Telšių apylinkės teismo įsakymas

2019-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-826-853/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
1-826-853/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45162-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
K. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-826-853/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45162-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.20.13; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

K. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. I(duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, vengė atlikti jam 2019-04-01 Telšių rajono apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki 2019-10-11.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 243 straipsnyje.

K. B. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metų pradžioje, datos tiksliai nepamena, buvo konfliktas su broliu A. B. ir jis su kirviu jį sužalojo. Po to, jie susitaikė ir byla buvo nutraukta. Jam Mažeikių teismas buvo paskyręs kaip bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) atidirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros įstaigoje. Jis buvo nuvykęs į Mažeikiuose esantį probacijos skyrių, kur jam darbuotoja išaiškino, kad jis pagal teismo dokumentą privalo atidirbti nemokamai 100 valandų sveikatos priežiūros įstaigoje, jis buvo supažindintas su taisyklėmis (kur ir per kiek privalo atidirbti). Pagal jų siuntimą jis po kažkiek laiko, datos neatsimena, nuvyko į Mažeikių ligoninę, kad pasiklausti kokie bus darbai. Bendravo su kažkokiu vyriškiu 133 kabinete, pavardės nepamena, jam pasakė, kad dar tebeturi nedarbingumo pažymėjimą (šeimos gydytoja Z. Š.), jam paaiškino, kad yra pakankamai laiko ir jis spės atidirbti kai pasveiks. Nors ir užsidarė nedarbingumo lapelį, bet daugiau jis nebesugrįžo į Mažeikių ligoninę ir nebesitarė dėl jam paskirtų nemokamų darbų atidirbimo. Jis negali paaiškinti dėl kokios priežasties nebevyko ir nebesitarė dėl tų valandų atidirbimo ir kodėl iš vis neatidirbo jam paskirtų teismo 100 valandų nemokamo darbo. Jis gailisi, kad lengvabūdiškai tikėjosi išvengti nemokamų darbų atidirbimo ir taip padarė naują nusikalstamą veiką (b. l. 60-61).

Motyvuojamoji dalis

K. B. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- 2019 m. balandžio 1 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kuria K. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, darbus nurodyta atlikti per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos bei įpareigotas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 31-33);

- 2019 m. spalio 10 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus raštu, kuriame nurodyta, kad K. B. vengia atlikti 2019-04-01 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (b. l. 10-26);

- 2019 m. balandžio 26 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. Š7-2626, kuriame pažymėta, jog K. B. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir terminais, galimomis pasekmėmis už vengimą atlikti bausmę, baudžiamojo poveikio priemonių ar probacijos sąlygų nevykdymą (b. l. 11-20);

- 2019 balandžio 26 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pranešimu, kuriame nurodyta, kad K. B. siunčiamas į VšĮ „Mažeikių ligoninė“ neatlygintinai išdirbti 100 valandų, darbus turi atlikti iki 2019-10-11 (b. l. 22);

- 2019 m. spalio 10 d. VšĮ „Mažeikių ligoninė“ Darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, kuriame nurodyta, kad K. B. nedirbo (b. l. 23);

- 2019 m. spalio 21 d. VšĮ „Mažeikių ligoninė“ ūkio skyriaus vedėjo P. O. rašytu elektroninio laiško išrašu, kuriame nurodyta, kad K. B. iki 2019 m. spalio 10 d. 100 valandų nemokamų darbų VšĮ „Mažeikių ligoninė“ neatliko (b. l. 28);

- 2019 m. lapkričio 7 d. UAB „Šeimos sveikatos centras“ pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad K. B. nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. buvo išduota nedarbingumo pažyma (b. l. 49-50).

BK 243 straipsnis numato atsakomybę tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą K. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, kadangi jis, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos atidirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įspėtas dėl teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, žinodamas, kur reikia atlikti nemokamus darbus, t. y. VšĮ „Mažeikių ligoninė“, per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo (t. y. iki 2019 m. spalio 11 d.) baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdė, tokiu būdu vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis K. B. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 62-64).

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (baudžiamasis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę: anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, 2019 m. kovo 25 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 29-30, 31-33), administracine tvarka baustas (b. l. 41-43), nedirbantis (b. l. 36), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 40), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 46), įvertinus tai, jog K. B. neišdirbo nei vienos valandos, K. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant minimalių BK 47 straipsnyje už baudžiamąjį nusižengimą numatytą baudą - 15 MGL dydžio bauda.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka ir baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. B. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, jog K. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, t. y. neįvykdė baudžiamojo poveikio priemonės, kuri buvo paskirta jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas sprendžia, kad netikslinga K. B. traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

K. B. kardomoji priemonė nepaskirta ir iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirtina.

K. B. išaiškintina, jog nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti 2019 m. balandžio 1 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti jam 15 (penkiolikos) MGL (750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. B. galutinę bausmę – 10 (dešimties) MGL (500,00 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, paskirtą baudą sumokėti per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei (V. Kudirkos g. 4A, Mažeikiai). Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti K. B., jog nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės K. B. neskirti.

Išaiškinti K. B., kad:

jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais;

jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pa-keisti baudą areštu.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti K. B..

Informuoti K. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Andželika Butkuvienė