo pasižadėjimas. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti išvykimą iš Lietuvos pasibaigus vizos galiojimo laikui, laiške Ambasadai nurodė, kad jis pasirengęs tęsti magistro studijas universitetuose, tačiau jokių tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

Konsulas atsisakė išduoti vizą pareiškėjui tuo pagrindu, jog: informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima ; kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui. Sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui (priimtas 2023-03-30 Nr.194), apie šį sprendimą pareiškėjas informuotas , įteikiant jam Vizų kodekso 6 priedą (2023-04-03).

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos ir Vizų išdavimo tvarkos aprašo nuostatos.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies C papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.

Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. To paties kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) priėmė prejudicinį sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teismas sutinka, jog Konsulas pagrįstai, įvertinęs pareiškėjo Prašyme išduoti Šengeno vizą ir pateiktus patvirtinamuosius dokumentus bei surinktą papildomą informaciją padarė išvadą, jog pareiškėjo Konsului pateikti dokumentai liečiantys jo socialinius ryšius kilmės valstybėje (jaunas, niekur nedirba, nevedęs, finansiškai remtų tėvas, bet nepateiktas notarine tvarka patvirtintas rėmimo pasižadėjimas, ir pan.), kelia abejonių dėl asmens kelionės tikslo ir sąlygų, ar grįš į kilmės valstybę pasibaigus vizos galiojimui.

Ginčo atveju nustatyta, kad Ambasada tinkamai atliko atlikdama pareiškėjo prašymo vertinimą, nustatė, kad pareiškėjo socialinis profilis neatitinka asmeninį stabilumą apibrėžiančių kriterijų pagal Vizų praktinio vadovo 6.13 dalį , pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar įrodymų dėl planų tęsti studijas, nepateikė notaro patvirtinto tėvo rėmimo, todėl kilo abejonių dėl jo ketinimo išvykti iš Šengeno erdvės prieš pasibaigiant galioti vizos laikotarpiui. Konsulo nustatyta įrodymų visuma patvirtina , jog yra pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktos informacijos, siekiant pagrįsti numatomus tikslus ir sąlygas, patikimumo sąlygas , patikimumo bei dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikotarpiui.

Konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo bei jo pateiktus duomenis ir informaciją, įvertino ne tik kaip šie duomenys ir informacija atitinka formaliuosius kriterijus, bet įvertino ir pareiškėjo pateiktos informacijos bei Konsulo savarankiškai surinktos informacijos turinį, t. y. pareiškėjo Prašyme išduoti Šengeno vizą deklaruojamų ketinimų realumą ir autentiškumą. Konsulo gautos informacijos visuma leido jam priimti ginčijamą Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, nes Konsului kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio pareiškėjo vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą, deklaruojamo tikslo, dėl ketinimo išvykti iš Lietuvos iki vizos galiojimo pabaigos, nes pareiškėjas yra bedarbis, nevedęs, nepagrindęs tvirtų ryšių su Indija (reguliarias pajamas, nekilnojamąjį turtą ir pan.), sutiktina su atsakovės išvada, jog neatmestina prielaida, kad pareiškėjas, prisidengdamas šiomis aplinkybėmis, siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais.

LVAT praktikoje yra nurodoma, kad apskritai konsuliniai pareigūnai nėra tiesiogiai įpareigoti reikalauti papildomų dokumentų ar kviesti pokalbio asmenį, pageidaujantį gauti vizą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2409-552/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2764-624/2021). Pareiškėjas turi pareigą pateikti visus dokumentus jo prašymą išduoti vizą vertinančiai institucijai bei pasirūpinti, kad jie patvirtintų jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2764-624/2021).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje Nr. C-84/12 konstatavo, jog kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiuose nuostatose išvardintais pagrindais. Kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą. Tačiau nustatytas teisinis reguliavimas nereikalauja, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Jos turi nustatyti, tik ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo. Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares.

Nagrinėjamu atveju, teismas ištyręs ir įvertinęs turimus duomenis, pateiktus dokumentus, neturi pagrindo abejoti priimto skundžiamo Sprendimo pagrįstumu. Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, nenustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, netinkamai įvertinti turimi duomenys ir įrodymai, bei pritaikyti teisės aktai. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrįstai sukėlė Ambasados pareigūnui abejones dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas, padarė pagrįstą išvadą bei priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą. Todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, Ambasados Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Skundo reikalavimas, įpareigoti atsakovę išduoti vizą pareiškėjui netenkinamas, kadangi šis reikalavimas negali būti skundo dalyku. ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. LVAT 2017-04-10 nutartyje adm. byloje Nr.A-140-602/2017 pažymėjo, kad administracinį sprendimą priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Y. V. N. S. B. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė