Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas (CPK 235 str. 6 d.).

Nagrinėjamu atveju šalys žodinio bylos nagrinėjimo nepageidauja, o pagal bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus vertintina, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, atskirai šalims nebepranešant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės ieškinio nustatyta, kad O. B. mirė (duomenys neskelbtini), registre nurodytas įrašas, kad ji mirė našle (b. l. 8). Jai priklausė butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 48). Valstybės institucijos duomenų apie jos sutuoktinį neturi, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 10-46). Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad po O. B. mirties nurodyto ginčo buto niekas nepaveldėjo, jo išlaikymu nesirūpina, nemokami mokesčiai už komunalines paslaugas ir administravimą (b. l. 47).

Nagrinėjamu atveju, vertinant formaliai, gali būti laikoma, kad O. B. (duomenys neskelbtini) įgijo ginčo butą santuokos metu, kadangi nėra jokių duomenų apie jos sutuoktinį ir jo mirties datą, todėl šis turtas galėtų būti vertinamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau nėra ir jokių duomenų apie jos sutuoktinį ir jo mirties datą, todėl taip pat įmanoma, kad ji butą įgijo jau po sutuoktinio mirties, kadangi jam tuo metu galėjo būti bent apie (duomenys neskelbtini) metų (O. B. gimusi (duomenys neskelbtini)). Taip pat nėra jokių įrodymų apie jos sutuoktinį, todėl laikyti, kad turtas buvo įgytas santuokoje, būtų formalumas, trukdantis įgyvendinti valstybės numatytą teisę ir pareigą perimti palikimą neatsiradus paveldėtojų. Kadangi iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad po O. B. mirties nurodyto ginčo buto niekas nepaveldėjo, jo išlaikymu nesirūpina, nemokami mokesčiai už komunalines paslaugas ir administravimą, tokios aplinkybės duoda pagrindo vertinti, kad įpėdinių nėra, o O. B. sutuoktinis mirė anksčiau už ją.

Kaip matyti iš buto registracijos Nekilnojamojo turto registre duomenų, buto pirkėja ir savininke nurodoma tik O. B.. Iš registro išrašo matyti, kad buto įsigijimo pagrindas yra LR 1991-05-28 įstatymas, t. y. pagal LR butų privatizavimo įstatymą. Pagal šį įstatymą nebuvo jokių kliūčių įgyti ginčo butą abiems sutuoktiniams, jei O. B. sutuoktinis tuo metu dar būtų buvęs gyvas. Iš to galima daryti išvadą, kad tokio poreikio nebuvo, kadangi sutuoktinis tuo metu tikėtinai jau buvo miręs. Iš pateiktų įrodymų nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad O. B. butą įsigijo ne asmeniškai, o kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Mokesčių mokėjimas taip pat nutrūko po O. B. mirties.

Pažymėtina, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 3 d.). Ir nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija 2010 m. gegužės 10 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, šis faktas nagrinėjamu atveju papildomai įrodo, kad O. B. sutuoktinis įsigyjant nurodytą butą kaip bendrasavininkis nefigūravo ir nėra duomenų, kad to siekė.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi prieš tai pacituota teisės norma taikytina ir sprendžiant dėl turto, įgyto iki CK įsigaliojimo už vieno sutuoktinio lėšas, pripažinimo asmenine nuosavybe. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008, 2011-02-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Įvertinus surinktus įrodymus, teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, darytina išvada, kad ginčo butą O. B. įgijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė O. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.