- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-77-390/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos, Virginija Gudynienė, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- J.L. A., Kauno AVA, Kauno apskrities viršininko administracijos, L. A.
- Ieškovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- notarė Renata Butkauskaitė, notarė Danutė Valaitienė
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
sekretoriaujant Editai Jakučionytei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. T.Urbaičiui, atsakovui J.L. A., atsakovo - Kauno AVA atstovei N.Petnyčytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, L. A., J. L. A., tretieji asmenys notarė Renata Butkauskaitė, notarė Danutė Valaitienė, dėl apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1. panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003-06-03 įsakymą Nr. 02-01-3715 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo“; 2. pripažinti negaliojančia 2003-06-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3742), sudarytą tarp L. A., J. L. A. ir Kauno apskrities viršininko administracijos nuo jos sudarymo momento; 3. pripažinti negaliojančia 2003-10-09 žemės sklypo bei namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 1 (pirmo) buto su priklausiniu- ūkiniu pastatu, pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 8309) sudarytą tarp J. L. A. ir L. A. nuo jos sudarymo momento; 4. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-5, t.2). Nurodė, kad 1992-11-27 I. M., kurios turtą ir turtines teises paveldėjo ieškovė, pateikė Kauno miesto valdybai prašymą leisti pirkti naudojamą namų valdai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, o 1993-03-05 už perkamą žemės sklypą įmokėjo 27,18 Lt, 1998-12-08 bendraturčiai I. M. ir J. L. A. sudarė notaro patvirtintą susitarimą dėl naudojamų sklypo dalių: I. M. priklauso 300 kv.m., o J. L. A. 613 kv.m. bendrame 940 kv.m. žemės sklype. Paaiškino, kad dar prieš Kauno apskrities viršininkui priimant ginčijamą įsakymą, Kauno apskrities viršininko administracijos tarnautojams buvo žinoma, jog teisme vyksta ginčai dėl šioje žemėje esančių statinių, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta ir per neįtikėtinai trumpą laiką buvo parduotas žemės sklypas J. L. A. ir L. A.. Mano, kad taip elgdamasi apskrities viršininko administracija elgėsi nerūpestingai, neatidžiai ir netgi priešingai ieškovės interesams. Atsakovas pažeidė jos, kaip statinio bendraturtės teisę, įsigyti nuosavybėn žemės sklypą. Panaikinus administracinį aktą, turi būti šalinamos ir jo sukeltos pasekmės, t.y. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuri laikytina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento CK 1.80 str., 1.95 str. pagrindu. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas L. A. negali būti laikomas sąžiningu įgijėju, nes sutartis buvo sudaryta dvi dienos po to, kai L. A. pralaimėjo Kauno apygardos teisme bylą, kurioje teismas nusprendė pripažinti negaliojančia L. A. ir I. M. sudarytą 1999-05-06 pirkimo-pardavimo sutartį dėl 3-jų kambarių buto su rūsiu ir garažu, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo ir pritaikė vienašalę restituciją. Be to, butas buvo parduotas su žeme, kurią apskrities administracija viršininko įsakymu ir Valstybinės žemės pardavimo sutartimi atsakovams pardavė neteisėtai, todėl tai yra dar vienas pagrindas pripažinti šį sandorį negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas panaikino 2003 m. birželio 3 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 02-01-3715 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune pardavimo“ su priedu dalyje, kurioje įsakyta parduoti L. A. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo projekte nurodytomis sąlygomis 300 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Pripažino 2003 m. vasario 21 d. atsakovų J. L. A. ir L. A. sudarytą susitarimą naudotis žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Pripažino 2003 m. birželio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dalyje, įtvirtinančioje, jog atsakovas L. A. sumokėjo investiciniais čekiais 27,18 Lt ir bendrosios dalinės nuosavybės teise nupirko 300 kv.m. žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taikė vienašalę restituciją, 2003-06-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui L. A. parduotą 300 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį sugrąžino Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn, patikėjimo teise pavedant ją valdyti Kauno apskrities viršininko administracijai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad sprendimo priėmimo dienai nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso sekančiai: butas Nr. 2 su priklausiniu 2005-10-03 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovei V. P. (b.l. 154-155, 10-11, t.1); butas Nr. 1 2003-10-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovui L. A. (b.l. 69-72, t.1); visas žemės sklypas, skirtas gyvenamam namui (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, 2003-06-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties bei 2003-10-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovui L. A. (b.l. 24-25, 69-72, 143-144, t.1). Dėl apskrities viršininko įsakymo ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties. Teismas laikė, kad Kauno apskrities viršininko 2003-06-03 įsakymas Nr. 02-01-3715 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune,“ su priedu (toliau - Įsakymas) bei 2003-06-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (toliau - Sutartis) negali būti paliktos galioti visa apimtimi, nes Įsakymo dalis, kuria atsakovui L. A. parduota 300 kv.m. dydžio žemės sklypo dalis, bei Sutarties dalis, kurioje patvirtinama, jog L. A. už parduodamą žemės sklypo dalį sumokėjo 27,18 Lt investiciniais čekiais ir bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo 300 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas LR žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies, 8 straipsnio 2 dalies imperatyvias viešosios teisės normas, teismas darė išvadą, kad namų valdai naudoti suformuotas žemės sklypas gali būti parduotas tik toje valdoje esančio namo bendraturčiams. Tuo tarpu, sutinkamai su 2003-10-07 Kauno apygardos teismo sprendimu, atsakovas L. A. nėra (duomenys neskelbtini), Kaune esančio namo savininkas, nes šiuo sprendimu buvo pilnai panaikintas 1999-05-06 tarp I. M. ir L. A. sudarytas sandoris bei pritaikyta vienašalė restitucija, kas leido daryti išvadą, kad ir I. M. dar 1993-03-05 už išsiperkamą žemės sklypo dalį investiciniais čekiais sumokėti 27,18 Lt (kurie panaikintos Sutarties 9 p. pagrindu buvo įskaityti L. A. naudai) yra laikomi sumokėtais I. M., o ne L. A.. Tai reiškia, kad be visa ko atsakovas L. A. negali būti laikomas sumokėjusiu numatytą kainą už nupirktos valstybinės žemės sklypo dalį. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis yra atlygintinė, kaina laikoma esmine sutarties sąlyga (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas laikė, kad Įsakymas ir Sutartis dalyje dėl L. A. įsigijimo 300 kv.m. žemės sklypą prieštarauja aukščiau paminėtoms imperatyvioms teisės normoms, t.y. LR žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 daliai, 9 straipsnio 4 daliai ir CK 6.305 straipsnio 1 daliai. Iš bylos medžiagos teismas sprendė, kad prieš priimant ginčijamą įsakymą KAVA buvo žinoma apie tai, jog dėl norimame pirkti sklype esančių nekilnojamųjų daiktų vyksta teisminiai ginčai (b.l. 138, t.1). Esant tokiai situacijai, teismas manė, kad apskrities viršininkas neprivalėjo priimti įsakymo dėl žemės sklypo išsipirkimo, nes pasikeitus namo savininkui, jis, o ne buvęs savininkas, įgyja teisę išsipirkti sklypą (jo dalį). Teismas sprendė, kad KAVA veiksmai iki civilinės bylos Nr. 2-998/2002 teisme išsprendimo dienos priimant Įsakymą ir sudarant Sutartį negali būti laikomi atitinkantys valstybės tarnybai bei tarnautojams LR valstybės tarnybos įstatymo ir LR viešojo administravimo įstatymo keliamus principus, o taip pat prieštarauja ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams. Teismas laikė, kad būtent atsakovui - KAVA, o ne L. A. tenka didžiausia atsakomybė (90%) dėl kilusių padarinių, kuriais pažeistos ieškovės V. P. teisės. Nesant ieškovės reikalavimo panaikinti 2003-02-21 atsakovų J. L. A. ir L. A. sudarytą susitarimą naudotis žemės sklypu (duomenys neskelbtini) Kaune, tačiau siekiant tinkamai apginti ieškovės teises, šį susitarimą teismas laikė niekiniu ex officio, ir panaikino savo iniciatyva, kaip prieštaraujantį LR žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalyje nurodytoms teisėms normoms, nes L. A. neturėdamas nuosavybėje gyvenamųjų pastatų - neturi teisės ir išsipirkti namų valdos žemę ir tartis dėl jos dalių su kitu bendrasavininkiu nustatymo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis; 1.80 straipsnio 1 dalis). Pripažinęs valstybinės žemės-pirkimo pardavimo sandorį iš dalies negaliojančiu, teismas taikė vienašalę restituciją ir 2003-06-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria L. A. parduota 300 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis, sugrąžino Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn, patikėjimo teise perdavė ją valdyti Kauno apskrities viršininko administracijai (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Likusioje dalyje Įsakymo ir Sutarties teismas nenaikino, nes tam nėra jokio įstatyminio pagrindo, o ir toks šių aktų panaikinimas grubiai pažeistų atsakovo J. L. A. teises bei prieštarautų CK 1.5 straipsnyje išvardintiems principams. Teismui panaikinus 2003-02-21 atsakovų L. A. ir J. L. A. sudarytą susitarimą dėl naudojamo žemės sklypo dalių nusistatymo (prijungtos žemės sklypo bylos Nr. 2-1888 b.l. 36), tačiau ieškovei neginčijant 1998-12-08 susitarimo - jis liko ir toliau galioti. Teismas nurodė, kad ieškovės V. P. teisė išsipirkti 300 kv.m. žemės sklypo dalį liko nepažeista, be to ji negali būti didinama J. L. A. turimos žemės sąskaita, nes V. P., būdama I. M. įpėdine, negali paveldėti daugiau turto ir turtinių teisių nei turėjo velionė. Dėl 2003-10-09 sutarties panaikinimo. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas laikė, kad ieškovės nurodyti argumentai dėl šio sandorio panaikinimo yra visiškai nepagrįsti ir jų pagrindu sandoris negali būti panaikintas. Nurodė, kad pardavėjo - atsakovo J. L. A. nesąžiningumas dėl šio sandorio sudarymo nėra iš viso ginčijamas, todėl J. L. A. nesąžiningumas parduodant savo turtą laikomas neįrodytu ir jis turėjo absoliučią teisę savo nuožiūra pilnai disponuoti nuosavybe sudarydamas dėl jos bet kokį sandorį su fiziniais ar juridiniais asmenimis (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas nelaikė nesąžiningu ir atsakovo L. A. jam įsigyjant iš savo brolio J. L. A. ginčo nekilnojamuosius daiktus, nes šie daiktai neturėjo jokio ryšio su nagrinėta civiline byla Nr. 2-998/2002. Taip pat teismas nelaikė, kad šis sandoris prieštarauja CK 6.394 ir 6.395 straipsniams, nes J. L. A., parduodamas nekilnojamąjį daiktą, ta pačia sutartimi pardavė ir 640/940 dalis žemės sklypo, kurį teisėtai išsipirko iš valstybės. Teismas sprendė, jog ieškovės teisės šiuo atveju nėra pažeistos, kadangi teismui iš dalies panaikinus 2003-06-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovei kartu su butu Nr. 2 lieka naudoti 300 kv.m. žemės sklypas, kurį ji taip pat gali išsipirkti. Taip pat teismas laikė nepagrįstu ir ieškovės atstovo prašymą pripažinti ginčijamą sandorį ex officio niekiniu CK1.86 straipsnio pagrindu, nes įvertinęs įrodymus, nelaikė šio sandorio tariamuoju. Dėl šių priežasčių teismas ieškinį šioje dalyje laikė nepagrįstu ir atmetė. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, t.y. 50 %, ieškovei teismas priteisė jos turėtas išlaidas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ir atsižvelgdamas į teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio: 1287 Lt išlaidų už advokato pagalbą ir 50 Lt žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimą dalyje dėl 2003-06-03 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-3751 iš dalies panaikinimo, dėl 2003-02-21 atsakovų J. L. A. ir L. A. sudaryto susitarimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, dėl 2003-06-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Mano, kad teismas iš dalies patenkindamas ieškinį ir priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą. Nurodo, kad remiantis byloje pateiktu 2003-05-08 nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašu, atsakovui L. A. ginčijamo įsakymo priėmimo ir sutarties sudarymo metu nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies normomis, atsakovas L. A. turėjo teisę įsigyti naudojamą namų valdos žemės dalį. Apeliantas Kauno apskrities viršininkas valstybinės žemės pardavimą vykdė pagal galiojančių įstatymų reikalavimus ir jokių imperatyvių įstatymo normų nepažeidė. Taip pat teigia, jog pagal minėtą duomenų banko išrašą matyti, kad butui buvo uždėtas areštas, tačiau apribojimų žemės sklypui nebuvo, ir nei viena įstatymo ar poįstatyminio akto teisės norma nenumato, jog esant areštuotiems pastatams, negali būti atlikti jokie sandoriai dėl žemės sklypo. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, jog Kauno apskrities viršininko administracijai tenka didžiausia atsakomybė dėl kilusių padarinių, kuriais pažeistos ieškovės V. P. teisės, o taip pat ir atitinkamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrindamas apelianto apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999 m. gegužės 6 d. I. M. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 3541) pardavė, o atsakovas L. A. pirko 2 (antrąjį) trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Šios sudarytos sutarties 9 punktu pardavėja sutiko, kad būtų užskaitytos 1993-03 05 sumokėtos įmokos sumoje 27,18 Lt investiciniais čekiais už 300 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį pardavėja turėjo teisę išsipirkti pagal L R Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. Atsakovas L. A. pirkimo-pardavimo sandoriu tapęs 2 (antrojo) buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininku įgijo teisę aukščiau jau paminėto Vyriausybės nutarimo pagrindu išsipirkti ginčo žemės sklypą. Tačiau Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 7 d. sprendimu patenkino I. M. ieškinį ir 1999 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudaryta tarp I. M. ir L. A., pripažino negaliojančia. Teismas, taikęs vienašalę restituciją, pirkimo-pardavimo sutartimi perleistą 2 (antrąjį) butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, grąžino ieškovės I. M. nuosavybėn (civilinė byla Nr. 2A-187/2003, b.l. 242-244). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas (CPK 18, 279 straipsniai). Įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui atsakovas L. A. nebuvo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiu ir prarado teisę pirkti prie šios namų valdos naudojamą žemės sklypą (LR žemės reformos įstatymo 9straipsnio 4dalis, LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. Nutarimas Nr. 260). Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė ir visiškai pagrįstai 2003 m. birželio 3 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-3715 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo“ su priedu dalyje parduoti L. A. 300 kv.m. žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, 2003 m. vasario 21 d. susitarimą sudarytą tarp J.L. A. ir L. A. dėl ginčo žemės sklypo naudojimo, 2003 m. birželio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir atsakovo L. A. dėl 300 kv.m. žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini),Kaune, pardavimo pripažino negaliojančiais CK 1.80 str. nurodytu sandorių negaliojimo pagrindu. Pripažinęs sandorį dėl žemės sklypo dalies pardavimo atsakovui L. A. negaliojančiu, teismas teisingai sprendė restitucijos klausimą. Esant nurodytam, apelianto apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai, kad priimant ginčijamą įsakymą dėl dalies žemės sklypo pardavimo atsakovui L. A. ir sudarant su juo ginčijamą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį pastarasis buvo 2 (antrojo) buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininku ir turėjo teisę pagal galiojančius įstatymus pirkti prie namo esantį žemės sklypą, esant jau įsiteisėjusiam Kauno apygardos teismo 2003 m. spalio 7 d. sprendimui, kuriuo buvo panaikintas ginčo buto pirkimo-pardavimo sandoris, nėra aktualūs ir teisiškai nereikšmingi.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neteisingai paskirstė ir priteisė iš jo bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sprendė ir teisingai nelygiomis dalimis paskirstė tarp atsakovų bylinėjimosi išlaidas bei jas priteisė ieškovei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo sprendime nurodyti motyvai dėl išlaidų priteisimo iš atsakovo Kauno AVA yra pakankamai motyvuoti ir argumentuoti (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas - Kauno AVA prieš sudarydama valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu L. A., nenumatė pasekmių, kurios gali kilti sudarius ginčo žemės sklypo pardavimo sandorį, o jas privalėjo numatyti, o taip pat ir pasidomėti, ar nėra iškilusių ginčų, susijusių su savininkų pasikeitimais ginčo namų valdoje. Neatlikusi nurodytų veiksmų konkrečiu nagrinėjamu atveju Kauno AVA pažeidė ieškovės teises ir turi atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai teismo padarytų išvadų nepaneigia, naikinti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Sutinkamai su CPK 98 straipsniu, iš atsakovų ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimo nekeisti.
Iš atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos ir L. A. priteisti po 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme ieškovei V. P..