Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-02-13 · Civilinė byla Nr. 2-359-955/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-13
Bylos Nr.
2-359-955/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02980-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Ieškovas
J. S.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas
P. K.
Advokatai
Daiva Vaškelienė
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-359-955/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02980-2014-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 76.4; 77.4.2; 78.2.1; 113.1; 116.1; 116.11 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovei J. S., jos atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Stalerevičienei, nedalyvaujant atsakovui P. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovui P. K. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. S. (toliau – ieškovė) patikslinusi reikalavimus teismo posėdžio metu teismo prašo nustatyti, kad atsakovas P. K. (toliau – atsakovas) yra jos sūnaus L. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; sūnaus L. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės; priteisti iš atsakovo 18 000 Lt (5 213,16 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (32-35, b. l.).

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu draugavo nuo (duomenys neskelbtini) m., pastovios gyvenamosios vietos neturėjo – gyveno tai pas atsakovą, tai pas jos tėvus. Gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. Netrukus po sūnaus gimimo jų santykiai neatpažįstamai pasikeitė, nes atsakovas nepanoro būti įrašytas vaiko tėvu, juo rūpintis. Atsakovas visiškai nesirūpina vaiko gerove, nepadeda jo išlaikyti ir yra nutraukęs visus ryšius ir su ja, ir su vaiku. Todėl kreipėsi dėl tėvystės nustatymo teisme tvarka. Nustačius vaiko tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, kadangi tai labiausiai atitinka vaiko interesus. Jos pajamas sudaro tik socialinė pašalpa, išmoka vaikui ir globos (rūpybos) išmoka. Bendros mėnesio pajamos apie 700 Lt, kurių nepakanka pragyvenimui, gyvena socialiniame būste, moksi (duomenys neskelbtini), turi daug skolų. Vaiką išlaikyti privalo abu tėvai, todėl prašo iš atsakovo priteisti sūnui išlaikymą. Vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 1 000 Lt (289,62 Eur). Iš atsakovo prašo priteisti pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos. Kadangi atsakovas vaiko nuo pat gimimo neišlaikė, prašo iš jo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus – 18 000 Lt (5 213,16 Eur).

Ieškovė teismo posėdžio metu pilnai palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad su atsakovu draugavo nuo (duomenys neskelbtini) m., gyveno tai pas jo, tai pas jos tėvus, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. Vaikas gimė laiku. Su atsakovu išsiskyrė pora mėnesių prieš vaiko gimimą. Atsakovas kurį laiką kalėjo (duomenys neskelbtini), ten ji jį lankė su vaiku, kartu važiavo ir mama. Tėvas vaiką yra matęs 5 kartus. Gimus vaikui jis vaiką pripažino, bet teisiškai nesutiko įregistruoti. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos vaiką taip pat matė. Jos žiniomis atsakovas gyvena užsienyje, per visą tą laiką nuo vaiko gimimo yra davęs gal 100 svarų ir nupirkęs rūbų. Buvo grįžęs į Lietuvą kai vaikui buvo trys metai. Su atsakovu susirašinėja Facebook, paskutinį kartą parašė prieš teismo posėdį. Iš nuotraukų matosi, kad dirba, galimai dirba restorane. Mano, kad atsakovas turi daugiau vaikų, o ne tik šį vaiką. Per pastaruosius trejus metus vaikui pinigų nedavė, nepadeda iš jo pusės niekas. Jai pragyventi padeda mama – duoda pinigų, maisto. Jos mėnesio pajamos apie 174 Eur, gyvena socialiniame būste, jokio turto neturi, siekia vidurinio išsilavinimo – mokosi (duomenys neskelbtini). Vaikas turi sveikatos problemų – yra aiškus raidos sutrikimas, vaikas nepažįsta spalvų, praktiškai nekalba, hiperatktyvus, sunkiai adaptuojasi ir bendrauja su kitais vaikais. Dėl kalbėsenos sutrikimų lankosi pas logopedą, vaikui išrašyti vitaminai, žuvų taukai. Prašo patikslintą ieškinį patenkinti pilnai, nes ji viena nepajėgi išlaikyti vaiką.

Ieškovės atstovė advokatė Daiva Vaškelienė ieškovės patikslintą ieškinį pagrindė teisiniais argumentais ir prašė patenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atsakovas P. K. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai, tarp jų ir 2014 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartis dėl atstovo ar įgalioto asmens paskyrimo Lietuvoje, užsienyje gyvenančiam atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka 2014 m. birželio 18 d. (61 b. l.). Atsakovui buvo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo išaiškinta, kad jeigu jis nepaskirs savo atstovo byloje arba nenurodys įgalioto asmens, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję dokumentai, tai visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje gyvenančiam atsakovui liks byloje ir bus laikomi įteiktais. Atsakovas iki teismo posėdžio, t. y. per pusę metų turėjo pakankamai laiko susirasti atstovą byloje, todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovui apie vykstantį civilinės bylos nagrinėjimą teisme žinoma, procesiniai dokumenai įteikti tinkamai, nepilnamečio vaiko interesais byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Liudytoja N. S. paaiškino, kad ji yra ieškovės motina, gyvena (duomenys neskelbtini). Pas ją ieškovė su atsakovu pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini) m., gyveno kaip šeima. Ieškovė tuo metu mokėsi, atsakovas dirbo. Dukra buvo 3-4 mėn. nėščia kai atsakovas papuolė į įkalinimo įstaigą. Dar prieš patekimą į įkalinimo įstaigą jis žinojo, kad ji laukiasi. Dukra su vaiku pas atsakovą važiavo į įkalinimo įstaigą, vaikas panašus į atsakovą. Atsakovas pripažino, kad L. jo vaikas. Dukra ruošėsi tekėti už atsakovo, bet vėliau persigalvojo. Jai žinoma, kad atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje. Iš užsienio buvo atvažiavęs, pati su juo bendravo, du kartus siuntinukus vaikui siuntė – rūbų. Pinigų nėra siuntęs. Dukra su atsakovu bendravo kompiuteriu, vaiką jam rodė. Dar ir dabar su juo užmezga kontaktą.

Liudytojas A. K. nurodė, kad jis yra ieškovės patėvis, 17 metų gyvena su jos motina. Pas juos atsakovas gyveno apie 2 metus, paskui sėdo į kalėjimą. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos apsigyveno atskirai. Pas juos atsakovas su ieškove gyveno kaip vyras ir žmona, atsakovas žinojo apie nėštumą. Ieškovė į įkalinimo įstaigą veždavo vaiką, siųsdavo pinigų, vežė daiktų. Jo žiniomis atsakovas vaiko niekada neišlaikė.

Institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškovės patikslintą ieškinį palaiko. Skyriaus atstovė duotoje išvadoje nurodė, kad ieškinys paduotas vaiko interesais, todėl tikslinga nustatyti vaiko tėvystę, taip pat nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove bei iš atsakovo vaikui priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas, (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), liudija, kad L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motina yra J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo duomenys nenurodyti (11 b. l.). 2014 m. vasario 19 d. ieškovė J. S. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo.

Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). Vadovaujantis CK 3.148 str. 1 d. pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. DNR ekspertizės teismas šioje byloje neturėjo galimybės paskirti, kadangi nesuradus atsakovo jos nebuvo galima atlikti. Teismą bylą sprendė vertindamas įrodymus pagal kitas CPK numatytas įrodinėjimo priemones.

Iš ieškovės paaiškinimų, byloje esančio atsakovo laiško matyti, kad atsakovas neneigia, kad yra ieškovės sūnaus L. tėvas, tačiau nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini) m.), ir prasidėjus teisminiam procesui, kuris tęsėsi ilgą laiką, atsakovas tėvystės geruoju nepripažino. Pakviesti liudytojai N. S. ir A. K. parodė, jog ieškovė su atsakovu bendravo, kartu pas juos gyveno kaip šeima ir būtent atsakovas yra L. S. tėvas. Ieškovės paaiškinimai ir liudytojų parodymai nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti ieškovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Teismo posėdžio metu pateiktas atsakovo rašytas laiškas šias aplinkybes taip pat patvirtina. Atsakovas apie iškeltą bylą žino, procesinius dokumentus gavo, prieštaravimų dėl pareikštų reikalavimų nereiškė. Teismui kompleksiškai įvertinus ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, įvertinus byloje esančius įrodymus – atsakovo rašytą laišką, atsižvelgus į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą bei tai, kad atsakovas nurodytų faktinių aplinkybių nenuginčijo, nustatytina, kad P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d.).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo sūnaus L. S. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės prašymui neprieštaravo, todėl vertintina, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamąją vietą, įvertino ieškovės, jos atstovės bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus, atsižvelgė į tai, kad vaikas nuo pat gimimo visą laiką gyvena su motina, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė J. S. prašo teismo, nustačius tėvystę, iš atsakovo P. K. priteisti išlaikymą sūnui L. S., (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki jo pilnametystės ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą 18 000 Lt (5 213,16 Eur) už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, skaičiuojant kas mėnesį po 500 Lt (144,81 Eur).

CK 3.137 straipsnio 3 dalis numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. Teismui nustačius tėvystę, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Šalių sūnui L. šiuo metu 7 metai. Sūnų nuo pat gimimo augina viena ieškovė, atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo. Bylos duomenys rodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ji viena nepajėgi patenkinti visus vaiko poreikius. Ieškovės sunkią finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad jai yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), numatyta, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 str. 1 d.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė neturėtų būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3 K-3-259/2004, 2009-11-10nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu MMA yra 300 Eurų. Atsakovui 28 metai, jis yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų (tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), teismui nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Teismui savo iniciatyva patikrinus duomenis apie atsakovo turimą turtą, nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi (88 b. l.), pajamų Lietuvoje negauna (87 b. l.). Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), pagrįstai tikėtina, kad dirba, gauna pajamas iš jų pragyvena. Atsakovas neprieštaravo ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydyžiui, todėl teismas vertina, kad atsakovas turi galimybę teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą sūnui L. ir atsakovui privalu vykdyti bent vieną iš tėvo pareigų – teikti išlaikymą savo sūnui. Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina jo gaunamos pajamos arba esama turtinė padėtis, jis turi dėti visas pastangas susirasti geriau apmokamą arba papildomą darbą, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigą vaikui. Teismas pažymi, kad vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, ne tik patenkinti minimalius būtinus poreikius, bet ir gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaiką, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, ugdymo priemonėms ir panašiai, kad vaikas užaugtų pilnavertė, harmoninga bei visapusiška asmenybė.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, manytina, kad atsakovas pajėgus teikti savo vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Todėl iš atsakovo P. K. priteistinas L. S., (duomenys neskelbtini) išlaikymas po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. vasario 19 d. (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės (CK 3.196 str.).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos kas mėnesį skaičiuojant po 144,81 Eur (500 Lt) – 5 213,16 Eur (18 000 Lt). Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007). Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog per šį laikotarpį teikė savo sūnui išlaikymą, kas leistų ieškovės reikalavimą laikyti nepagrįstu. Nors byloje įrodymų kiek vaiko poreikiams išleido ieškovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nepateikta, tačiau savaime suprantama, kad vaikui reikėjo valgyti, kad buvo reikalingos lėšos aprangai, avalynei, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį, ekonominę šalies situaciją ir kitas svarbias aplinkybes, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymo išlaidos buvo panašios kaip ir dabar. Todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, į tai, kad iš atsakovo sūnui L. S. jau yra priteistas išlaikymas po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš atsakovo sūnui L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos kas mėnesį skaičiuojant po 144,81 Eur (500 Lt) – 5 213,16 Eur (CK 200 str.).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnamečio L. S. atstovė J. S. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl patenkinus patikslintą ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 16,61 Eur bei žyminis mokestis 52 Eur už priteistą išlaikymą ir 82 Eur už tėvystės ir gyvenamosios vietos nustatymą, iš viso 150,61 Eur (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 85 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Patenkinus patikslintą ieškinį iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 225,81 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 79 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 399 str. teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys (duomenys neskelbtini), po 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir 81 euro ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. vasario 19 d. (pirminio ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės ir 5 213,16 Eur (penkis tūkstančius du šimtus trylika eurų ir 16 euro ct) išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos.

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama jo įstatyminė atstovė J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 150,61 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 61 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 225,81 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus ir 81 euro ct) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5630.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tėvystę dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Imbrasienė