Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo teismui pateiktą baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 1999-05-26 nuosprendžiu pagal BK 310 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo su 1/6 turto konfiskavimu ir 1250 litų bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 m;

2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000-05-10 nuosprendžiu pagal BK 278 str. 1 d. ir BK 178 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su 10 MGL bauda ir 1/6 dalimi turto konfiskavimo, bet pagal Amnestijos aktą nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas, o Šiaulių apygardos teismo 2005-11-10 nutartimi atleistas nuo 10 MGL baudos ir 1/6 dalies turto konfiskavimo;

3) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004-04-06 nuosprendžiu pagal BK 273 str. 1 d. – 30 MGL bauda;

4) Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-10-25 nuosprendžiu pagal BK 273 str. 1 d. – 63 MGL bauda;

5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-07-03 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos), 300 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) – 110 MGL bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2012-05-22, (duomenys neskelbtini)., gamybinėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, sudarė su P. M. žodinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl vakuuminės medienos džiovyklos, žadėdamas P. M. parduoti vakuuminę medienos džiovyklą už 15 000 litų, bet vakuuminės medienos džiovyklos nepardavė ir apgaulės būdu užvaldė 7 100 litų, o būtent: 2012-05-22 nukentėjusysis P. M. avansu sumokėjo 500 litų, 2012-05-29 nukentėjusysis P. M. avansu sumokėjo 4 100 litų, 2012-06-05 nukentėjusysis P. M. avansu sumokėjo 2 500 litų.

Apklaustas kaltinamasis G. L. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2012 m. gegužės mėnesį internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt patalpino skelbimą, kad parduoda medienos džiovyklą už 17 000 Lt. Netrukus paskambino P. M., su kuriuo susitarė susitikti ir apžiūrėti džiovyklą. P. M. atvykus ir apžiūrėjus džiovyklą, buvo sutarta, kad pirks už 15 000 Lt. Tą pačią dieną P. M. paliko 500 Lt užstatą, o jis pasakė, kad pats atveš džiovyklą. Iš P. M. paskui dar kelis kartus paėmė avansą – 2500 Lt ir 4100 Lt, iš viso 7100 Lt, nes jam buvo reikalingi pinigai. Kiekvieną kartą buvo pasirašomi rašteliai. Kadangi turėjo daug darbų, laiku džiovyklos neatvežė. Dėl tikslaus džiovyklos atvežimo laiko nebuvo sutarta. Tarėsi atvežti per 2-3 savaites. Po to draugai pradėjo sakyti, kad per pigiai parduoda džiovyklą, atsirado žmogus, kuris pasiūlė daugiau. Kadangi jam buvo reikalingi pinigai, jis pradavė medienos džiovyklą už 24 000 Lt rugpjūčio mėnesį. Praėjusi vasara buvo labai įtempta, sunki materialinė padėtis, skyrybos, nespėjo grąžinti 7 100 Lt užstato. Nurodo, kad nesukčiavo, turėjo tikslą parduoti stakles, kurias realiai turėjo. Apie pardavimą kitam asmeniui nukentėjusiajam pranešė jis pats. Kito skelbimo netalpino. Džiovykla priklausė ne UAB „D.“. Pardavus džiovyklą kitam asmeniui, buvo išrašyti dokumentai, kuriuose jis įvardintas kaip fizinis asmuo. P. M. nurodė teisingus asmens duomenis, sutarties sudarymo metu nemelavo, nevengė grąžinti pinigų, sudarant sandorį kito pirkėjo nebuvo. Jis gyveno adresu Vilniaus g. 17-18, Kuršėnai, 10 metų, tačiau skyrybų eigoje išsikėlė kitur. Šį adresą ir nurodė P. M.. Parodė, kad džiovyklos pardavimo dokumentų nerado, turbūt pasimetė. Iš gautų pinigų neatsiskaitė su nukentėjusiuoju, nes turėjo daug skolininkų, buvo bloga jo finansinė padėtis. Avansą pasiėmė važiuodamas pro šalį. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, nes nesuprato faktinių aplinkybių teisinio vertinimo.

Apklaustas nukentėjusysis P. M. parodė, kad 2012 m. gegužės 22 d. internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt rado skelbimą, kad parduodama medienos džiovykla už 17 000 Lt. Jis paskambino nurodytu telefonu ir sutarė susitikti 2012 m. gegužės 23 d. bei apžiūrėti džiovyklą. Kartu su pardavėju nuvyko į Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) kur ją apžiūrėjo ir susitarė su G. L. dėl 15 000 Lt pardavimo kainos. Kaip garantą jis paliko 500 Lt. Buvo sutarta, kad džiovyklą atveš pats savininkas liepos mėnesį po futbolo čempionato. Po to parašė žinutę, kad reikia didesnio avanso, birželio mėnesio pradžioje jis sumokėjo 4100 Lt ir 2500 Lt. Dėl šių sumų buvo pasirašyti rašteliai, kuriuose G. L. nurodė savo asmens kodą, gyvenamąją vietą, telefoną, kuris buvo nurodytas ir skelbime. Ėjo laikas, G. L. rašė žinutes dėl negalėjimo pristatyti, nurodydavo įvairias priežastis. P. M. pats siūlėsi atsiųsti savo transportą, tačiau buvo atsakyta, kad negalės pakrauti. Vėliau nuvykus į vietą, darbuotojai neleido ardyti džiovyklos, nors telefonu su G. L. buvo taip sutarta. Telefonu nebeatsiliepė nuo liepos mėnesio pabaigos. Kai vėl nuvyko į Gilvyčių kaimą ir neberado staklių, paskambino G. L., kuris, atsiliepęs pasakė, kad sumokėtus pinigus grąžins, tačiau tuo metu buvo išvykęs. Kreipėsi į policiją, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Policija susisiekė su G. L., jis pažadėjo pinigus sumokėti. Nurodė, kad pirko kaip fizinis asmuo, G. L. atrodė patikimas. Gal jis turėjo problemų, visko nespėjo, bet galėjo paskambinti, susisiekti ir spręsti problemas, gal nebūtų reikėję policijos. Jis kreipėsi ir civilinio proceso tvarka, tačiau nurodytu adresu G. L. teismas negalėjo įteikti dokumentų. Rašteliuose duomenis nurodė teisingai, pripažino pinigų paėmimo faktą, dėl nuosavybės abejonių nekilo, sakė, kad dokumentus pateiks vėliau. Sutarties sudarymo metu nemelavo, tačiau sutarties neįvykdė, jautėsi apgautas.

Apklaustas liudytojas E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis P. M. paprašė padėti nupirkti džiovyklą. 2012 m. gegužės mėnesį jie susitiko kolonėlėje Šiauliuose su G. L., nuvažiavo į gyvenvietę, apžiūrėjo džiovyklą. P. M. paliko 500 Lt rankpinigių. Buvo tartasi dėl džiovyklos transportavimo, tačiau tiksli data nenustatyta, lyg po 4 savaičių turėjo atvežti, birželio viduryje. Vėliau nuvykau apžiūrėti kaip tiksliai viskas susijungia, G. L. telefonu neatsakė, darbuotojai atjungti ir ardyti neleido. Tikslo paruošti transportavimui neturėjo, važiavo pažiūrėti kaip sujungta. Nuvažiavęs antrą kartą stakles matė. Praėjus dar keliems mėnesiams, sužinojo, kad staklės parduotos kitam asmeniui.

Apklaustas liudytojas L. T. teismo posėdžio metu parodė, kad jį su G. L. sieja verslo santykiai. Jis yra UAB „S.“ vadovas, o G. L. yra minėtos įmonės klientas. Įmonė užsiima medienos prekyba. Iš G. L. džiovyklą jis įgijo kaip fizinis asmuo, nes G. L. pasiūlė pirkti įrengimus, tarp kurių buvo ir staklės, kurios sudomino. G. L. parašė raštelį, kad pinigus gavo, o jis parašė, kad gavo džiovyklą. Raštelių neišsaugojo. Už džiovyklą mokėjo apie 20 000 Lt. Datos tiksliai neprisimena, galėjo būti 2012 m. vasara arba ruduo. Po maždaug dviejų savaičių džiovyklą pardavė V. B., kuris taip pat yra įmonės klientas. G. L. džiovyklą atvežė su savo mašina.

Pinigų gavimo raštelyje užfiksuota, jog G. L. paėmė iš P. M. 4100 litų už džiovyklą, nurodyti G. L. asmens duomenys (1 t., 5 b. l.).

Pinigų gavimo raštelyje užfiksuota, jog G. L. paėmė iš P. M. 2500 litų (1 t., 6 b. l.).

Internetiniame skelbime nurodyta, kad tinklalapyje www.skelbiu.lt užfiksuota informacija, jog 2012-05-04 įdėtas skelbimas, kad yra parduodama 8 m³ medienos džiovykla už 17000 litų. Nurodyti kontaktai: Loreta, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliai (1 t., 7-8 b. l.).

Internetiniame skelbime nurodyta, kad tinklalapyje www.skelbiu.lt užfiksuota informacija, kad 2012-09-09 įdėtas skelbimas, jog yra parduodama vakuuminė medienos džiovykla už 29000 litų. Nurodyti kontaktai, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliai (1 t., 9-10 b. l.).

2012-11-13 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad P. M. buvo pateiktos atpažinimui 6 asmenų fotonuotraukos, iš kurių Nr. 5 pažymėta buvo G. L. fotonuotrauka. P. M. atpažino asmenį, esantį fotonuotraukoje Nr. 5, kaip G. L., su kuriuo jis tarėsi dėl medienos džiovyklos pirkimo ir kuriam sumokėjo dalį pinigų (1 t., 21-22 b. l.).

Iš 2013 m. birželio 10 d. nurodymo matyti, kad G. L. pervedė P. M. 7100 Lt (1 t., 189 b. l.).

Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (LAT Baudžiamoji byla Nr. 2K-299/2011). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. gegužės 22 d. G. L. ir P. M. sudarė žodinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl medienos džiovinimo staklių už 15 000 Lt. Tą pačią dieną P. M. avansu sumokėjo 500 Lt, sutarė dėl įrangos pristatymo laiko, t. y. iki birželio mėnesio pabaigos. Vėliau, 2012-05-29 P. M. avansu sumokėjo 4 100 Lt, 2012-06-05 – 2 500 Lt, tačiau įranga nebuvo pristatyta, sutartis neįvykdyta. Teismas atkreipia dėmesį, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės bylos Nr. 2K-299/2011, 2K-329/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002 2K-851/2001 ir kt). Nagrinėjamu atveju, G. L. nenuslėpė savo asmens duomenų, t. y. sudarant žodinę sutartį bei pasirašant raštelius dėl pinigų gavimo nurodė savo tikrą vardą ir pavardę, telefono numerį, asmens kodą, savo tuometės gyvenamosios vietos adresą. Be to, medienos džiovinimo staklės buvo, jas matė pats nukentėjusysis P. M. ir kartu su juo atvykęs liudytojas E. M., kuris ir vėliau buvo nuvykęs jų apžiūrėti ir jas matė G. L. vadovaujamos įmonės patalpose. Nei vienas iš apgaulės buvimo kriterijų (objektyvios tiesos iškraipymas, tikslas suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą) bei tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010)) nekonstatuotinas G. L. veiksmuose. Kaltinamasis pateikė tikrovę atitinkančią informaciją apie save, parduodamas daiktas realiai egzistavo, staklės buvo parduotos nuo žodinio susitarimo praėjus keliems mėnesiams, faktines sandorio sudarymo aplinkybes G. L. pripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Be to, teisminio nagrinėjimo metu neigė, kad sudarant sutartį turėjo tikslą apgauti P. M., t. y. neparduoti medienos džiovinimo staklių ir užvaldyti pinigus, nurodė, kad norėjo medienos džiovinimo stakles parduoti, sutarties sudarymo metu kito pirkėjo neturėjo, po žodinio susitarimo ir avansu paimtų pinigų gavimo praėjus kiek laiko įrangą pardavė brangiau kitam asmeniui todėl, kad reikėjo pinigų, pripažino, kad pinigus turėjo grąžinti, tačiau negrąžino dėl tuo metu kilusių finansinių sunkumų. Tai, kad iš pradžių atsiliepinėjęs į P. M. skambučius ir neneigęs to, kad P. M. turi grąžinti avansu sumokėtus 7100 Lt, vėliau G. L. ėmė nebeatsiliepti, neįrodo, kad jis turėjo tikslą ir tyčią sutarties sudarymo metu apgaule užvaldyti P. M. pinigus bei nerodo sąmoningo suklaidinimo dėl ketinimų, neapsunkino galimybės identifikuoti G. L. ar įrodinėti sandorio faktą. Pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad sutarties sudarymo metu G. L. jam nemelavo, tik apgailestavo, kad negrąžinus jam pinigų jis turėjo kreiptis į policiją, kai kaltinamasis pats galėjo grąžinti avansu sumokėtus pinigus. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nukentėjusysis kelis kartus kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau nurodytu adresu teismui nepavyko įteikti procesinių dokumentų (adresatas dokumentų neatsiėmė), išduoti teismo įsakymai buvo panaikinti. Įvertinus šias aplinkybes matyti, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų išnaudojęs visas įmanomas civilines teisines priemones atkurti savo galimai pažeistas teises (ieškinio pareiškimas) arba toks galimai pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad G. L. veika sudarant su nukentėjusiuoju pirkimo – pardavimo sutartį nėra laikytina sukčiavimu (BK 182 straipsnio 1 dalis), o gali užtraukti civilinę atsakomybę dėl netinkamo civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo (CK 1.137 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, G. L. dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. numatytos veikos išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. M. buvo pareiškęs civilinį ieškinį 7100 Lt sumai. Teisminio nagrinėjimo metu jis civilinio ieškinio atsisakė, kadangi G. L. 7100 Lt sumokėjo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje priimamas išteisinamasis nuosprendis, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BK 115 str. 3 d. 2 p.).

G. L. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas – naikintinos, asmens dokumentai (asmens tapatybės kortelė ir LR pasas) grąžintini jų savininkui G. L..

G. L. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 1,5 ha žemę, esančią Trakų r., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 0,94 ha žemę, esančią Tauragės r. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1,1 ha žemę, esančią Biržų r. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1,23 ha žemę, esančią Elektrėnų sav. (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2,00 ha žemę, esančią Kupiškio r., (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1,55 ha žemę, esančią Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1,96 ha žemę, esančią Tauragės r. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendė:

G. L. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1d., požymių.

G. L. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą – panaikinti, asmens dokumentus (asmens tapatybės kortelę ir LR pasą) grąžinti jų savininkui G. L..

G. L. taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 1,5 ha žemę, esančią Trakų r., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 0,94 ha žemę, esančią Tauragės r. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1,1 ha žemę, esančią Biržų r. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1,23 ha žemę, esančią Elektrėnų sav. (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2,00 ha žemę, esančią Kupiškio r., (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1,55 ha žemę, esančią Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1,96 ha žemę, esančią Tauragės r. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), panaikinti.

Nukentėjusiojo P. M. pareikštą civilinį ieškinį 7100 Lt sumai palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.