Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-02 · Administracinė byla Nr. AS-143-132-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-02
Bylos Nr.
AS-143-132-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai
Administracinė byla Nr. AS143 – 132/2010Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Artūro Drigoto,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 7 d. ir 2010 m. sausio 12 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. J. (toliau – pareiškėja) 2009 m. gruodžio 21 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – ir atsakovas) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. lapkričio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SA-40. Pareiškėja taip pat prašė sustabdyti skundžiamo akto galiojimą.

Pareiškėja nurodė, kad, galiojant skundžiamam aktui, atsakovui yra pareiga vykdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.09.06:2007) 20.1 punktą, o tai neišvengiamai sukels naujų šio akto galiojimo teisinių pasekmių, bus pradėtos naujos administracinės procedūros, sukurtos teisės ir pareigos kitoms institucijoms ir asmenims. Nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas – negalės būti atkuriama iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo buvusi padėtis, nes gali būti, jog ji bus nubausta administracine tvarka, o statinio dalis – nugriauta ar pertvarkyta.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymo nepatenkino (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 68 str. 1 d. 1 p., 71 str.).

Teismas nurodė, kad įstatymas įgalina teismą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tuomet, kai yra reali grėsmė, t. y. konkrečios faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti objektyvią prielaidą, jog, nesiėmus užtikrinimo priemonių, įvykdyti būsimą teismo sprendimą gali būti sunkiau arba visai negalima (ABTĮ 71 str. 1 d.). Pažymėjo, jog, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, būtina įvertinti pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą. Teismas nurodė, kad pareiškėja, prašydama sustabdyti ginčijamą savavališkos statybos aktą, siekia, jog tokiais veiksmais būtų užkirstas kelias atsakovui vykdyti imperatyvią teisės normą pagal STR 1.09.06:2007, t. y. nepradėti naujos administracinės procedūros, kadangi būtų priimtas sprendimas nugriauti statinio dalį, o ji patraukta administracinėn atsakomybėn. Teismo nuomone, akivaizdu, jog, patenkinus pareiškėjos skundą, teismo sprendimą realiai būtų galima įvykdyti, nes jei bus priimtas atsakovo administracinis aktas dėl ginčo statinių savavališkos statybos padarinių šalinimo, tai aktas pats savaime neapsunkins būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir jo nepadarys negalimu. Pabrėžė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas yra užkirsti kelią teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimui arba negalėjimui jį įvykdyti, o ne galimiems ateityje teisiniams ginčams. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjai išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir pateikti naujus įrodymus bei motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo.

III.

Pareiškėja 2010 m. sausio 8 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą sustabdyti skundžiamo akto galiojimą.

Pareiškėja nurodė, kad 2010 m. sausio 5 d. gavo atsakovo įsakymą pašalinti ginčo statybos padarinius iki 2010 m. gegužės 10 d. Skundžiamas aktas jau sukelia teisines pasekmes, kurios, patenkinus skundą, gali sutrukdyti įvykdyti sprendimą ir atkurti iki šio akto priėmimo buvusią padėtį.

IV.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjos prašymo nepatenkino (ABTĮ 68 str. 1 d. 1 p., 71 str.).

Teismas nurodė, kad įstatymas įgalina teismą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tuomet, kai yra reali grėsmė, t. y. konkrečios faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti objektyvią prielaidą, jog, nesiėmus užtikrinimo priemonių, įvykdyti būsimą teismo sprendimą gali būti sunkiau arba visai negalima (ABTĮ 71 str. 1 d.). Pažymėjo, kad prašymas sustabdyti ginčijamo savavališkos statybos akto galiojimą ir pateikti motyvai su įrodymais nesusiję su ginčo dalyku, išeinantys už bylos nagrinėjimo ribų. Pridėtas kaip naujas įrodymas dėl naujai sukeltų pasekmių atsakovo priimtas administracinis aktas (2009 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. V-694) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pats savaime neapsunkins būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir jo nepadarys negalimu. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjai išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir pateikti naujus įrodymus bei motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo.

V.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 7 d. bei 2010 m. sausio 12 d. nutartis ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėja nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog gali būti nubausta Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, o tokiu atveju bus negalima atkurti iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo buvusios padėties, tai gali sutrukdyti įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Teigia, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog esant tokiai padėčiai taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti ginčijamo Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. lapkričio 19 d. savavališkos statybos akto Nr. SA-40 galiojimą (b. l. 3 – 5, 29). Šiuo aktu nustatyta, kad pareiškėja savavališkai vykdo statybos darbus, t. y. pakeista garažo (duomenys neskelbtini) bei stoginės (duomenys neskelbtini) stogo konstrukcija ir danga, pakeičiant nuolydį ir aukštį (b. l. 8 – 9).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Administracinės atsakomybės tikimybė arba galimų ateityje administracinių aktų priėmimas šiuo atveju dar nėra reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Tai, kad Kauno apskrities viršininkas 2009 m. gruodžio 24 d. priėmė įsakymą Nr. V-694 ,,Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 30), taip pat nėra pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, kadangi teismo sprendimo įvykdymas, liečiantis būtent Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. lapkričio 19 d. savavališkos statybos akto Nr. SA-40 panaikinimą, nepasunkės arba nepasidarys negalimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-149/2010 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.

Esant tokioms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad pareiškėjos skundžiamos Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 7 d. ir 2010 m. sausio 12 d. nutartys yra pagrįstos, todėl jų panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 7 d. ir 2010 m. sausio 12 d. nutartis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAnatolijus BaranovasArtūras Drigotas