Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-05-08 · Administracinė byla Nr. I-5443-426/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-05-08Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-08
Bylos Nr.
I-5443-426/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01835-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Gintaras Dzedulionis, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
A. J. Ž., E. R., M. K.
Atsakovas
Generalinės prokuratūros
Trečiasis asmuo
Š. Š., L. P., A. K., S. B.
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5443-426/2014Proceso Nr. 3-61-3-01835-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija 70.1 , 73
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjams A. J. Ž., E. R. ir M. K., pareiškėjų E. R. ir M. K. atstovei advokatei D. K. Ž., pareiškėjo A. J. Ž. atstovui advokatui A. V., atsakovės Generalinės prokuratūros atstovėms G. B. ir V. D., trečiajam suinteresuotam asmeniui Š. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. J. Ž., E. R. ir M. K. skundą atsakovei Generalinei prokuratūrai (tretieji suinteresuoti asmenys L. P., A. K., S. B.. G. Č., Š. Š., M. Z., A. Ž.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai E. R., kurią atstovauja advokatė D. K. Ž., teismui pateiktame skunde, A. J. Ž. analogiškuose skunduose (t. 1, b. l. 1-6, t. 3, b. l. 1-6) ir patikslintame skunde (t. 4, b. l. 1-6, t. 6, b. l. 1-13), taip pat šie pareiškėjai kartu su pareiškėju M. K. teismui pateiktuose patikslintuose skunduose (t. 6, b. l. 113-126, t. 7, b. l. 89-103 157-170, t. 9, b. l. 54-61) prašo panaikinti Generalinės prokuratūros 2012-06-18 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.17.9-1835 dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 74-2-00013-10 ir 2013-07-26, tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 17.9-1836 dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 88-2-00019-12.

Taip pat prašo patenkinti skundus ir patikslintus skundus – 2011-08-29 E. R., mirusios T. E. V. dukters, atstovės advokatės D. K. Ž. skundą dėl generalinio prokuroro vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (t. 1, b. 1.1-6), pareiškėjos E. R. 2011-08-29 skundą (t. 3 b. 1. 1-6), pareiškėjo A. J. Ž. 2011-08-29 skundą dėl Generalinio prokuroro vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (t. 4, b. 1. 1-6), pareiškėjo A. J. Ž. 2011-12-17 patikslintą skundą dėl Generalinio prokuroro vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ir Generalinės prokuratūros prokurorės L. P. 2011-06-21 išvados Nr. 17.9-1343 panaikinimo ir nelaikymo įrodinėjimo priemone (t. 4, b. 1. 1-6), pareiškėjo M. K. 2012-04-27 skundą dėl Generalinio prokuroro vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (t. 6, b. l. 113-126), pareiškėjo M. K. 2012-08-30 patikslintą skundą dėl generalinio prokuroro vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (t. 6, b. 1. 171-174), pareiškėjos E. R. 2012-08-31 patikslintą skundą dėl Generalinio prokuroro vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (t. 6, b.1.175-178), pareiškėjo A. J. Ž. patikslintą skundą dėl Generalinio prokuroro vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (t. 6., b. 1. 180-183), pareiškėjo M. K. 2013-02-25 patikslintą skundą dėl Generalinio prokuroro atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (t. 7, b. l. 89-102), pareiškėjų M. K., E. R., A. J. Ž. 2013-12-23 patikslintą skundą dėl Generalinio prokuroro vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (t. 7, b. l. 157-170). Patikslintame skunde (t. 7, b. l. 157-170) prašo panaikinti prokurorės O. Z. 2013-11-26 sprendimą Nr. 17.2-21755, kuriuo nuspręsta netaikyti nuobaudų prokurorams S. B., A. K., G. Č., Š. Š., M. Z., A. Ž., klastojusiems ikiteisminius tyrimus, įpareigoti Generalinį prokurorą atnaujinti 2013-06-27 pradėtus tarnybinius patikrinimus dėl ikiteisminius tyrimus Nr. 74-2-00013-10 ir Nr. 88-2-00019-12 klastojusių išvardintų prokurorų tarnybinių pažeidimų, galimai turinčių nusikalstamų veikų požymių ir užbaigti tarnybinius patikrinimus išvadų surašymu ir pateikimu teismui (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-02 nutartimi pareiškėjų reikalavimą dėl 2013-11-26 rašto Nr. 17.2-21755 panaikinimo priimti atsisakyta (t. 8, b. l. 204–205)).

Pagrįsdami reikalavimus paaiškino, kad prokurorės L. P. išvada Nr. 17.9-1343 dėl pareiškėjo A. J. Ž. 2011-05-30 skundo neatitinka dokumento turiniui ir formai keliamiems reikalavimams, todėl laikytina suklastota. Prokurorės 2011-06-22 raštas Nr. 17.2-12340 pateiktas teismui su išvada, tačiau nėra įrodymų, kad jis įteiktas pareiškėjui. Advokatas pareiškėją su juo supažindino 2011-12-06. A. J. Ž. tvirtina, kad išvada be teisėto pagrindo buvo pateikta ne Generaliniam prokurorui, o pavaduotojui. Prokurorės L. P. raštas suklastotas, nes išdėstyti juridinę reikšmę turintys faktai neatitinka Generalinės prokuratūros teismui pateiktuose dokumentuose išdėstytiems faktams (t. 4, b. l. 102-105, b. l. 106-109, 110-113). Skunde nurodyta, jog pareiškėjo dukters D. K. Ž. 2011-05-23 skundas Generaliniam prokurorui, priešingai nei teigia prokurorė L. P., turiniu nesusijęs su jo 2011-05-30 skundu Generaliniam prokurorui. D. K. Ž. skundė prokurorės veiksmus dėl neteisėto kvietimo į apklausą neteisėtai pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl mirusios T. E. V.. Kad advokatė atsisakė atvykti į neteisėtą apklausą, pasak pareiškėjo, patvirtina A. M. tarnybinis pranešimas Utenos apskrities VPK Molėtų raj. PK viršininkui. Su ikiteisminio tyrimo medžiaga pareiškėjo advokatas susipažino po pareiškėjo ir kitų suinteresuotų asmenų skundų išnagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme. A. J. Ž. mano, kad Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorai, slėpdami galimas savo nusikalstamas veikas, siekdami apsunkinti teismo darbą, siekdami sutrukdyti suinteresuotiems asmenims iki teismo posėdžio susipažinti su neteisėtai pradėto ir pusantrų metų neteisėtai tęsto ikiteisminio tyrimo medžiaga, šią medžiagą Vilniaus apygardos teismui pateikė prieš posėdį. Vilniaus I-asis apylinkės teismas 2011-07-15 nutartyje konstatavo prokurorės S. B. neteisėtus veiksmus. A. J. Ž. tvirtina, jog D. K. Ž. skundą, neturėdamas įgaliojimų, neteisėtai nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuroras R. Š.. Vilniaus apygardos teismo 2011-08-09 nutartyje konstatuota, kad tarp advokatės D. K. Ž. ir prokurorės S. B. buvo įtempti santykiai. Pareiškėjas pabrėžė, jog teismo nutartimi konstatuotas prokurorės, neteisėtai iniciavusios ikiteisminį tyrimą dėl mirusio asmens, kerštas jo dukrai D. K. Ž.. Nurodo, jog, kai buvo nagrinėjamas pareiškėjo dukters skundas, ji negalėjo pateikti objektyvių duomenų apie visas galimai nusikalstamas prokurorės veikas neteisėtai pradėjus ikiteisminį tyrimą, nes nežinojo 2011-05-26 nutarimo turinio.

Skunde aiškina, kad D. K. Ž. 2011-05-23 parašius skundą generaliniam prokurorui dėl neteisėtų veiksmų, prokurorė S. B. kitą dieną priėmė skubotą nutarimą, kuriuo buvo suklastoti motyvai apšmeižiant mirusią T. E. V. ir dukters buvusį sutuoktinį A. S..

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1S-612-190/2010 2011-08-09 nutartyje konstatuoti prokurorės neteisėti veiksmai, tačiau, neįvertintas prokurorų, galimai padariusių nusikalstamas veikas ikiteisminiame tyrime, atsakomybės klausimas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog 2011-05-30 skundė galimai nusikalstamus prokurorės S. B. veiksmus dėl to, kad prokurorė, galimai pasinaudodama tarnybine padėtimi, apšmeižė A. S. ir mirusiąją T. E. V.. A. J. Ž. prašė nustatyti ir apklausti asmenį, kuris, pasak jo, galimai bendrininkaudamas su Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorais bei kitais asmenimis, reikalavo perduoti pareiškėjui priklausantį žemės sklypą Zaberžos km., Molėtų raj. su teise atstatyti sodybą. Dėl šių priežasčių prokurorės L. P. 2011-06-22 raštą Nr. 17.2-12340 ir išvadą Nr. 17.9-1343 pareiškėjas laiko suklastotais. Jo įsitikinimu, raštas nėra administracinis sprendimas, todėl laikytinas suklastotu. Aiškina, kad formaliai administraciniu sprendimu galėtų būti ginčijamame rašte nurodyta išvada Nr. 17.9-1343, tačiau ji nesusijusi su 2011-05-30 motyvais, tik perrašytas prokuroro R. Š. 2011-06-17 nutarimas, kuris priimtas ne dėl pareiškėjo, bet dėl jo dukters skundo. Dėl šios priežasties neteisėtai pavadintas išvada, todėl ji laikytina suklastota.

Pareiškėjas A. J. Ž. tvirtina, jog jo 2011-05-30 ir vėliau rašyti skundai Generalinio prokuroro nepasiekė. Nepriimtas sprendimas pradėti tarnybinį patikrinimą dėl prokurorės S. B., L. P. ar kitam prokurorui nepavesta jį atlikti. Prokurorė L. P., neturėdama Generalinio prokuroro pavedimo, neatliko tarnybinio patikrinimo, tik neva tyrė pareiškėjo skundą, dangstė prokurorės S. B. veiksmus, galimai su ja bendrininkavo darant nusikaltimus neteisėtai atliekant ikiteisminį tyrimą.

Nurodo, jog Molėtų raj. apylinkės prokuratūros prokurorų ir Generalinės prokuratūros prokurorės L. P. galimai konstatuotos Vilniaus apygardos teismo 2011-11-21 galutine nutartimi, kuria nutrauktas neteisėtai prokurorės S. B. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 74-2-00013-110. Šie prokurorai, galimai pasinaudodami pareigomis, galimai klastodami dokumentus ir atlikdami kitas galimai nusikalstamas veikas, per suklastotą ikiteisminį tyrimą dėl mirusio asmens, bendrininkaujant su kitais asmenimis, siekė neteisėtai inicijuoti proceso atnaujinimą Molėtų rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-230-732/2008.

Pareiškėjas aiškina, jog anoniminius skundus rašę asmenys, pasinaudoję pažintimis, ne kartą kreipėsi į Seimo kontrolierių A. N.. Skundė valstybines institucijas, kurios netenkino anoniminių skundų dėl pareiškėjo ir mirusiosios T. E. V.. Seimo kontrolierius, nepatikrinęs argumentų, 2010-08-11 surašė niekinę pažymą, kurią Generalinė prokuratūra persiuntė Molėtų rajono apylinkės teismui. Prokuroras K. G. M. rajono vyriausiajam prokurorui nurodė ištirti skunde išdėstytas aplinkybes. Prokurorė S. B., A. J. Ž. manymu, nevykdė prokuroro K. G. nurodymo, netyrė anoniminiame skunde nurodytų aplinkybių. Prokurorė atsakomybę už galimai jos nusikalstamas veikas atliekant ikiteisminį tyrimą bando deleguoti Seimo kontrolieriui A. N., aiškindama, jog pastarasis ją įpareigojo atlikti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas tvirtina, jog Seimo kontrolierius savo tyrimo neatliko, nepatikrino šmeižikiškame skunde nurodytų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Skunde nurodyta, jog prokurorės S. B. galimai nusikalstamas veikas patvirtina ir ta aplinkybė, kad visi neteisėti procesiniai veiksmai jos atlikti ikiteisminiame tyrime, rodo, jog ji turėjo tikslą užvaldyti pareiškėjui nuosavybė teise priklausantį žemės sklypą, esantį Zaberžos km. Molėtų raj. Mano, jog liudytojų apklausos ir jų parodymai vietoje buvo nusikalstama priemonė per suklastotą ikiteisminį tyrimą nuginčyti teisėtą nekilnojamojo turto sandorį.

Prokurorė 2011-05-26 priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo mirusiam asmeniui T. E. V.. Motyvuojamojoje dalyje, galimai klastojant nutarimą, be teisėto pagrindo, išgalvojus motyvus, konstatuotos nusikalstamos veikos –T. E. V. apkaltinta davusi melagingus parodymus, o A. S. – klastojęs dokumentą. Nutarimo rezoliucinė dalis prieštarauja motyvuojamajai. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2011-11-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-612-190/2010.

Skunde dėstoma, jog, apskundus neteisėtą prokurorės S. B. nutarimą, vyriausiasis prokuroras A. K., galimai bendradarbiaudamas su pastarąja prokurore bei kitais asmenimis, toliau klastojo ikiteisminį tyrimą. 2011-07-04 nutarime nurodė, jog naikinamas prokurorės S. B. nutarimas, tačiau toliau klastojo ikiteisminį tyrimą. Nutarime konstatavo, jog 2002-08-19 A. U. įmonės sudarytas T. E. V. ir A. J. Ž. pasirašytas sklypų naudojimo nustatymo planas, kuriuo vadovavosi teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo civilinėje byloje, neatitinka tam pačiam planui, kaip 2002-08-28 sutarties dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo priedui, esančiam Utenos raj. 1-ame notarų biure. Nutarime nenurodyta, kaip ir kokiu būdu viena plano kopija, pateikta teismui, neatitinka kopijos, esančios notaro biure. Mano, kad prokuroras tai padarė tyčia, kad pareiškėjas negalėtų gintis nuo galimų prokurorų nusikalstamų veikų. Pareiškėjas ir jo advokatas neturėjo galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga iki 2011-11-29, t. y. po to, kai Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo priimta nutartis, kuria panaikinta prokuroro A. K. 2011-07-04 nutarimas ir Molėtų raj. apylinkės teismo teisėjo L. M. nutartis.

Pareiškėjai skunde (t. 6, b. l. 113-126) nurodo, jog prokuroras G. Č., naudodamasis tarnybine padėtimi, klastojo ikiteisminį tyrimą Nr. 74-2-00013-10. Į 2011-11-15 nutarimą įrašė melagingą informaciją, iškreipdamas per neteisėtą apklausą M. K. pasakytus žodžius.

Pareiškėjas M. K. pastarajame skunde nurodo, jog 2012-01-05 gavo Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Š. Š. niekinį nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 74-2-00013-10 dėl mirusios T. E. V.. Pasak pareiškėjo, nutarimo turinys prasilenkia su sveiku protu, mano, jog šis prokuroras buvo įtakotas arba valdomas Generalinės prokuratūros Personalo valdymo ir vidaus tyrimų skyriaus prokurorės L. P., kuriai yra pavaldus. Mano, kad šios prokurorės ir prokuroro A. K. interesais priimtas nutarimas siekiant išvengti atsakomybės. Pareiškėjas tvirtina, kad nutarimas niekam negali sukelti teisinių pasekmių, išskyrus pačiam prokurorui, kadangi, M. K. nuomone, jo veiksmuose yra tarnybinio pažeidimo, galimai turinčio nusikalstamos veikos požymių, sudėtis.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal prokuroro A. K. surežisuotą galimai nusikalstamos veikos modelį, užslėpta forma pateikė tą pačią dieną, kada buvo paskirtas posėdis Vilniaus apygardos teisme dėl šio ikiteisminio tyrimo. Pranešimas apie įtarimą M. K. ir įtariamojo apklausos protokolas į minėtą teismą atsiųsti faksu prieš pat posėdį. Įtarimą ir apklausą teismas pripažino neteisėtais.

Pareiškėjas M. K. patikslintame skunde (t. 7, b. l. 89-102) nurodė, jog iš Vilniaus m VPK 6-ojo PK paklausimo dėl informacijos pateikimo darbdaviui UAB “Geoksis” sužinojo, jog dėl jo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų nevykdymo. Pareiškėjas tvirtina, jog jau yra priimta galutinė ir neskundžiama nutartis Vilniaus apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. I S-612-190/2010, kurioje ikiteisminio tyrimo veiksmai pripažinti neteisėtais.

M. K. atkreipia teismo dėmesį, jog prieš kiekvieną teismo posėdį administraciniuose teismuose pagal pareiškėjų skundus pateikiami vis nauji niekiniai nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 74-2-00013-10, vėliau suteikiant Nr. 88-2-00019-12. Pasak pareiškėjo, prokuroras M. Z. 2012-11-09 nutarimą surašė atgaline data. Tai jis pats neva pripažino rašte Nr. 1.10-50739.

Skunde pareiškėjas M. K. aiškina, kad jo 2013-01-28 skundas, adresuotas Generaliniam prokurorui, dėl prokurorų M. Z. ir A. Ž. neteisėtų veiksmų įvertinimo prokuroro S. S. 2013-02-05 sprendimu perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, pareiškėjo manymu, neturinčiam įgalinimų spręsti klausimų, priskirtų Generalinio prokuroro kompetencijai. Pareiškėjas mano, jog šis sprendimas turi būti panaikintas.

Pareiškėjas nurodo, jog Generalinis prokuroras, ne tik atsisakydamas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. pradėti tarnybinius patikrinimus dėl prokurorų M. Z. ir A. Ž. galimai nusikalstamų veikų, atsisakymą pridengia neva viešojo administravimo įgaliojimais kitų jam pavaldžių prokurorų atžvilgiu, būtent S. S., R. J.. Taip perkelia atsakomybę šiems prokurorams.

Patikslintame skunde, teismui pateiktame 2014-02-17 (t. 9, b. l. 54–61) nurodė, jog anksčiau pateikiant skundus, nežinojo apie neteisėtą 2012-06-18 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 17.9-1835 dėl ikiteisminio tyrimo Nr.74-2-00013-10 ir 2013-07-26 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.17.9-1836 dėl ikiteisminio tyrimo Nr.88-2-00019-12. Šiame skunde dėsto, kad prokurorės O. Z. 2013-11-26 rašte, adresuotame M. K., nebuvo nurodytos tarnybinių patikrinimų išvadų datos, numeriai, todėl pareiškėjai neturėjo galimybės šių administracinių sprendimų apskųsti teismui.

Pateiktame teismui 2013-07-03 Generalinės prokuratūros prokuroro Ž. R. rašte Nr. 17.2.-13312 (t. 7, b. l. 200) pareiškėjai informuojami, kad 2013-06-27 Generalinis prokuroras D. V. pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl ikiteisminį tyrimą Nr.74-2-00013-10 vėliau pervadintą į Nr.88-2-00019-12 organizavusių, jiems vadovavusių ir priėmusių proceso sprendimus bei nagrinėjusių skundus prokurorų neteisėtų veiksmų.

Pasak pareiškėjų, prokurorų atžvilgiu tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas tik dėl akių, siekiant suklaidinti teismą ir parlamentinę kontrolę atliekančias institucijas. Susipažinus su generalinio prokuroro atsiliepimu, pateiktu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, paaiškėjo, jog jis išskirtas į du tarnybinius patikrinimus, kurių išvadų numeriai ir datos taip pat buvo nurodyti tik Generalinio prokuroro atsiliepime teismui.

Generalinis prokuroras nuslėpė nuo Antikorupcinės komisijos 2012-06-18 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.17.9-1835 ir 2013 07 26 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 17.9-1836, taip pat neinformavo Antikorupcinės komisijos pirmininko apie tai, kad nusprendė netaikyti nuobaudų kaltiems prokurorams, klastojusiems ikiteisminį tyrimą Nr.74-2-00013-10, vėliau pervadintą į Nr. 88-2-00019-12.

Pareiškėjai skunduose nurodo, kad prokurorų S. B., A. K., G. Č., Š. Š., M. Z., A. Ž. tarnybiniai pažeidimai, galimai turintys nusikalstamų veikų požymius klastojant ikiteisminį tyrimą Nr. 74-2-00013-10, Nr. 88-2-00019-12 jiems padarė didelę žalą. 2010-08-30 pradėjus ikiteisminį tyrimą mirusios T. E. V. atžvilgiu, buvo pažeminta mirusio asmens garbė ir orumas, jos atminimas. E. R. tvirtina, jog ilgus metus turėjo bylinėtis teismuose, kad jos mamos atminimas būtų gerbiamas ir būtų reabilituota nuo neteisėtų prokurorų kaltinimų.

M. K. nurodo, kad tyčiniais neteisėtais prokurorų veiksmais klastojant ikiteisminį tyrimą Nr.74-2-00013-10, Nr.88-2-00019-12 taip pat padaryta didelė žala. Pakenkta jo profesinei reputacijai, autoritetui darbo kolektyve. Nuolatiniai išgyvenimai ir patiriamas stresas sukėlė padarinių sveikatai, neteisėtais pareigūnų veiksmais grubiai pažeistos visų pareiškėjų asmeninės teisės ir laisvės.

A. J. Ž. aiškina, jog žemės sklypą Zaberžos km., Molėtų rajone įsigijo ketindamas įkurti kaimo turizmo sodybą vaizdingoje vietoje, kadangi tai susiję su šeimos verslu. Tačiau nuo 2008-08-07, kada buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas sodybai atstatyti Zaberžos km., Molėtų rajone, jokių atstatymo darbų vykdyti negalėjo dėl šmeižikiškus skundus rašiusių asmenų veiklos, po to neteisėtai pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr.74-2-00013-10, dėl prokurorų neteisėtų veiksmų. Jeigu būtų galėjęs vykdyti savo veiklą, galėjo gauti pajamas iš savo verslo, kurių negavo dėl neteisėtų minėtų prokurorų veiksmų. Taip pat tvirtina patyręs neturtinę žalą, tai yra dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę būseną.

Pareiškėjas A. J. Ž. atsiliepime į pareiškėjos E. R. skundą (t. 1, b. l. 63-169) prašo skundą tenkinti. Nesutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais motyvais. Atsiliepime akcentuoja, kad Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorai S. B. ir A. K., pasinaudodami pareigomis, galimai klastodami dokumentus ir atlikdami galimai nusikalstamas veikas, bendrininkaujant su kitais asmenimis, siekė neteisėtai inicijuoti proceso atnaujinimą civilinėje byloje.

Generalinė prokuratūra nesutinka su skundu. Atsiliepimuose (t. 1, b. l. 50-55, t. 3, b. l. 34, t. 6, b. l. 42-47, 151-154; t. 7, b. l. 16-21, t. 9, b. l. 8-12) nurodo, kad prokurorė S. B. tyrimą pradėjo teisėtai ir pagrįstai, esant Baudžiamojo proceso kodekso 166 str. nurodytiems pagrindams. Atsiliepime (t. 1, b. l. 51) paaiškinta, jog, pradedant ikiteisminį tyrimą dėl T. E. V., nebuvo žinoma, kad ji mirusi. Atkreipia dėmesį, jog nei vienos instancijos teismas nekonstatavo, kad ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 74-2-00013-10 prokurorė S. B. pradėjo neteisėtai ir nepagrįstai. Sprendimas nebuvo pakeistas ar panaikintas. Ši prokurorė, pasak atsakovės, kontroliuodama ir organizuodama tyrimą, siekė užtikrinti, kad aplinkybės būtų ištirtos išsamiai. Atsiliepime akcentuojama, jog prokurorės S. B. veiksmų teisėtumas įvertintas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, Generalinis prokuroras patvirtino Personalo valdymo ir vidaus tyrimų skyriaus prokurorės L. P. 2011-06-21 išvadą. Toks sprendimas atitinka Prokuratūros įstatymo 41 str. 3 d. reikalavimus, nes prokurorės veiksmuose nėra tarnybinio pažeidimo požymių. Pradėti tarnybinio patikrinimo dėl šios prokuratūros prokuroro A. K. nebuvo ir nėra pagrindo, nes tarnybiniai patikrinimai dėl prokurorų veiksmų vykdant tarnybines pareigas organizuojant ir kontroliuojant ikiteisminius tyrimus negali būti atliekami vien pagal skundus padavusių asmenų norus, nesant tarnybinio pažeidimo požymių. Atsiliepime atsakovė atkreipia dėmesį, jog Administracinių bylų teisenos įstatymas administracinių teismų kompetencijai nepriskiria tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Atsiliepime (t. 6, b. l. 42-47) nurodo, kad skundas dėl prokurorės L. P. 2011-06-22 rašto panaikinimo nenagrinėtinas, nes praleistas skundo padavimo terminas. Atsiliepime nurodo, jog prokurorė L. P. per nustatytą terminą išnagrinėjo skundą ir, vykdydama Generalinio prokuroro pavaduotojo rezoliuciją, 2011-06-21 išvadą pateikė pavaduotojui D. R.. Sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo priėmė Generalinis prokuroras. Pažymi, kad išvada yra rekomendacinio pobūdžio vidinis įstaigos dokumentas, skirtas generaliniam prokurorui ir be jo valios nesukuria teisinių pasekmių.

Patvirtintos išvados pagrindu buvo parengtas ir 2011-06-22 raštu išsiųstas pareiškėjui motyvuotas atsakymas. Prokurorė N. F., atsakydama pareiškėjui dėl prokurorės S. B. veiksmų atsakė, jog dėl šios prokurorės yra priimti sprendimai, todėl pakartotinai nagrinėti ir vertinti tas pačias aplinkybes nėra pagrindo.

Atsiliepime akcentuojama, jog iš pareiškėjo 2011-09-27 skundo matyti, kad jis žinojo apie prokurorės L. P. surašytą išvadą. Atsakovės manymu, pareiškėjui buvo žinoma apie Generalinio prokuroro 2011-06-21 priimtą sprendimą pritarti pastarosios prokurorės išvadai. A. J. Ž. teisė skųsti šį aktą nebuvo suvaržyta.

Atsakovė pabrėžia, jog pareiškėjas skundo apie tariamą prokurorės L. P. išvados ir rašto – atsakymo suklastojimą nepagrindžia, nenurodo teisinių argumentų. Samprotavimai prieštarauja pateiktiems dokumentams.

Atsiliepime nurodyta, kad atsakymai į pareiškėjo ir jo dukters skundus, kuriuose nurodytos identiškos aplinkybės ir reikalavimas atlikti tarnybinį patikrinimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokurorės S. B. veiksmų. Prokurorų L. P. priimta išvada nepradėti tarnybinio patikrinimo ir R. Š. 2011-06-17 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra susiję. Pastarajam prokurorui nustačius, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokurorės S. B., nagrinėjant pareiškėjo skundą ir ruošiant išvadą buvo pasiremta ne tik baudžiamosios bylos medžiaga, bet ir prokuroro R. Š. nutarimu. Pabrėžia, jog prokuratūra veikia kaip vieninga sistema ir prokurorai gali vadovautis kitų prokurorų procesiniuose dokumentuose nustatytomis aplinkybėmis ir argumentais.

Atsakovė akcentuoja, kad nėra įrodymų, jog Molėtų rajono prokurorai S. B., organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą, ir prokuroras A. K., priimdamas procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje Nr. 74-2-00013-10, tyčia veikė priešingai teisei, dėl ko atsirado neigiami padariniai, t. y. padarė tarnybinį pažeidimą.

Atkreipia dėmesį, jog Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė J. R., išnagrinėjusi A. J. Ž. skundą dėl prokurorų S. B. ir A. K., teisėjos R. R. ir kitų asmenų tariamai nusikalstamų veiksmų, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas šio nutarimo neapskundė.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde nurodytos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos įvairių lygių prokuratūrose ir bendrosios kompetencijos teismuose.

Generalinė prokuratūra su pareiškėjų patikslintu skundu nesutinka. Atsiliepime (t. 9, b. l. 8-12) nurodo, jog tarnybinės atsakomybės prokurorams taikymą reglamentuoja Prokuratūros įstatymas, kurio 39¹-42 str. apibrėžia tarnybinių patikrinimų tvarką, tarnybinių nuobaudų rūšis, skyrimo tvarką bei asmenis, turinčius teisę skirti nuobaudas. Šiuos klausimus detaliau reglamentuoja Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo prokurorams nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-01-09 įsakymu Nr. 1-18 (toliau – ir Nuostatai).

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad tarnybinio patikrinimo, tarnybinės nuobaudos skyrimo teisiniuose santykiuose ginčas galimas tik tarp tarnybinio patikrinimo iniciatoriaus (generalinio prokuroro) ir tarp pareigūno (prokuroro), kurio atžvilgiu atliktos tarnybinio patikrinimo procedūros. Šie teisės aktai aiškiai reglamentuoja, kad tik generalinis prokuroras gali pradėti tarnybinį patikrinimą, jį atlikus, priimti sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos (ne) taikymo ir jos rūšies. Piliečiai, nurodydami prokurorų galimai padarytus pažeidimus, gali kreiptis dėl tarnybinių patikrinimų inicijavimo, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, kreipęsi dėl tarnybinio patikrinimo inicijavimo, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Taigi, jokiai institucijai ar asmeniui, pateikusiems informaciją apie prokuroro galimai padarytą tarnybinį pažeidimą, šis įstatymas nenumato teisinės galimybės dalyvauti tarnybinio patikrinimo pradėjimo ir tarnybinės nuobaudos (ne) taikymo procedūrose, išskyrus jų teisėtus lūkesčius gauti atsakymą į pateiktą informaciją apie prokurorų galimai padarytus tarnybinius pažeidimus. Šiuo atveju byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjams visais atvejais prokuratūra į jų pranešimus apie prokurorų galimai padarytus tarnybinius pažeidimus reagavo, šiuos pranešimus tyrė ir laiku pateikė atsakymus. To iš esmės neginčija ir patys pareiškėjai.

Iš patikslinto skundo reikalavimo akivaizdu, kad pareiškėjų netenkina tarnybinio patikrinimo rezultatai. Jie siekia atnaujinti tarnybinį patikrinimą dėl prokurorų, kontroliavusių, organizavusių, atlikusių ikiteisminius tyrimus Nr. 74-2-00013-10 ir Nr. 88-2-00019-12 tarnybinių veiksmų ir atitinkamai tarnybinės nuobaudos jiems paskyrimo. Pažymi, kad administracinės bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu Generalinėje prokuratūroje pagal pareiškėjų skundus, siekiant nustatyti, ar organizuojant minėtus ikiteisminius tyrimus nebuvo padaryta įstatymo pažeidimų, buvo atlikti du tarnybiniai patikrinimai. Vienas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl ikiteisminį tyrimą Nr. 74-2-00013-10 kontroliavusių, atlikusių ir nagrinėjusių šiame procese dalyvių skundus prokurorų tarnybinių veiksmų (2012-06-18 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 17.9-1835 dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 74-2-00013-10 ir su juo susijusių skundų nagrinėjimo). Kitas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas gavus Lietuvos Respublikos S. A. komisijos pirmininko 2013-06-06 raštą Nr. S-2013-5330 su M. K., A. J. Ž. ir E. R. skundais dėl prokurorų tarnybinių veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 88-2-00019-12 (2013-07-26 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 17.9-1836 dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorų veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 88-2-00019-12). Tai rodo, kad, nepaisant to, jog iš esmės pareiškėjų reikalavimai (ištirti prokurorų veiksmų teisėtumą) jau yra patenkinti, tai nepadarė jokio poveikio pareiškėjų subjektinėms teisėms ar pareigoms, nepakito ir jų įstatymo saugomų interesų apimtis. Palankaus teismo sprendimo atveju (priėmus vieną iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2–4 punktuose numatytų sprendimų) irgi neatsirastų tokio poveikio pareiškėjų subjektinėms teisėms ar pareigoms, interesų apimtis išliktų nepakitusi. Dėl to pareiškėjai neturi teisės į skundo reikalavimo – atnaujinti tarnybinį patikrinimą, patenkinimą. Prašo aptartą reikalavimą atmesti.

Dėl pareiškėjų procesinio prašymo nelaikyti niekinių prokurorų Š. Š. nutarimo Nr. R4-879 ir M. Z. 2013-04-05, 2013-05-08 nutarimų įrodymais šioje byloje pažymi, kad tik teismo prerogatyva byloje pateiktus duomenis pripažinti įrodymais ar nepripažinti. Pareiškėjų teiginys, kad Š. Š. nutarimas Nr. R4-879 bei M. Z. 2013-04-05 ir 2013-05-08 nutarimai yra niekiniai yra tik pareiškėjų nuomonė.

Atsiliepime į 2014-02-17 pareiškėjų patikslintą skundą (t. 9, b. l. 83–86) paaiškina, jog, ginčydami tarnybinio patikrinimo išvadas, pareiškėjai nenurodė, kokia konkreti jų materialinė subjektinė teisė pažeista. Pasak atsakovės, pareiškėjai savo skundus grindžia prokurorų padarytais procesiniais pažeidimais, neva neteisėtai atliktais procesiniais veiksmais. Generalinė prokuratūra nurodo, kad procesiniai veiksmai ir sprendimai ikiteisminiame tyrime gali būti revizuojami tik baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Atsiliepime tvirtina, jog tarnybinio patikrinimo išvados niekam materialinių teisinių pasekmių, tame tarpe ir pareiškėjams, nesukuria.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. B. prašo atmesti skundą. Atsiliepimuose (t. 2, b. l. 1-2, t. 5, b. l. 94-95) paaiškina, kad 2010-08-25 Molėtų rajono prokuratūroje gauta Seimo kontrolieriaus A. N. pažyma, persiųsta iš Generalinės prokuratūros. Seimo kontrolierius siūlė Generaliniam prokurorui atlikti tyrimą dėl galimai tikrovės neatitinkančių duomenų, kuriais remiantis priimtas Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-05-12 sprendimas. Generalinės prokuratūros prokuroras K. G. nurodė atlikti skunde nurodytų aplinkybių patikslinimą ir priimti procesinį sprendimą dėl galimai nusikalstamos veikos teismui pateikiant žinomai melagingus duomenis ar liudijimus. Nurodo, jog 2010-08-30 pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 74-2-00013-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. dėl T. E. V. galimai duotų melagingų parodymų nagrinėjant civilines bylas. Atsiliepime patvirtina, kad pradedant ikiteisminį tyrimą, nebuvo žinoma, kad T. E. V. mirusi. S. B. pabrėžia ,jog pradėdama ikiteisminį tyrimą, priimdama procesinius sprendimus, pareigas atliko sąžiningai, nesiekė pakenkti mirusiosios garbei ir orumui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. prašo netenkinti skundo. Atsiliepime (t. 5, b. l. 87-92) nurodo, jog A. J. Ž. skundo motyvai prieštarauja įstatymų reikalavimams ir faktinėms aplinkybėms. Paaiškina, kad susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, A. J. Ž., E. R., D. K. Ž. skundais, konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai. 2011-07-04 priėmė nutarimą panaikinti prokurorės S. B. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir bylą perduoti Molėtų rajono policijos komisariatui atlikti ikiteisminį tyrimą. Pabrėžė, jog prokurorė S. B., organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą, baudžiamojoje byloje laikėsi įstatymų ir kompetencijos nuostatų reikalavimų. Atkreipia dėmesį, jog remiantis A. J. Ž. išgalvotais motyvais ir nepagrįstais teiginiais tarnybinis patikrinimas negali būti pradedamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. Z. atsiliepime (t. 9, b. l. 7) nurodo, jog vadovaudamas ikiteisminiam tyrimui nepadarė esminių pažeidimų, mano, jog skundai turi būti atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens A. Ž. atsiliepime (t. 9, b. l. 13) nurodyta, kad asmeniškai nepadarė jokio pažeidimo atlikdamas procesinius veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 88-2-0019-12. Prašo skundų netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Š. Š. atsiliepimuose (t. 6, b. l. 140; t. 9, b. l. 17-18) nurodo, jog nesutinka su pareiškėjų reikalavimais, taip pat prašymu panaikinti prokurorės O. Z. 2013-11-26 sprendimą Nr. 17.2-21175. Paaiškina, jog jam skirtos nuobaudos galiojimo laikas pasibaigė, todėl prašymas įpareigoti Generalinį prokurorą pašalinti tariamai padarytą pažeidimą nepagrįstas. Pasak trečiojo suinteresuotojo asmens, pareiškėjai neatskleidė savo samprotavimų, kas ir kokias aplinkybes įrodinėtų nagrinėjamoje administracinėje byloje, remiantis prokuroro Š. Š. priimtu nutarimu. Patvirtina, jog neįtakotas apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo, nesiekdamas nuslėpti, o turėdamas tikslą išaiškinti tiesą 2012-02-20 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 74-2-013-10 priėmė nutarimą Nr. R4-879.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovai patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovės patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo Š. Š. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Byla nutrauktina.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. J. Ž. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su skundu, kuriame buvo prašoma: 1) atlikti Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. veiklos patikrinimą; 2) atlikti Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d., požymius; 3) nutraukti visus ikiteisminio tyrimo veiksmus mirusios T. E. V. ir kitų asmenų atžvilgiu (t. 5, b. l. 48-56).

Generalinės prokuratūros prokurorė L. P., išnagrinėjusi A. J. Ž. skundą 2011-06-21 surašė išvadą Nr. 17.9-1343, kurioje pažymėjo, kad: 1) pradėti tarnybinį patikrinimą Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. atžvilgiu nėra pagrindo; 2) klausimas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo S. B., T. E. V. ir kitų asmenų atžvilgiu buvo išspręstas Vilniaus apygardos prokuratūros 2011-06-17 nutarimu, todėl pakartotinai nenagrinėtinas (t. 5, b. l. 45-47).

Generalinės prokuratūros tarnybinio patikrinimo komisija 2012-06-18 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 17.9-1835, kurioje buvo įvertinti prokurorų atlikusių, organizavusių ir vadovavusių ikiteisminiam tyrimui byloje Nr. 74-2-00013-10 veiksmai (t. 7, b. l. 34-49).

Generalinės prokuratūros prokurorė O. Z. 2013-07-26 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje buvo įvertinti prokurorų atlikusių, organizavusių ir vadovavusių ikiteisminiam tyrimui byloje Nr. 88-2-00019-12 veiksmai (t. 7, b. l. 34–49).

Iš A. J. Ž., E. R. ir M. K. teismui pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai siekia, jog:

1) būtų panaikintos Generalinės prokuratūros 2012-06-18 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 17.9-1835 (dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 74-2-00013-10) ir 2013-07-26 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 17.9-1836 (dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 88-2-00019-12) (t. 7, b. l. 34-49, t 9, b. l. 144-166);

2) prokurorų L. P., A. K., S. B., G. Č., Š. Š., M. Z. ir A. Ž. atžvilgiu būtų atnaujinti pradėti tarnybiniai patikrinimai ir surašytos tarnybinio patikrinimo išvados;

3) būtų panaikinta Generalinės prokuratūros 2011-06-21 išvada Nr. 17.9.-1343 (t. 5, b. l. 45–47);

4) būtų panaikintas Generalinės prokuratūros 2013-02-05 sprendimas Nr. 17.2-2591 (t. 7, b. l. 154).

Dėl skundo reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti Generalinės prokuratūros 2012-06-18 tarnybinio patikrinimo išvadą, 2013-07-26 tarnybinio patikrinimo išvadą, 2013-02-05 sprendimą ir įpareigoti Generalinį prokurorą atnaujinti pareiškėjų nurodytų prokurorų atžvilgiu pradėtus tarnybinius patikrinimus

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 1 d. nuostatas, ne kartą pažymėta, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2007-10-04 nutartis adm. byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.).

Taigi, administracinis teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, pirmiausia privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2–4 punktuose numatytų būdų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. b. Nr. A11 – 443/2005, Nr. A502-884/2008). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. b. Nr. A3-170/2004).

Vertinant pareiškėjų skundo reikalavimus, kuriais prašoma panaikinti minėtas tarnybinio patikrinimo išvadas bei įpareigoti Generalinį prokurorą atlikti naujus tarnybinius patikrinimus, pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog pareigūno nenubaudimas už padarytą ar tariamą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą negali būti laikomas kito privataus asmens įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiam asmeniui neatsiranda teisė kreiptis į teismą reikalaujant tokį pareigūną nubausti. Taigi, nors piliečiams suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau jie neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti nuobaudas, sprendimų (tokia teisė suteikta tikrinamiems pareigūnams). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus, įgyja tik teisę būti informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus, o tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai – atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. b. Nr. A552-2745/2012, 2012-01-06 nutartis adm. b. Nr. AS492–23/2012 ir kt.).

Iš pareiškėjų teismui pateiktų skundų motyvų bei juose formuluojamų reikalavimų matyti, kad pareiškėjai nesutinka su Generalinės prokuratūros išvadomis, kuriomis buvo įvertinti ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 74-2-00013-10 ir Nr. 88-2-00019-12 tyrimus atlikusių, organizavusių prokurorų veiksmai tarnybinės atsakomybės taikymo prasme. Tačiau tokių reikalavimų tenkinimas nedarytų įtakos pareiškėjų teisėms ar interesams, nes iš esmės jis galėtų įtakoti tik asmens, kurio atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas, ir vadovo, davusio nurodymą, teisėms. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai buvo informuoti apie atliktus tarnybinius patikrinimus (t. 7, b. l. 187). Todėl pripažintina, kad jų teisės būti informuotiems apie atliktus tarnybinius tyrimus nebuvo pažeistos.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjų skundo reikalavimai, kuriais prašoma panaikinti Generalinės prokuratūros 2012-06-18 tarnybinio patikrinimo išvadą, 2013-07-26 tarnybinio patikrinimo išvadą, taip pat įpareigoti Generalinę prokuratūrą prokurorų L. P., A. K., S. B., G. Č., Š. Š., M. Z. ir A. Ž. atžvilgiu atnaujinti pradėtus tarnybinius patikrinimus administracinio proceso nustatyta tvarka negali būti nagrinėjami, todėl byla šių reikalavimų dalyje nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.). Tokią teismo išvadą patvirtina ir teisminė praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis adm. b. Nr. AS492–23/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamas Generalinės prokuratūros 2013-02-05 raštas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 3, 11 d., priskirtinas vidaus administravimo aktui, o ne viešojo administravimo sprendimui, sukeliančiam pareiškėjams konkrečias teisines pasekmes ir galinčiu būti ginčo dalyku administracinėje byloje. Be to, teismui konstatavus, kad pareiškėjų nurodytų prokurorų atžvilgiu tarnybiniai patikrinimai buvo atlikti Generalinės prokuratūros pareigūnų, ir apie tai pareiškėjai buvo tinkamai informuoti, akivaizdu, kad Generalinės prokuratūros 2013-02-05 rašto panaikinimas pareiškėjas nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl byla dėl šios skundo reikalavimo nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).

Dėl skundo reikalavimo panaikinti Generalinės prokuratūros 2011-06-21 išvadą

Byloje esantys įrodymai liudija, kad Generalinės prokuratūros 2011-06-21 išvada buvo surašyta ištyrus A. J. Ž. skunde nurodytas aplinkybes (t. 5, b. l. 48-56). Minėtame skunde A. J. Ž. prašė 1) atlikti Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. veiklos patikrinimą; 2) atlikti Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d., požymius; 3) nutraukti visus ikiteisminio tyrimo veiksmus mirusios T. E. V. ir kitų asmenų atžvilgiu (t. 5, b. l. 48-56).

Vertinant aptarto skundo reikalavimo pobūdį pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 62 str. 1 d., ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinio sprendimo pagrįstumas gali būti vertinamas tik baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumas negali būti vertinamas kitokia tvarka.

Be to, tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, pažymėta ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 dalyje. Taigi, administraciniuose teismuose nespręstini klausimai, susiję su prokuratūros pareigūnų veiksmais vykdant ikiteisminį tyrimą, atsisakant jį atlikti ar vilkinant jį.

Sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus prokuratūra (prokuroras) veikia kaip ikiteisminio tyrimą organizuojanti ir jam vadovaujanti įstaiga, o ne kaip viešojo administravimo subjektas (Baudžiamojo proceso kodekso 164 str. 1 d.). Remiantis nuosekliai formuojama teismų praktika, administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama ginčyti teisėsaugos institucijų sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsisakymą iškelti administracinę ar baudžiamąją bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-05 nutartis adm.b. Nr. AS492-882/2011, 2011-02-14 nutartis adm. b. Nr. A858-306/2011 ir kt.).

Iš Generalinės prokuratūros 2011-06-21 išvados matyti, kad A. J. Ž. skundo reikalavimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokurorės S. B. atžvilgiu ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo T. E. V. atžvilgiu palikti nenagrinėtais, tai pat nutarta jog nėra pagrindo prokurorės S. B. atžvilgiui pradėti tarnybinį patikrinimą.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvada, kad Generalinės prokuratūros 2011-06-21 išvados dalis dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo (nutraukimo) nelaikytina administraciniu sprendimu, kurio pagrįstumas bei teisėtumas, galėtų būti nagrinėjimo dalyku Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d.). 2011-06-21 išvados dalis, kurioje atsisakoma prokurorės S. B. atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą, kaip jau minėta, jokių teisinių pasekmių pareiškėjams negali sukelti.

Atsižvelgus į tai, byla dėl skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Generalinės prokuratūros 2011-06-21 išvadą, nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).

Pareiškėjai savo skunduose taip pat pažymėjo, kad neteisėtais prokurorų veiksmais klastojant ikiteisminius tyrimus bylose Nr.74-2-00013-10 ir Nr.88-2-00019-12 jiems buvo padaryta didelė žala – pakenkta profesinei reputacijai, apribotos galimybės vykdyti veiklą bei gauti Europos Sąjungos paramą kaimo turizmo plėtrai, patirta neigiamų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų.

Vertinant aptartus skundo motyvus, pažymėtina, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str., teismas turi padėti proceso dalyviams realizuoti savo teises, taip pat išaiškinti galimybę tikslinti skundo reikalavimus tokiu būdu, jog būtų realiai apginamos pažeistos teisės ar teisėti interesai. Kita vertus, teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009-12-11nutartis byloje V. A. S. v. valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, 2007-05-22 nutartis, priimtą byloje J. J. v. Lietuvos šaulių sąjunga).

Atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjai jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš neteisėtų prokurorų veiksmų atliekant ikiteisminius tyrimus bylose Nr.74-2-00013-10 ir Nr.88-2-00019-12, teisėjų kolegija daro išvadą, jog administracinio proceso tvarka pareiškėjų teisės reiškiant reikalavimus dėl jų nurodytos žalos negali būti ginamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102 str. 2 d., teisėjų kolegija

nutarė:

Bylą pagal pareiškėjų A. J. Ž., E. R. ir M. K. skundą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisRūta MiliuvienėMargarita Stambrauskaitė