Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. J., ieškovo atstovui advokatui Tomui Leščinskui, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Stirbienei,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei D. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau ir – VTAS) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo , jai tinkamai pranešta apie posėdį, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Laima Stirbienė paaiškino, kad šalių sūnus M. J. gyvena užsienio valstybėje, todėl negali patikrinti ir išsakyti nuomonės apie jo gyvenimo sąlygas pas atsakovę. Turi būti išspręstas klausimas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui M. J. priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas R. J. ir atsakovė D. J. susituokė (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 25. Šalims santuokoje gimė sūnūs R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra nepilnametis.

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie jau nuo 2008 m., nebe gyvena kartu santuokinio gyvenimo, yra vienas nuo kito atitolę, nebesprendžia šeimos reikalų ir santuokos išsaugoti nebėra galimybių. Atsakovė gyvena atskirai Šiaurės Airijoje su kitu vyru, su kuriuo augina du mažamečius vaikus. Atsakovė, kuriai tinkamai įteiktas ieškinys ir jo priedai, savo nuomonės dėl santuokos nutraukimo ir jo priežasties nepateikė. Remiantis pateiktais duomenimis teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai nesistengė išsaugoti šeimos, nustojo kartu gyventi, bendrauti, palaikyti šeimyninius santykius ir vesti bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 str. 1 ir 2 d.).

Santuoką nutraukus, šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės (CK 3.69 str. 1 d.). Sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl jis nepriteistinas.

Tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo nėra, nes ieškovas prašo šio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, o pastaroji savo nuomonės šiuo klausimu nepateikė. CK 3.174 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas tokį ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Nustatyta, kad nuo to laiko, kai 2008 m. šalys pradėjo gyventi atskirai, jų nepilnametis sūnus M. J. gyvena kartu su atsakove, kuri iki šiol šį vaiką augina, juo rūpinasi ir jį išlaiko. Jokių duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi M. ar savo gyvenimo būdu jam darytų esminę žalą nenustatyta. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nuomonės dėl šio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalėjo pateikti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, vaiko amžių, tai, kad šalių sūnus M. jau aštuonerius metus laiko gyvena su motina, pas kurią, tikėtina, sukurta vaikui labiau artima socialinė aplinka ir su motina sieja artimesnis emocinis ryšys, todėl šio šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove D. J..

Ieškovas nurodė, kad nuo 2008 m. atsakovei kartu su šalių nepilnamečiu sūnumi M. J. pasilikus gyventi Šiaurės Airijoje, jis su kitu tuo metu taip pat nepilnamečiu sūnumi R. J. grįžo gyventi į Lietuvą. Nuo to laiko kiekvienas sutuoktinis rūpinosi kartu su jais gyvenančiais vaikais ir juos išlaikė. Ieškovas prašo nepriteisti iš jo išlaikymo su atsakove likusiam gyventi nepilnamečiui sūnui M.i, nes ieškovas iki šiol išlaiko pas jį gyvenantį kitą sūnų Rolandą, kuris jau sulaukė pilnametystės.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Kadangi nuo 2008 m. iki 2016-05-02, t. y. iki kol R. J. tapo pilnamečiu, kiekvienas iš tėvų išlaikė po vieną nepilnametį vaiką, todėl konstatuotina, kad minėtu laikotarpiu abu vienodai, proporcingai skyrė išlaikymą vaikams ir neprivalėjo papildomai teikti išlaikymo vaikui, gyvenančiam su kitu tėvu. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad abi šalys prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2016-05-02 yra įvykdę tinkamai.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad tėvai turi teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą dėl būtiniausių poreikių tenkinimo (CPK 182 str. 1 p.), todėl atsakovas privalo prisidėti prie nepilnamečio sūnaus M. išlaikymo iki vaiko pilnametystės. Nors ieškovas teigia, kad jis šiuo metu toliau išlaiko šalių sūnų R. J., kuris jau tavo pilnamečiu, tačiau pažymėtina, kad vaiko tėvai turi besąlyginę pareigą išlaikyti tik nepilnamečius vaikus. Ši prievolė baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės, nes pripažįstama, kad darbingas pilnametis asmuo pats privalo pasirūpinti savo išlaikymu. Vaikui tapus pilnamečiu teisė gauti paramą, bet ne išlaikymą, gali būti realizuojama esant tam tikroms įstatyme numatytoms sąlygoms, įvertinus šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nuo pilnamečio vaiko kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo dienos (CK 3.192¹ str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas transporto priemonių neturi, jo vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Šilutės r. sav., kurio vidutinė rinkos vertė 927 Eur. R. J. paskutinį kartą dirbo iki 2016-11-10, o šiuo metu nedirba, jo paties teigimu, ieškovas registruojasi darbo biržoje ir pragyvena tik padedamas savo motinos. Atsakovė transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi, jokių duomenų apie jos turtą ir pajamas Lietuvos Respublikoje bei užsienio valstybėse negauta. Šalys reikalavimų ar nuomonės dėl nepilnamečio sūnaus M. J. poreikių ir išlaikymo dydžio nepareiškė. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaiko išlaikymo išlaidos yra reikalingos jo tinkamam maitinimui užtikrinti, aprengti, būtiniausioms sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio bei kitoms reikmėms. Nors ieškovas nedirba, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, jis yra sveikas, darbingas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog yra nepajėgus teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Tai, kad ieškovas šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis objektyviai negali gauti tiek savo, tiek nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimą atitinkančias pajamas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, turimus duomenis apie šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir jo sąlygotus poreikius, į teismo teisę, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, 100 Eur per mėnesį šiam vaikui ieškovo skirtina suma laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį, protinį, dvasinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis vaikui. Skiriant tokias išlaidas vaikui, pasiekiama protinga vaiko interesų tenkinimo bei atsakovo galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra. Todėl, remiantis CK 3.194 straipsnio 1 dalies ir 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. J., gim. 2011-10-05, po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-05-03 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Atsakovė skirtina sūnaus M. J. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.).

Bylos duomenimis šalys santuokos metu turto neįgijo, kreditinių įsipareigojimų neturi, todėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir prievolių vykdymo klausimai šioje byloje nespręstini.

Ieškinys iš esmės patenkintas, todėl iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 31 Eur žyminio mokesčio, 52,94 Eur (45,00 GBP) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų užsienio valstybėje, iš viso 83,94 Eur ieškovui. Be to iš atsakovės priteistina 12,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 2 d., 88 str. 1 d. 3 p., 9 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str. - 265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 25, tarp ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei D. J. palikti santuokoje turėtą pavardę – J.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina – atsakove D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-05-03 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko M. J. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės D. J. bylinėjimosi išlaidas: 83,94 Eur ieškovo R. J. naudai ir 12,86 Eur į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.