Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-18 · Byla Nr. N-444-930-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-18
Bylos Nr.
N-444-930-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444–930/2008Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarties J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Jonavos rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viršininko 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarimu J. B. buvo paskirta 50 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 str. padarymą. J. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2007 m. rugpjūčio 31 d. apie 16 val. 10 min. Žemaičių plente, Kauno m., vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržų.

II.

J. B. teismui pateikė skundą dėl Jonavos rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viršininko 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarimo, kuriuo prašė panaikinti minėtą nutarimą ir bylą nutraukti. Taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išsiaiškinti Kelių eismo taisyklių 65 ir 240 punktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui bei ATPK 225 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 ir 109 straipsniams bei teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Skunde nurodė, kad vairuodamas automobilį neprisisegęs saugos diržų vairuotojas rizikuoja tik savo sveikata ir gyvybe ir nepažeidžia kitų asmenų teisėtų interesų, be to, jo nuomone įstatymai nenumato draudimų situacijose, kuriose asmuo rizikuoja savo sveikata kur kas labiau, nei neprisisegdamas saugos diržų, todėl reikalavimas prisisegti saugos diržus jo nuomone suvaržo asmens teisę į privatų gyvenimą, pažeidžia teisinės valstybės ir lygiateisiškumo principą. Taip pat mano, jog policijos pareigūnas, viršijo savo įgaliojimus nagrinėdamas bylą ir priimdamas nutarimą, nes vykdė teisminės valdžios funkcijas, pažeisdamas valdžių padalijimo, teisinės valstybės ir teisingumo principus, buvo pažeista jo teisė turėti bešališką ginčo arbitrą.

III.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutartimi skundą atmetė, Jonavos rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viršininko 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad Jonavos rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viršininko 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. J. B. argumentai apie tai, jog jo nuomone vairuodamas automobilį neprisisegęs saugos diržų vairuotojas rizikuoja tik savo sveikata ir gyvybe ir nepažeidžia kitų asmenų teisėtų interesų, be to, reikalavimas prisisegti saugos diržus pažeidžia lygiateisiškumo principą ir yra neteisėtas, neturi įtakos jo administracinei atsakomybei išspręsti.

IV.

J. B. pateikė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Jonavos rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viršininko 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti: ar Kelių eismo taisyklių 65 ir 240 punktai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą lygiateisiškumo principą; ar ATPK 225 straipsnis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 ir 109 straipsnius bei teisinės valstybės ir teisingumo principus.

Apeliacinį skundą J. B. iš esmės grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog teismas privalo paaiškinti, kodėl jo nuomone taikomas teisės aktas atitinka Konstituciją ir kodėl reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Atitinkama nuostata, tik adresuota teismui, nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalyje.

Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Toks pat teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas (teismo manymas, kad byloje taikytinas įstatymas prieštarauja Konstitucijai) nurodytas ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai).

ABTĮ taikymo požiūriu pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinos ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos apie būtinumą teismo sprendime atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

Atsižvelgdama į nurodytas teisės normas bei pateiktus argumentus, kolegija nepateikia šiame sprendime išsamios pareiškėjo argumentų dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą analizės, o, pasinaudodama minėta diskrecijos teise, apsiriboja tik trumpu argumentų, dėl kurių kolegijai nekilo abejonių dėl būtinumo kreiptis į Konstitucinį Teismą, išdėstymu.

J. B. skundu ginčija Kelių eismo taisyklių 65 ir 240 punktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui bei ATPK 225 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 ir 109 straipsniams bei teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. d. nutarimu Nr. 768 Kelių eismo taisyklės buvo išdėstytos nauja redakcija, privalomą reikalavimą užsisegti saugo diržus numato naujos redakcijos Kelių eismo taisyklių 60 ir 202 punktai. Pabrėžtina, jog tokį reikalavimą pirmiausiai numato Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas bei 2003 m. balandžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/20/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/671/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių privalomą saugos diržų naudojimą mažiau kaip 3,5 t sveriančiose transporto priemonėse, suderinimo, kuri yra įgyvendinta Lietuvos Respublikoje Kelių eismo taisyklėmis. Teisėjų kolegija mano, jog reikalavimas užsisegti saugos diržus padeda užtikrinti didesnį kelių eismo dalyvių saugumą, prisideda saugant eismo dalyvių sveikatą bei neįžvelgia pareiškėjo nurodytų prieštaravimų tarp Konstitucijos 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo bei Kelių eismo taisyklių 60 ir 202 punktuose (taip pat ir kituose teisės aktuose) įtvirtinto reikalavimo užsisegti saugos diržus.

Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia ATPK 225 straipsnio prieštaravimų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 ir 109 straipsniams bei teisinės valstybės ir teisingumo principams. Policija ir kitos institucijos, kurioms ATPK suteikia teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas, nevykdo teisingumo. Bylos nagrinėjimas šiose institucijose yra priešteisminė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadija. Bylos nagrinėjimo institucijoje metu nėra priimami galutiniai sprendimai. Kiekvienas asmuo, kurio bylą išnagrinėja institucija, turi teisę į dvi teismines stadijas. Apygardų administraciniai teismai bylas nagrinėja pirmosios instancijos tvarka, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka. Nagrinėjant bylą šiuose teismuose yra atliekama konstitucinė teisingumo vykdymo funkcija. Nagrinėjant bylą institucijos padarytos išvados niekaip nesaisto pirmosios instancijos ar apeliacine tvarka nagrinėjančio teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, teisės suteikimas tam tikroms institucijoms priimti negalutinius, teismui skundžiamus sprendimus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Tokia tvarka nustatyta ne tik Lietuvoje, bet ir daugumoje Europos valstybių. Nagrinėjant bylą institucijoje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis įstatymuose numatytomis teisėmis. Bet kokį institucijos priimtą sprendimą asmuo turi galimybę apskųsti teismui. Tokios procesinės taisyklės suteikia teisę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pakankamas galimybes ginti savo interesus bei siekti, kad byloje būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius