Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu M. R. parodė, kad maždaug nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. jis buvo išvykęs į Olandiją, kur gyveno. 2018 m. kovo mėn. grįžęs į Lietuvą jis įsidarbino virėju. 2019 m. balandžio 13 d., šeštadienį, būdamas klube „Metelica“, esančiame Vokiečių g. 2, Vilniuje, jis išgėrė daug alkoholinių gėrimų. Apie 4 val. ryto jam išėjus iš klubo lauke netoli minėto klubo kažkoks jam nepažįstamas vyriškis pasiūlė jam nusipirkti kanapių. Būdamas Olandijoje jis yra rūkęs kanapių, todėl jis padavė minėtam vyrui 10 eurų, o pastarasis padavė jam vieną sulankstytą popieriaus lankstinuką su kanapėmis, kurį jis įsidėjo į savo kelnių kišenę. 2019 m. balandžio 14 d. vakare susitikęs su draugais jis gėrė alkoholinius gėrimus. Jis neatsimena, kaip ir kodėl jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų bei buvo pristatytas į policijos komisariatą. Policijos komisariate jo apžiūros metu pas jį rado minėtas kanapes. Kanapių parūkyti jis nespėjo. Jis gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 31-32, 57-58, 62-63, 90-91).

Ikiteisminio tyrimo metu Š. D. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju postiniu. 2019 m. balandžio 14 d. 19.30 val. jis pradėjo darbą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate, esančiame Algirdo g. 20, Vilniuje. Apie 22.25 val. atlikdamas į policijos komisariatą pristatyto M. R. paviršutinę apžiūrą pastarojo dešinėje kelnių kišenėje jis rado sulankstytą popieriaus lapą, nuo kurio sklido aitrus kvapas. Šį lapą jis padėjo ant šalia buvusio stalo. Patikrinęs popierinio lankstinuko turinį jis pastebėjo žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagą (b. l. 9-10).

Ikiteisminio tyrimo metu Š. D. savanoriškai pateikė M. R. paviršinės apžiūros metu rastą ir paimtą sulankstytą popieriaus lapą su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga (b. l. 11-12).

Specialistas, ištyręs 2019 m. balandžio 14 d. M. R. paviršinės apžiūros metu rastame ir paimtame popieriniame lankstinuke buvusią žalios spalvos sausą dalinai susmulkintą augalinės kilmės medžiagą, konstatavo, kad tai yra narkotinė medžiaga- kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,299 gramo (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 17,3%). Tirti pateiktose M. R. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakių pėdsakų nerasta (b. l. 18-19).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 04.00 val. prie pastato, esančio Vokiečių g. 2, Vilniuje, M. R. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens įgijo vieną popieriaus lankstinuką su narkotine medžiaga- kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė yra 0,299 gramo (delta 9- tetrahidrokanabinolio kiekis jose 17,3%) ir kurią laikė savo kelnių kišenėje iki tol, kol 2019 m. balandžio 14 d. apie 22.25 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpose, esančiose Algirdo g. 20, Vilniuje, M. R. paviršinės apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalis.

2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

BK 269 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.

2. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Minėta, kad M. R. įgijo kanapes (antžemines dalis), kurias laikė su savimi iki tol, kol policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė minėtą medžiagą. M. R. neteisėtai disponavo kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas), vadovaujantis 1961 m. Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1254 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, priskiriamos narkotinėms medžiagoms ir draudžiamos vartoti medicinos tikslams. Duomenų, patvirtinančių M. R. tikslą parduoti ar kitaip platinti minėtą narkotinę medžiagą, baudžiamojo proceso metu nesurinkta. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pas M. R. rastas narkotinės medžiagos kiekis neviršija nedidelio kiekio, taigi M. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir M. R. skirti 24 MGL, t. y. 1 200 eurų dydžio baudą, kurios dydį vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinti trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.

1. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

2. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

M. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba baudos, arba arešto bausmė. Šia nusikalstama veika žala nepadaryta. M. R. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 83-86). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas.

1) už baudžiamąjį nusižengimą- nuo 15 iki 500 MGL dydžio.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl M. R. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. M. R. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. M. R. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. R. yra neteistas (b. l. 81-82), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 79), dirbantis (b. l. 80), taigi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. R. skyrus turtinio pobūdžio bausmę- baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Prokurorės M. R. siūloma skirti 24 MGL, t. y. 1 200 eurų dydžio bauda atitinka BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, M. R. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. R. skirtinos 24 MGL, t. y. 1 200 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu- 8 MGL, t. y. 400 eurų.

M. R. nuo 2019 m. balandžio 14 d. 22.25 val. iki 2019 m. balandžio 15 d. 15.48 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 23, 33), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis M. R. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir M. R. skirtina galutinė 14 MGL, t. y. 700 eurų dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per penkis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį iki mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 150 eurų.

V. Procesinės prievartos priemonės

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu M. R. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 34-35), kuri paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- naikintina.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Kanapių (antžeminių dalių) apyvarta Lietuvos Respublikoje yra uždrausta, taigi kanapės (antžeminės dalys), saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje- saugykloje (b. l. 17, 20), šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintinos.

Pakuotė, į kurią buvo įpakuota narkotinė medžiaga, pagaliukai su vatos tamponėliais yra menkaverčiai daiktai ir negali būti sunaudoti, taigi minėti daiktai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje įrodymų saugykloje (b. l. 21-22), šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktu, 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 66 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti M. R. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 24 MGL, t. y. 1 200 eurų dydžio baudą.

Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu- 8 MGL, t. y. 400 eurų.

Į M. R. skirtą bausmę įskaityti M. R. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, kas atitinka 2 MGL, t. y. 100 eurų dydžio baudą ir M. R. skirti galutinę bausmę- 14 MGL, t. y. 700 eurų dydžio baudą.

Įpareigoti M. R. 700 eurų dydžio baudą sumokėti per penkis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį iki mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 150 eurų.

M. R. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- panaikinti.

Kanapes (antžemines dalis), saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje- saugykloje, pakuotę, į kurią buvo įpakuota narkotinė medžiaga, pagaliukus su vatos tamponėliais, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje įrodymų saugykloje, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje- baudžiamosios bylos Nr. 1-1928-990/2019. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

7. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

8. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

9. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.