Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

gynejams advokatams: Birutei Strimaitytei, Leonorai Vasiliauskienei, Romai Kozelienei, Eugenijai Liutvinskienei, Jonui Burneikiui, Tatjanai Ževžikovai,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo Marijampoles rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skunda del Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamaja byla perduoti Marijampoles rajono apylinkes prokurorui surašyti kaltinamaji akta.

Aprašomoji dalis

nustate:

Teismas nutartyje nurode, kad Marijampoles rajono apylinkes prokuratura neivykde 2004 m. lapkricio 10 d. nutarties, o tai esminis BPK 345 str. reikalavimu pažeidimas, ir tai trukdo nagrineti byla teisme. Taip pat surašytas kaltinamasis aktas iš esmes neatitinka BPK 219 str. reikalavimu.

Mineta 2004 m. lapkricio 10 d. nutartimi teismas perdave prokurorui surašyti kaltinamaji akta, motyvuodamas, kad neteisingai, nepagristai, nesilaikant BPK 219 str. numatytu reikalavimu surašytas kaltinamasis aktas. Kaltinamajame akte surašytos nusikalstamos veikos itariamiesiems pagal BK 200 str. 1 d. - neteisetas prekiu ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos, taciau šios veikos itariamos ivykdytos laikotarpiu nuo 1996 m. sausio iki 1997 m. sausio men. Teismas pažymejo, kad istatymo leidejas už tokias ivykdytas veikas nustate baudžiamaja atsakomybe 1998 m. vasario 3 d. priimdamas ir papildydamas BK 312 str. - neteisetas prekiu ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos. Naujojo BK 312¹ str. atitinka 200 str. Teismo nuomone, prokuroras, surašydamas kaltinamaji akta, suraše veikas, kurios ju padarymo metu nebuvo baudžiamos pagal BK 312¹ str. ir BK 200 str. BK 3 str. nustato baudžiamojo istatymo galiojimo laika, kad baudžiamasis istatymas, nustatantis veikos nusikalstamuma, grižtamosios galios neturi.

Teismas nutartyje atkreipe demesi ir i tai, kad toks neteisingai, nepagristai surašytas kaltinamasis aktas teismui trukdo bylos nagrinejima, daro procesa ilga, neekonomiška. Teismui pašalinti šiuos trukumus butina teismo posedyje (BPK 235str.), o tai sudarytu dideles pinigines lešas. Pažymejo, kad iš kviestinu asmenu i teisiamaji posedi sarašo turi buti pašalinti tie liudytojai, kurie nieko bendro neturi su ivykiais, su irodymo dalyku.

2005 m. balandžio 8 d. nutartyje teismas nurode, kad iš naujo surašydamas kaltinamaji akta prokuroras teismo nutarties reikalavimu nevykde, tik pakeite BK straipsnius iš BK 200 str. 1 d i BK 312 str. 2 d. bei ,,vietoj prekiu neišvežimo“ iraše ,,kontrabanda“. Teismas pažymejo, kad kaltinamajame akte nusikalstamu veiku aprašymas išliko sunkiai suprantamas, o pakeitus viena žodi ir straipsni kaltinimas tapo dviprasmis, ir tai pažeidžia kaltinamuju teise i gynyba. Atkreipia demesi, kad veiku aprašymuose yra nurodyta: ,,ivežto i Lietuvos Respublika, pagal tranzitinius dokumentus krovinio“. Teismo nuomone, iš šios savokos seka, kad kroviniai pagal tranzitinius dokumentus buvo ivežti teisetai, taciau veiku aprašyme akcentuojamas neteisetas krovinio neišvežimas. Teismas pažymejo, kad BK 199 str. (kontrabandos) vienas iš esminiu objektyviosios puses požymiu - per Lietuvos Respublikos valstybes siena gabenamu privalomai pateikti muitinei daiktu, kuriu verte viršija 250 MGL, nepateikimas. Kaltinamajame akte veiku aprašyme nera nurodyta, kad per Lietuvos Respublikos siena buvo gabenamas krovinys - kaip vienas esminis kontrabandos požymiu. Veikose nurodyta, kad kroviniai ivežti su tranzitiniais dokumentais. Taciau nera nurodyta, ar tai teisetai ivežta, ar tranzito dokumentai teiseti. Veiku aprašyme nurodyta ir dokumentu klastojimas, prekiu neišvežimas. Veikoms duota BK 312 str. kvalifikacija (1995 m redakcija), kur šioje redakcijoje yra nurodyta objektyviosios puses požymis - jei pagal tranzitinius dokumentus ivežamos prekes neišvežamos iš Lietuvos, taciau šis kvalifikuojantis objektyviosios puses požymis iš kontrabandos sudeties buvo pašalintas (BK 199 str.- 2003 m. redakcija). Todel, teismo nuomone, surašant kaltinamaji akta, turi buti vadovautasi BK 3 str. nuostatomis.

Prokuroro nuomone, Kauno apygardos teismas priemes 2005-04-08 nutarti, kuria byla buvo perduota prokurorui, pažeide BPK 44 str. 5 d. reikalavima, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teise, kad jo byla per kuo trumpiausia laika išnagrinetu nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras prašo apeliacini skunda patenkinti ir skundžiama nutarti panaikinti, kaltinamasis A. B. , jo gyneja ir kiti gynejai prašo prokuroro skunda atmesti.

Skundas patenkinamas.

Nutartis negali buti pripažinta teiseta ir pagrista, kadangi byloje esantis kaltinamasis aktas bei jame suformuluoti kaltinimai nera iš esmes prieštaraujantys BPK 219 straipsnio reikalavimams.

Nepagristas teismo manymas, kad prokuroras neivykde ankstesnes, 2004-11-10 isiteisejusios nutarties reikalavimu, nes patys reikalavimai del kaltinimo tinkamumo visu pirma turi buti teiseti ir priimti laikantis procesiniu taisykliu.

Kauno apygardos teismas 2004-11-10 nutartyje jau bylos parengimo nagrineti teisme stadijoje kažkodel emesi spresti veiku kvalifikavimo ir baudžiamojo istatymo galiojimo laike klausimus. Tai dare ne tik netinkamoje proceso stadijoje, pasinaudodamas ne tomis procesinemis normomis, taciau ir neteisingai aiškindamas teises taikymo klausimus.

Jei jau teismo manymu kaltinamiesiems inkriminuojamose veikose nebuvo nusikaltimo požymiu, tai teismas, laikydamasis jam suteiktu procesiniu galimybiu, privalejo byla nutraukti ( BPK 232 str. 7 p., 235 str.), o ne pasitelkes netinkamas ir visiškai ne tam tikslui skirtas procesines priemones konstatuoti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimu. Perskaicius itin lakoniška 2004-08-26 kaltinamojo akto kritika ( bylos tomas 40, b. l. 225 ) taip ir lieka neaišku, koks BPK 219 str. numatytas reikalavimas kaltinamojo akto turiniui prokuroro buvo pažeistas. Kaip žinia, kaltinamojo akto ištaisymas ar surašymas iš naujo imanomas tik esant trims salygoms: BPK 219 str. reikalavimai turi buti pažeisti iš esmes, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir kaltinamojo akto turinio pažeidimai trukdo nagrineti byla. Šiuo atveju kaltinamojo akto turinio pažeidimas net nebuvo ivardintas. Nepaisant to, prokuroras 2004-11-10 nutarties neskunde ir neaišku, kokias imperatyvines nutarties vietas vykdydamas, per keturis menesius suraše nauja kalinamaji akta, kaltindamas kaltinamuosius jau pagal BK 18 str. 6 d. ir 312 str. 2 d. (1994 m. liepos 19 d. istatymo Nr. I – 551, 1995 m. liepos 4 d. istatymo Nr. I – 1014 redakcija). Taciau ir šis kaltinimasis aktas apygardos teismui pasirode esas netinkamas. Skundžiamoje 2005-04-08 apygardos teismo nutartyje naujo kaltinamojo akto kritika velgi paremta manymu, kad prokuroras kvalifikuoja kaltinamuju veiksmus pagal netinkama baudžiamaji istatyma, netinkamai aprašo veikos objektyvine puse ir netinkamai sudarytas kviestinu i posedi asmenu sarašas. Tokia kaltinamojo akto kritika taip pat visiškai nepagrista.

Kaltinimas baudžiamojoje byloje, - tai kaltinamajame akte prokuroro ir veliau apkaltinamajame nuosprendyje jau teismo išdestyta nusikalstamos veikos faktiniu ir juridiniu požymiu visuma, sudaranti atitinkamos nusikalstamos veikos sudeti ir tos nusikalstamos veikos teisinis kvalifikavimas pagal atitinkama BK straipsni, jo dali ar punkta. Kaltinamojo akto turiniui yra numatyti atitinkami reikalavimai, kurie yra nurodyti BPK 219 str. Šioje normoje, BPK 219 str. 1 d. 3 p. ir 5 p., yra išdestyti pagrindiniai reikalavimai ir pacio kaltinimo turiniui. Nusikalstama veika turi buti aprašyta arba kaltinimas turi buti suformuluotas taip, kad jame atsispindetu: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, budai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybes, duomenys apie nukentejusiji, itariamojo atsakomybe lengvinancios ir sunkinancios aplinkybes. Be to kaltinime butinai turi buti BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybe už padaryta veika.

Kaip matyti iš byloje esancio 2005-03-24 kaltinamojo akto, jo turinys bei jame suformuluoti, naujai pareikšti kaltinimai nera iš esmes prieštaraujantys jokiems BPK 219 str. reikalavimams. Kaltinamajame akte pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiu budu 10 Marijampoles teritorines muitines Sudargo kelio posto muitines pareigunu, klastodami oficialius muitines proceduru dokumentus nenustatytiems asmenims o taip pat kaltinamiesiems toje pacioje byloje A. K. ir A. V. padejo padaryti kontrabanda, kuri pasireiške tuo, kad pagal tranzitinius dokumentus ivežtos prekes buvo neteisetai neišvežtos per Lietuvos valstybes siena, nors pagal tranzito dokumentus turejo buti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Kaltinamajame akte esanciuose kaltinimuose pilnai atspindimas padarytu nusikalstamu veiku vieta, laikas, budai, padariniai bei kitos svarbios aplinkybes.

Teismo išankstiniai samprotavimai neišnagrinetoje byloje apie teises taikymo klausimus: kaltinimuose esanciu inkriminuojamu nusikaltimu sudeties nebuvima, prokuroro padarytus BK 3 str. pažeidimus, yra nepagristi. Formuojamoje teismineje praktikoje teises taikymo klausimais analogiškose ar artimose šiai bylai situacijose šie klausimai buvo ne karta išspresti. Kaip pavyzdžius galima nurodyti isiteisejusia, prokuroro skunde minima kasacines instancijos, Lietuvos Aukšciausiojo teismo, 2005-01-04 nutarti byloje 2K-12/2005, arba 2004-04-06 nutarti byloje 2K-5/2004. 1998 m. susiaurinus kontrabandos nusikaltimo sudeti, viena iš dispozicijoje buvusiu požymiu - jei pagal tranzitinius dokumentus ivežamos prekes neišvežamos iš Lietuvos Respublikos - pavertus atskira nusikaltimo sudetimi, numatyta BK 312¹ str., šios veikos nusikalstamumas ir baudžiamumas nebuvo nutruke.

Neteisinga ir teismo nutartyje esanti imperatyvine nuoroda prokurorui pašalinti iš kviestinu i teisiamaji posedi asmenu sarašo atskirus asmenis. BPK 233 str. 3 d. aiškiai suformuluota, kad ne prokuroro, o teismo diskrecija pasirinkti asmenis, kviestinus i teismo posedi.

Todel apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, susipažinusi su byloje esanciu kaltinamuoju aktu, skundžiamoje nutartyje išdestyta kaltinimu ir akto kritika, prokuroro skunde esanciais argumentais del nutarties motyvu, išklausiusi apeliacinio proceso dalyviu paaiškinimu nenustato, kad byloje esantis kaltinamasis aktas bei pateikti kaltinamiesiems kaltinimai iš esmes pažeistu BPK 219 str. reikalavimus ir šie pažeidimai trukdytu nagrineti byla teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 8 d. nutarti panaikinti ir perduoti byla Kauno apygardos teismui.