Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nedalyvaujant atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. birželio 6 d. gautas pareiškėjo P. P. skundas (b. l. 2-9), kuriuo prašoma priteisti pareiškėjui 2200 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovės.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė tenkinti skundą. Pastoviai eina pas gydytojus, jam išrašo vaistus. Negali nusipirkti būtiniausių reikmenų, vitaminų. Nėra įstatyme numatyta dėl šalpos nemokėjimo. Šalpos mokėjimas nutrauktas neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl savivaldybės institucijos neteisėtų aktų, atlyginimo. Pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš galimai neteisėto Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimo sustabdyti šalpos mokėjimą pareiškėjui nuo 2017 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos savivaldybės institucijos (nagrinėjamu atveju – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp savivaldybės institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.271 str.), todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes ir, kitaip elgdamasis, išvengti nuostolių.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. 8287 (b. l. 54) nurodomas išmokos dydis 1 mėnesiui 0,75 BPD, kur BPD – bazinės pensijos dydis pastabose nurodyta, kad pareiškėjas patalpintas į įkalinimo įstaigą.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. rašte pareiškėjui (b. l. 55) nurodoma, kad vadovaujantis LR valstybinių šalpos išmokų įstatymo nuostatomis ir atsižvelgiant į pareiškėjo 2016 m. gruodžio 27 d. laišku suteiktą informaciją, šalpos išmokos mokėjimas sustabdytas nuo 2016 m. gruodžio 1 d.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. vasario 10 d. tarnybiniame pranešime Buhalterinės apskaitos skyriui (b. l. 51) nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo nuostatomis ir atsižvelgiant į Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. vasario 6 d. pažymą Nr. 17/01-222, kad P. P. tardymo izoliatoriuje sulaikytas nuo 2016 m. gruodžio 14 d., šalpos išmokos mokėjimas sustabdomas nuo 2017 m. sausio 1 d., nes įkalintiems (sulaikytiems) asmenims paskirtos šalpos išmokos nemokamos nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jie buvo suimti, nuteisti, pasiųsti priverstinai gydytu ar auklėti, pirmos dienos.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 2623 (b. l. 49) nutarta mokėti nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. 84 Eur, taikant BPD - 112 Eur. Kartu sprendimo pastabose nurodoma, kad P. P. patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatorių, už 2016 m. gruodžio mėn. pervedama į Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitą, esančią Swedbanke.

Pažymėtina, kad Šalpos pensijų įstatymo (aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 18 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šalpos išmokos neskiriamos, o paskirtosios nemokamos asmenims kardomojo kalinimo (suėmimo) metu, taip pat asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausmėmis, ir asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonė, – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Šiems asmenims paskirtos šalpos išmokos nemokamos nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai jie buvo suimti, nuteisti, pradėti priverstinai gydyti ar auklėti. Kai pasibaigia kardomasis kalinimas (suėmimas), taip pat kai asmuo paleidžiamas iš įkalinimo vietos, priverstinio gydymo įstaigos ar specialios auklėjimo įstaigos, paskirta šalpos išmoka, gavus asmens prašymą, vėl pradedama mokėti nuo kitos dienos po to, kai jis buvo paleistas, jeigu asmuo turi teisę gauti šalpos išmoką.

Taigi viena iš paskirtos šalpos išmokos mokėjimo nemokėjimo priežasčių gali būti tai, kad šalpos gavėjas yra suimtas, taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Pastebėtina, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. rašte pareiškėjui (b. l. 55) nepagrįstai nurodoma, kad vadovaujantis LR valstybinių šalpos išmokų įstatymo nuostatomis ir atsižvelgiant į pareiškėjo 2016 m. gruodžio 27 d. laišku suteiktą informaciją, šalpos išmokos mokėjimas sustabdomas nuo 2016 m. gruodžio 1 d. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad vėlesniu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 2623 (b. l. 49) nutarta sumokėti pareiškėjui šalpos išmoką už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., klaidingo laikotarpio nurodymas 2016 m. gruodžio 30 d. rašte nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu.

Taigi Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pagrįstai nusprendė, atsižvelgdamas į Šalpos pensijų įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, nemokėti pareiškėjui 1994 m. lapkričio 29 d. skirtos šalpos nuo 2017 m. sausio 1 d. Tik pasibaigus kardomojo kalinimo (suėmimo), taip pat kai asmuo paleidžiamas iš įkalinimo vietos, paskirta šalpos išmoka, gavus asmens prašymą, vėl pradedama mokėti nuo kitos dienos po to, kai jis buvo paleistas, jeigu asmuo turi teisę gauti šalpos išmoką.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo motyvus ir teismo posėdyje pateiktą papildomą paaiškinimą žodžiu ir raštu (b. l. 62), pažymėtina, kad nuteistiesiems gali būti mokama pašalpa iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, kurios suteikimo ir mokėjimo tvarka įtvirtinta Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 430 redakcija) patvirtintame Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraše (toliau - Aprašas). Minėto Aprašo 7 punktas numato pašalpų, kurias laisvės atėmimo vietos direktorius gali skirti iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų, tipus ir skyrimo sąlygas. Aprašo 7.1 punktas nustato, kad vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorių iki 15 parų pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pašalpos nemokamos. Suimtųjų ir nuteistųjų teisė į teisės aktuose nurodytas išmoką bei pašalpą nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų teisės aktuose numatytų kriterijų atitikimo ir sąlygų, nustatytų Aprašo 7 punkte, buvimo. Nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalūs aptariamų pašalpų dydžiai ir numatyta galimybė, o ne prievolė mokėti šias pašalpas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Taigi įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, ginčo ribas šioje administracinėje byloje bei ginčui taikytinas teisės normas, negalima konstatuoti, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildina galimai patirtą neturinę ir turtinę žalą. Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų – teisė į neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą eliminuojama.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 2200 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 107–108 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo P. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.