- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-09
- Bylos Nr.
- 1S-513-719/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
Teisėja Danutė Švitinienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-513-719/2015
2015 m. spalio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo S. A. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendžiu S. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį nubausta subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nuteistajai S. A. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 7 MGL dydžio bauda.
Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajai S. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir siūlyti teismui nustatyti auklėjamojo (baudžiamojo) poveikio priemones, tačiau apylinkės teismas skundžiama nutartimi Komisijos nutarimo nepatvirtino.
Atsiliepimas
Nuteistoji S. A. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir paleisti ją lygtinai iš pataisos įstaigos. Ji cituoja BVK 157 straipsnio 1 dalį, Komisijos nutarimą, prokurorės atsiliepimą į šį nutarimą, skundžiamą nutartį ir mano, kad ši nutartis neatitinka tikrovės. Nurodo, kad ji nuteista už 4 apysunkius ir 3 nesunkius nusikaltimus, atlikdama bausmę 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles (2 kartus už tai buvo nubausta), o už stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį buvo paskatinta. Taip pat ji mokėsi suaugusiųjų mokykloje, lankė įžanginę grupę dėl priklausomybės, dirbo visą jai pasiūlytą darbą ir taip įgijo darbo įgūdžių. Jai yra suteikta teisė išvykti be sargybos už pataisos namų ribų, todėl šiuo metu ji nėra visiškai izoliuota nuo visuomenės. Laisvės atėmimo vietoje išmoko jausti atsakomybę už darbo kokybę ir jai pačiai tapo malonu gauti atlygį už atliktą darbą. Šiuo metu moka jai priteistus ieškinius ir ateityje vykdys skolos išieškojimo prievolę. Nuteistoji labai gailisi dėl praeito savo gyvenimo etapo ir mano, kad yra pasirengusi integruotis į visuomenę bei laikytis visuomenėje priimtų moralės normų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pirmiausiai apygardos teismas pažymi, kad Komisija 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajai S. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vadovaudamasi BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Atsižvelgdama į tą pačią teisės normą atsiliepimą dėl Komisijos nutarimo apylinkės teismui pateikė ir prokurorė (3, 6 b. l.). Tačiau šiuo metu galiojančiame BVK tokios teisės normos nėra. Įvertinęs tai, kad Komisija savo nutarime netiksliai nurodė teisės normą, reglamentuojančią teisinį pagrindą spręsti dėl nuteistosios S. A. lygtinio paleidimo, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą ir įvertinęs faktines aplinkybes (nuteistoji S. A. tuo metu jau buvo atlikusi daugiau kaip pusę jai paskirtos bausmės) apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi teisės norma, reglamentuojančia teisinį pagrindą spręsti dėl nuteistosios S. A. lygtinio paleidimo, t. y. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Atsižvelgdamas į tai apygardos teismas skundžiamos nutarties pagrįstumą taip pat vertina pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad iš pataisos įstaigų lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, kuriems liko ne daugiau kaip mėnuo iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisija 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarime nurodė, kad nuteistosios S. A. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (75 balai) (3 b. l.), todėl šiuo konkrečiu atveju sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą būtina įvertinti, ar nuteistosios S. A. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš Komisijos 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo matyti, kad nuteistoji S. A. bausmės atlikimo metu išklausė adaptacijos programą, dalyvavo pataisos ir integracijos į visuomenę programose, mokosi, dalyvauja priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose, dirba, jai suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų. Už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose vieną kartą buvo paskatinta, ji priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, palaiko socialinius ryšius su dukromis ir tėvu. Šios aplinkybės, o taip pat ir nuteistosios S. A. atliktos bausmės laikas yra pakankamas tam, kad ją būtų galima paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos. Todėl formaliai nuteistoji S. A. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis.
Nuo 2008 m. gruodžio 16 d. S. A. buvo pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas septynis kartus, ji buvo nubausta už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, svetimo turto vagystes ir plėšimą, asmens sveikatos sutrikdymą. Ji netinkamai vykdė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi ši bausmė buvo pakeista į arešto bausmę. Taip pat nuteistoji bausta administracine tvarka ir iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendžio paskelbimo jai paskirtų baudų nemokėjo. Apygardos teismas neturi duomenų apie tai, kad nuteistoji S. A. būtų įvykdžiusi kitą jai paskirtą bausmę – sumokėjusi 7 MGL dydžio baudą, ar padengusi iš jos priteistus civilinius ieškinius.
Matyti, kad anksčiau nuteistajai S. A. už jos padarytas įstatymų uždraustas veikas buvo taikytos švelnesnės poveikio priemonės, tačiau jos savo tikslų nepasiekė, nes nuteistoji nekeitė savo gyvenimo būdo ir toliau darė įstatymų uždraustas veikas. Būtina pažymėti, kad net atlikdama bausmę laisvės atėmimo vietoje nuteistoji S. A. tris kartus pažeidė nustatytą tvarką, už ką ji du kartus buvo nubausta. Tai iš esmės patvirtina, kad būdama laisvėje S. A. laikytis įstatymų ir keisti savo gyvenimo būdą nenori, o gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės normas ir dalinai laikytis teisės aktų reikalavimų gali tiktai būdama izoliuota nuo visuomenės.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistoji S. A. niekada nebuvo dirbusi, ji bendrojo darbo stažo neturi ir niekada neturėjo nuolatinio pajamų šaltinio. Kaip savo skunde teigia pati nuteistoji, darbinę patirtį ji įgijo tik atlikdama bausmę laisvės atėmimo vietoje. Paleista iš pataisos namų nuteistoji S. A. realiai grįžtų gyventi į tas pačias gyvenimo ir buities sąlygas, į tą pačią socialinę aplinką, kurioje ir nusikalto. Todėl, kartu įvertinus rizikos veiksnius, išlieka pakankamai didelė rizika, kad norėdama pragyventi laisvėje ir gauti tam lėšų, tačiau neturėdama pakankamos darbinės patirties nuteistoji toliau darys tapačias nusikalstamas veikas, susijusias tiek su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, tiek su svetimo turto pagrobimais.
Įvertinęs visus šiuos duomenis apygardos teismas konstatuoja, jog nuteistosios S. A. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu nuteistosios S. A. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl lygtinai paleisti nuteistąją S. A. iš pataisos įstaigos pagrindo nėra. Skundžiama apylinkės teismo nutartis teisėta, argumentuota ir pagrįsta – apylinkės teismas tinkamai įvertino visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius ir padarė pagrįstą išvadą dėl galimybės pasiekti probacijos tikslus lygtinai paleidus nuteistąją S. A. iš pataisos įstaigos. Nuteistosios skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nuteistosios skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistosios S. A. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.