Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1211-814/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-03-10
Bylos Nr.
e1-1211-814/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05754-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
R. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1211-814/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05754-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 10 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05754-21,

kurioje R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas, tačiau teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. I. 2021 m. vasario 24 d. apie 7.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu 2021 m. vasario 24 d. 8.15 val. nustatytas 2,35 promilės girtumas).

Kaltinamasis R. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vairuotojo pažymėjimo niekada nebuvo įgijęs. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, yra minėto automobilio savininkas. Automobilį jis įsigijo 2020 metų vasaros pabaigoje, tikslios datos nepamena, pagal skelbimą. Sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau kur šiuo metu sutartis, nežino, gal netyčia bus išmetęs. Taip pat nežino, kur galėtų būti automobilio registracijos liudijimas. Vyro, iš kurio pirko automobilį, anketinių duomenų nepamena. Automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįregistravo nustatyta tvarka, kadangi norėjo jį pirmiau suremontuoti. 2021 m. vasario 23 d. vakare namuose išgėrė alkoholio. 2021 m. vasario 24 d. ryte automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į netoliese esančią parduotuvę nusipirkti cigarečių. Nesijautė stipriai apsvaigęs, todėl važiavo automobiliu. Bevažiuojanti jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis prisipažino vartojęs alkoholį ir sutiko būti tikrinamas alkotesteriu. Pamena, kad pirmuoju tikrinimu jam buvo nustatytas 2,71 promilių neblaivumas, o antruoju nustatytas 2,35 promilių neblaivumas. Pareigūnai informavo, kad jo automobilis (duomenys neskelbtini) bus nutransportuotas ir uždarytas į automobilių saugojimo aikštelę. Jis supranta, kad negalima vairuoti transporto priemonės neblaiviam, tačiau kodėl taip pasielgė paaiškinti negali. Dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 80-83).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę, be jo visiško prisipažinimo, įrodo bylos rašytinė medžiaga:

2021 m. vasario 24 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2021 m. vasario 24 d. 07.55 val. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau - Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK) policijos pareigūnai, sustabdė patikrinimui automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas - R. I., neturi įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones ir kuri buvo neblaivus. Pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,71 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu - 2,35 promilių neblaivumas. Automobilis nutransportuotas į saugomą automobilių aikštelę, esančia Darbininkų g. 4, Jonava (b. l. 1);

įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - kelias, Gulbiniškių k., Šveicarijos sen., Jonavos r. Ant kelio stovi baltos spalvos automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu fotografuota (b. l. 18-26).

Liudytoja A. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra policijos pareigūnė. 2021 m. vasario 24 d. nuo 7.00 val. ji buvo tarnyboje. Apie 7.55 val. patruliuojant važiavo link (duomenys neskelbtini). Kelyje pastebėjo važiuojantį baltos spalvos automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir susistabdė patikrinimui. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo neblaivus R. I.. Vairuotojui R. I. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0322 07 val. 57 min. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 2,71 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu nustatytas 2,35 promilių neblaivumas. Surašė vairuotojui neblaivumo nustatymo aktą, vairuotojas su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis sutiko. Patikrinus registrus, paaiškėjo, kad R. I. neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, o automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra (b. l. 29-32).

Liudytojas V. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilio VW Golf baltos spalvos jis niekada nėra turėjęs. Automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nėra nei pirkęs nei pardavęs. Jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Kodėl registre, nurodyta, kad jis įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), nežino. Jis tikrai niekada nėra turėjęs tokio automobilio. Jis jokio automobilio nėra turėjęs. R. I. jis nepažįsta. 2020 m. sausio 10 d. jis buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini)., o į Lietuvą sugrįžo 2020 m. rugpjūčio 22 d. grįžo į Lietuvą. Maždaug prieš šešis metus jis buvo pametęs savo asmens tapatybės kortelę, tačiau dėl to kreipėsi į migracijos tarnybą (b. l. 35-37).

Emprekis pažyma nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), 1994 metų laidos, dyzeliniu varikliu, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 480 eurų (b.l. 45).

Transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu nustatyta, kad 2021 m. vasario 24 d. automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į aikštelę, esančią adresu Darbininkų g. 4, Jonava (b. l. 44).

Neblaivumo nustatymo aktu, R. I. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0322, 2021 m. vasario 24 d. pirmuoju tikrinimu 7.57 val., nustatytas 2,71 promilių neblaivumas, antruoju 8:15 val. - nustatytas 2,35 promilių neblaivumas (b. l. 41).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 p., kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą, todėl kaltinime turi būti nurodyta tik mažiausia (kas reiškia, jog ir palankesnė kaltinamajam) asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, kuri nustatyta per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. lA-646-658/2019). Taigi, aplinkybė, jog R. I. alkoholio matavimo prietaisu pirmuoju tikrinimu, 7.57 val. nustatyta iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija 2,71 promilės neblaivumas, šalinama iš kaltinimo. Veikos kvalifikavimo ši aplinkybė nekeičia.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. I. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Už R. I. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis R. I. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 90-92).

Kaltinamojo R. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis R. I. padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad jis praeityje teistas (tačiau teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2020 m. spalio 17 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį, paskirta 60 eurų bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 67-69), Jonavos PSPC PSC gyd. psichiatro konsultacijoms dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 73), nedirba (b. l. 61), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 62).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, neteistas, registruotas Užimtumo tarnyboje, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. I. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina bausmės rūšis – areštas, nustatant jos dydį didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis (49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju R. I. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, yra darbingo amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, registruotas Užimtumo tarnyboje, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą trumpą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti R. I. taikant artimą vidurkiui - 6 mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, skirtina intensyvi priežiūra – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., taip pat visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 67 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta kaltininkui skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų jo asmenybę. Byloje nustatyta, kad R. I. padarė labai šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatyti girtumo požymiai. Nors kaltinamasis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau netaikant jam BK 68 straipsnio, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio teisė vairuoti transporto priemones atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybės rūšis. Todėl tas faktas, kad kaltinamasis neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir teismo nuosprendyje nustatytą laiką ateityje. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatomas 3 metų terminas, per kurį kaltinamajam uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), t. y. panaudojo transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, kad ši transporto priemonė priklauso kaltinamajam, ji, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, yra konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

2021 m. kovo 2 d. prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo dienos.

R. I. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. I. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. I. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. I. paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. I. bausmės vykdymo atidėjimo terminu būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo 21.00 iki 6.00 val.; įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 (trejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės 2021 m. kovo 2 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dienos, o teismo baudžiamąjį įsakymą įvykdžius - panaikinti.

R. I. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti - panaikinti.

Išaiškinti R. I., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Lina Šafronienė