Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-74-457/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-03
Bylos Nr.
1-74-457/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Gestautas
Kaltinamasis
P. V.
Nukentėjusysis
R. M., E. M.
Advokatai
Naina Lanzbergienė, Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-74-457/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13911-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2020 m. vasario 3 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei,dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui,kaltinamajam P. V., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

nukentėjusiojo R. M. įstatyminei atstovei V. M., atstovei Genovaitei Eidukienei, atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,

nukentėjusiojo E. M. atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, teistas:

1) 2016 m. rugpjūčio 17 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2017 m. spalio 27 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 1 metams laisvės atėmimo, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės; bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

- kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V. 2019 m. balandžio 6 d., apie 01 val. 55 min., gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, vieną kartą spyrė E. M. į nugaros sritį, ko pasėkoje pastarasis nukrito ant žemės, tokiu savo įžūliu elgesiu nukentėjusiajam E. M. padarė muštinę žaizdą dešinės akies vokų laterialiniame kampe, kaktoje, nosies srityje, viršutinėje ir apatinėje dalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis P. V. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino iš dalies, t. y. pripažino, kad E. M. stūmė, tačiau R. M. nesudavė. Paaiškino, kad 2019 m. balandžio 6 d., jis, A. N., D. G. ir G. J. išgėrinėjo, buvo nuėję į kavinę (duomenys neskelbtini). A. N. anksčiau konfliktuodavo su R. I., kurį matė tą vakarą kavinėje (duomenys neskelbtini), norėjo su pastaruoju išsiaiškinti. Išėjus iš kavinės, kažkuris pasiūlė pasekti tuos asmenis ir išsiaiškinti dėl ankstesnio kilusio konflikto. Tie žmonės ėjo link Šiaulių Senosios gatvės. Priekyje ėjo A. N. su G. J., o jis su D. G. ėjo iš paskos. A. N. pradėjo su tais žmonėmis konfliktuoti. D. G. peršoko gretimo namo tvorą, perlipo per kiemą, jis išgirdo kažkokius garsus, todėl šoko iš paskos, apsisuko, pamatė, kad D. G. bėga, todėl jis bėgo iš paskos. Stovėjo vyriškis, kurį jis įsibėgėjęs rankomis nustūmė, pastarasis nugriuvo ir jis pabėgo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis, kiek pamena, vyriškį stūmė rankomis, gal ir trenkė. Bėgdamas, šokdamas per tvorą susižalojo petį, alkūnę, rankas ir delnus, nes krito ant žvyrkelio. Ne jis prašė G. J., kad pastarasis už jį prisiimtų kaltę dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, tai darė A. N. su D. G., jis pats tai girdėjo, nes visi kartu stovėjo ir kalbėjosi. Nepamena, ar pasakojo draugams kas įvyko, sakė, kad smogė ar pastūmė vyriškį. Tik apie vyriškį kalbėjo, kad pastūmė. Įvykio metu buvo ganėtinai išgėręs, nes tą vakarą trise išgėrė 3 0,7 l talpos butelius degtinės. Įvykio vietoje buvo gana tamsu, todėl nematė, ką tuo metu darė jo draugai, girdėjo garsus, lyg kažkas šaukė. Neatsiprašė nukentėjusiojo, tą nori padaryti dabar, atsiprašo. Kas liečia dėl nukentėjusiojo R. M. sužalojimo, tai kaltės nepripažįsta. Su nukentėjusiojo E. M. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. pripažįsta padaręs 22,20 Eur turtinę žalą ir sutinka ją atlyginti, o dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tai mano, kad per didelė suma, sutiktų gal su 1000 Eur žala. Neatlygino dar turtinės žalos, bet planuoja atlyginti. Su nukentėjusiojo R. M. civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jo atžvilgiu neatliko jokių veiksmų. Jis nežino, kas galėjo suduoti R. M.. Nežino, kodėl jie jį apkalba.

Nukentėjusysis E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. balandžio 5 d., kavinėje (duomenys neskelbtini) šventė N. I. gimtadienį. Po vidurnakčio jis su žmona V., sūnumi R. M., N., E. ir R. I. nusprendė eiti į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jis grįžo greičiau, o žmona su drauge ėjo paskutinės. Grįžęs į kiemą, atsisukęs veidu į kelią laukė, kol grįš žmona su drauge. Bestovint, pajuto vieną spyrį į nugarą, po spyrio jis nuvirto veidu į žemę, veidas buvo kruvinas. Nematė vaikino. Kas sumušė sūnų R. M. taip pat nematė. Kieme buvo tamsoka, nematė kiek kieme buvo asmenų. Jis vienas buvo prie namo. Tų jaunuolių kaip ir nematė. Jam padaryta 22,20 Eur turtinė žala, nes pirko vaistus. Kas liečia neturtinę žalą, tai iki šiol jaučia psichologinį nerimą, dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, baimę, lūpos iki šiol dar nejaučia. Dėl nervinės įtampos dabar blogai miega naktimis. Prašo priteisti 4000 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusysis R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. balandžio 5 d., vakare su tėvais atvyko į kavinę (duomenys neskelbtini), švęsti krikšto mamos gimtadienį. Kai išėjo iš kavinės, mama pasakė, kad juos kažkas seka. Jis atsisuko ir pamatė, kad juos seka 4 asmenys. Jis stovėjo kieme prie pavėsinės, o tėvas ant kelio prie įvažiavimo į kiemą. Pamatė du šešėlius šokančius per tvorą, vienas nubėgo link tėvo, o kitas link jo, trenkė jam vieną kartą į veidą ir nubėgo, jis bandė vytis, nepavijo. Nematė, kas jam sudavė, nes buvo tamsu. Skirtingi asmenys buvo. Kai jis bėgo vytis tą, kuris jam sudavė, matė, kad tėtis jau gulėjo ant žemės. Vienas asmuo negalėjo suduoti ir jam, ir tėčiui. Tėvas buvo už namo kampo, kas vyko su jo tėčiu, negali pasakyti. R. I. buvo šalia, jis sakė, kad atpažino A. N., o kitų nepažino. Jis reiškia civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Jam atsirado baimė vaikščioti naktimis, skaudėjo sumuštą vietą, buvo patinę 2-3 dienas, mokykloje lankėsi pas psichologę, gėrė raminamuosius vaistus. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad kaltinamasis jam sudavė.

Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. balandžio 5 d. atvyko į draugės N. I. gimtadienį. Gimtadienį šventė kavinėje (duomenys neskelbtini). Po 1 val. nakties pradėjo skirstytis, jiems reikėjo grįžti į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes ten gyveno I. Einant (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad juos pradėjo sekti keturi tamsiai apsirengę jaunuoliai su gaubtuvais ant galvų. Jaunuoliai praėjo jų namą, o du sugrįžo atgal prie gatvės. Su drauge klausė jų, ko jie nori iš jų. Ji prie pat gatvės buvo, sakė jaunuoliams „Ko jūs mus sekate, iškviesime policiją“. Ji vienam jaunuoliui nuėmė kapišoną nuo galvos, bet jis nieko joms nesakė. Tuo metu sūnus R. M. sušuko „tėti“, ji atsisuko ir pamatė jos vyrą gulintį ant žemės. Viskas įvyko greitai. Nematė kas jiems sudavė, pamatė tik pasekmes. Vyras ir sūnus galėjo nematyti vienas kito per namo kiemą. R. I. įvardino A. N.. Sūnui po to konflikto vėl prasidėjo kosėjimas, lankėsi pas psichologę. Sūnui kelias dienas buvo žandikaulio patinimas. Reiškia civilinį ieškinį dėl sūnui padarytos 1000 Eur neturtinės žalos. Sutuoktiniui buvo sugadintos atostogos, ji plaudavo jam žaizdas, pirko antiseptikus, čekiai yra pateikti prie civilinio ieškinio.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad nelabai gerai prisimena, nes jau senai viskas buvo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2019 m. balandžio 5 d., apie 21 val., Joniškio m. jis susitiko su G. J., o vėliau jie susitiko su P. V. ir A. N.. A. N. buvo su automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pastatė (duomenys neskelbtini) prie kepyklėlės. Po kurio laiko šalia jų atvažiavo pažįstami jaunuoliai, kurie savo „VW Golf“ automobilį pasistatė šalia, jų įvardinti nenori. Ten išlipę, bendravo tarpusavyje, stebėjo įeinančius ir išeinančius iš kavinės (duomenys neskelbtini). Jis su G. J., P. V. keletą kartų buvo užėję į kavinę (duomenys neskelbtini), A. N. likdavo savo automobilyje. Prie kavinės (duomenys neskelbtini) tarp jo su G. J. ir nepažįstamų jaunuolių įvyko žodinis konfliktas, nes nepažįstami vaikinai pradėjo šiukšlinti prie kavinės, spardydami išgertas plastikines alaus stiklines. P. V. tuo metu slapstėsi nuo policijos pareigūnų, kurie važinėjo po miestą, nes, kiek jam žinoma, jis nuo 22 val. turėjo būti namuose. Prie jo, G. J. ir nepažįstamų vaikinų priėjo vienas iš policijos pareigūnų ir liepė jiems skirstytis, sakydami, kad nereikia turėti problemų. Jis su G. J. nuėjo pas A. N., kuris sėdėjo automobilyje. Po kurio laiko prie jų prisijungė ir P. V.. 2019 m. balandžio 6 d., prieš užsidarant kavinei (duomenys neskelbtini), apie 2 val., G. J. pamatė iš kavinės (duomenys neskelbtini) apačioje esančių įrengtų patalpų išeinančius žmones, tarp kurių buvo, galimai, vienas asmuo, su kuriuo prieš tai jie konfliktavo. Asmenų buvo 4-5 ir jie visi nuėjo link „Maximos“, jų tarpe buvo ir merginų. P. V. pasiūlė tą jaunuolį pasekti, kur jis eis. Tuo pačiu metu iš kavinės išėjo ir daugiau žmonių, kurie nuėjo pro miesto centrą link Pakruojo pusės, t. y., į (duomenys neskelbtini) gatvę, Joniškio mieste. Jie visi keturi pro sinagogą išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pamatė priekyje jų nueinančius žmones, kurių galėjo būti apie 4-5, pamanė, kad tie patys asmenys, kurie nuėjo link „Maximos“. Paspartinę žingsnį, jie juos prisivijo, minėti asmenys įėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, jie praėjo pro juos, suprato, kad tikrai sekė ne tuo asmenis, su kuriais buvo prieš tai konfliktuota. Jiems atsisukus ir grįžtant atgal, iš namo kiemo išėjo dvi moterys, todėl jie priėjo prie jų. A. N. su G. J. priėjo prie stovinčių moterų, o jis su P. V. paėjo toliau, kad jo nepažintų, nes jis pažįsta jos sūnų, jis jį žino. P. V., pamatęs ateinančias moteris, pasiūlė bėgti į kiemą, jis nesutiko, nes pasakė, kad tikrai ne tie asmenys ir nuėjo. Jis stovėjo apie 4 m. atstumu nuo A. N. ir G. J.. Ar gatvė buvo apšviesta, jis nepamena. Jie ant galvų buvo užsidėję džemperio gaubtuvus, kad nepažintų. Jis, stovėdamas atokiau, girdėjo, kad A. N. konfliktavo su moterimis dėl jos sūnaus, kurį jis pažįsta. P. V. buvo priekyje jo į miesto centrą, jis jau stovėjo prie gretimo namo. Jam bestovint, pamatė, kad P. V. įėjo į gretimo namo kiemą ir patvoriu priėjo arčiau prie (duomenys neskelbtini) namo kiemo ir, perlipęs per tvorą, pateko į kiemą. P. V. tų asmenų nepažinojo, todėl jis galvojo, kad tame kieme yra asmenys, su kuriais jie prie kavinės konfliktavo. Jis asmeniškai stovėdamas išgirdo du duslius smūgius ir tada pradėjo klykti moterys, bei iš kiemo išbėgo P. V., kuris bėgo link tos pusės, iš kur buvo atėję. Jie visi trys, t. y. jis, A. N. ir G. J. nubėgo paskui P. V., nesuprasdami kas atsitiko. Prie automobilio grįžo tuo pačiu keliu, kaip ir nuėjo. Priėjus prie automobilio, jame švietė lemputė, todėl P. V. parodė nubrozdintą dešinės rankos krumplį, bėgo kraujas, matė praskeltą jo lūpą. Jie pasidomėjo, ką jis padarė. Jiems P. V. pasakė, kad vienam kieme esančiam vyriškiui spyrė į nugarą, o kitam smogė kumščiu. Tiek jis, tiek A. N. žinojo, kad jie nusekė ne tuos asmenis, nes tuo adresu gyveno jų pažįstamas. P. V. galvodamas, kad tame name gyvena vaikinas, su kuriuo buvo konfliktuota prie kavinės, jiems nieko nesakęs, per tvorą peršokęs, pateko į kiemą ir juos sumušė. Jie tikrai nieko nesitarė iš anksto sumušti, tai padarė pats vienas P. V., niekieno neprašomas. Jis tą naktį buvo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio ir tikrai prisimena įvykio aplinkybes, P. V. ir G. J. buvo daugiau apsvaigę nuo alkoholio, A. N. blaivus. Kodėl P. V. sumušė tuos žmones, jis tikrai nežino, gal jis pagalvojo, kad tai tie patys asmenys, su kuriais buvo konfliktuota kavinėje. Nei jis, nei A. N., nei G. J. tikrai nieko nemušė ir niekam neliepė to daryti. Kiek jam žinoma, P. V. buvo prašęs, kad šį nusikaltimą padaręs prisipažintų G. J., nes P. V. yra skirti teismo įsipareigojimai nuo 22 val. būti namuose, be to, jis gali dėl šios veikos gauti realią bausmę, ko jis ir bijo (1 t., b. l. 156–157). Liudytojas D. G. patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja N. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. balandžio 5 d., kavinėje (duomenys neskelbtini) buvo švenčiamas jos jubiliejus, apie 01.30 val. pradėjo visi skirstytis. M. šeimyna, jos šeimyna ėjo pas ją į namus (duomenys neskelbtini) gatve. Einant (duomenys neskelbtini) gatve ir praėjus šios gatvės pradžioje esančią kirpyklą, draugė pastebėjo, kad juos seka keturi jaunuoliai. Ji atsisuko ir juos pamatė. Dar jiems kažkiek paėjus reikėjo sukti į jos kiemą. Ji su drauge atsisuko į jaunuolius, draugė paklausė, kodėl jie juos seka. Prie jų buvo du jaunuoliai. Jie pasakė „dilinkit kol neišjungėme“, kažką panašaus. Jiems besišnekant, išgirdo šaukiant R. M., kad tėtis, atsisukusi pamatė ant žemės gulintį E. M.. Ji pamatė, kad visi 4 jaunuoliai bėga, dar sušuko „ateik čia „r.“, tai būtų kaip įvardintas jos sūnus R. I.. Jos sūnus dar jaunuolius vijosi. Nematė kas sudavė smūgius E. M., atsisukus E. M. gulėjo ant žemės. Nematė, kaip buvo suduota ir R. M.. Du jaunuoliai nuėjo, du jaunuoliai liko. Jų veidų nematė, nes vienas buvo su kapišonu, matėsi tik akys, o kitas buvo šviesus be kapišono, jų neatpažino.

Liudytojas G. J. teismo posėdžio metu parodė, kad nelabai ką beprisimena. Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2019 m. balandžio 5 d., vakare, tikslaus laiko nepamena, Joniškio m. jis susitiko su A. N. ir D. G., po kurio laiko prie jų prisijungė P. V.. A. N. buvo su automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pastatė (duomenys neskelbtini), prie kepyklėlės. Po kurio laiko šalia jų atvažiavo pažįstami jaunuoliai, kurie savo „VW Golf“ automobilį, pasistatė šalia ir bendravo. Ten išlipę bendravo tarpusavyje, stebėjo įeinančius ir išeinančius žmones iš kavinės (duomenys neskelbtini). Jis su D. G. ir P. V. keletą kartų buvo užėję į kavinę (duomenys neskelbtini), A. N. likdavo savo automobilyje. Prie kavinės (duomenys neskelbtini) tarp jo su D. G. ir nepažįstamų jaunuolių įvyko žodinis konfliktas, nes nepažįstami vaikinai pradėjo šiukšlinti prie kavinės, spardydami išgertas plastikines alaus stiklines. P. V. tuo metu nebuvo, kur jis buvo, jis nesidomėjo. Prie jo, D. G. ir nepažįstamų vaikinų priėjo vienas iš policijos pareigūnų ir liepė jiems skirstytis, sakydami, kad nereikia turėti problemų, ką jie ir padarė. Jis su D. G. nuėjo pas A. N., kuris sėdėjo automobilyje. Po kurio laiko prie jų prisijungė ir P. V.. 2019 m. balandžio 6 d., prieš užsidarant kavinei (duomenys neskelbtini), apie 2 val., A. N. pamatė iš kavinės (duomenys neskelbtini) apačioje esančių įrengtų patalpų išeinančius žmones, tarp kurių buvo, galimai, vienas asmuo, su kuriuo prieš tai jie konfliktavo, nes konflikto metu A. N. sėdėjo savo automobilyje kitoje kelio pusėje ir viską matė. Asmenų buvo 4-5 ir jie visi nuėjo link miesto centro, link Pakruojo pusės, t. y., į (duomenys neskelbtini) gatvę, Joniškio mieste. Kažkuris iš jų pasiūlė pasekti tuos asmenis ir viską išsiaiškinti dėl ankstesnio kilusio konflikto prie kavinės (duomenys neskelbtini). Jie visi keturi pro sinagogą išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pamatė priekyje jų nueinančius žmones, kurių galėjo būti apie 4-5, pamanė, kad tie patys asmenys, su kuriais buvo konfliktuota. Paspartinę žingsnį, jie juos prisivijo, minėti asmenys įėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, jie praėjo pro juos. Jiems praėjus įėjimo taką, prieš jį išėjo dvi moterys, todėl jie apsisuko ir priėjo prie moterų. Jis su A. N. priėjo prie stovinčių moterų, o P. V. su D. G. paėjo toliau ir sustojo, galėjo būti apie 5 m atstumas. Ar gatvė buvo apšviesta, jis nepamena. Jie ant galvų buvo užsidėję džemperių gaubtuvus, kad nepažintų. Jiems priėjus arčiau moterų, jam kažkuri moteris nuo galvos nutraukė gobtuvą, klausdama kodėl slepiasi, o A. N. pradėjo konfliktuoti su moterimis. Jam stovint ir laukiant, kol A. N. baigs konfliktuoti, staiga pamatė iš kiemo pro stovinčias moteris ir juos išbėgantį P. V., kuris nubėgo link miesto centro. Moterys pradėjo klykti, tačiau nesuprato dėl ko. Jis su A. N. nubėgo paskui P. V., su jais nubėgo ir D. G., kuris stovėjo nuo jų atokiau. Prie automobilio grįžo tuo pačiu keliu, kaip ir nuėjo. Kiti draugai pasidomėjo, ką jis padarė, ką P. V. atsakė, jis negirdėjo. Jis tą naktį buvo apsvaigęs nuo alkoholio, D. G. ir P. V. daugiau ar mažiau buvo apsvaigę alkoholio, blaivus buvo tik A. N.. Po kurio laiko P. V. su draugais prašė jo, kad apsiimtų nusikaltimą, t. y. kad sumušė žmones, nes P. V. už tai „sės“, o jis buvo neteistas. Tada jis jau tikrai suprato, kad tą naktį P. V. sumušė žmones, bet visai ne tuos, su kuriais jie prie kavinės buvo konfliktavę. Nei D. G., nei jis, nei A. N. tikrai nieko nemušė ir niekam neliepė to daryti. Jis tikrai negali teigti, kad galėjo smulkiai nupasakoti visas įvykio aplinkybes, nes buvo girtas (1 t., b. l. 171–172). Liudytojas G. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškino, kad nukentėjusiajam nesudavė, buvo tamsu, nematė kas sudavė M. P. V. prašė, kad jis prisiimtų kaltę, A. N. prašė, D. G. prašė. Konflikto metu šalia jo stovėjo A. N., jis stovėjo prie kelio ir nieko nematė.

Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. balandžio 5 d. prie kavinės (duomenys neskelbtini) buvo jis, D. G., G. J., A. P., P. V.. Ar koks konfliktas buvo prie kavinės, jis nematė. Ar nukentėjusiuosius sužalojo P. V., jis nematė. Jie visi trys stovėjo ant kelio. Jis su G. J. stovėjo prie įvažiavimo į kiemą, D. G. su P. V. stovėjo tolėliau. Kas kam sudavė, nematė. Jis D. G. matė ant kelio, jis nieko nedarė. Žiūri, kad P. V. ant jų atbėga. Nematė, kaip P. V. sudavė nukentėjusiesiems. P. V. sakė, kad jie niekam nebandytų prasitarti, rodė ranką, tik neprisimena ar kairę, ar dešinę. Jis sakė, kad sudavė tėvui, jaunuoliui. Jie ėjo pro vieną pusę, o jie ėjo pro kitą pusę. Jie jų nesekė, niekas nesiūlė jų sumušti. Jis tų pačių smūgių nematė, P. V. rodė kruviną ranką. P. V. pasakė, kad sudavė vyresniam ir jaunuoliui.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad nelabai prisimena įvykio aplinkybių. Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsino liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2019 m. balandžio 5 d., pavakary, P. V. paprašytas, savo automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į Joniškio miestą atvežė P. V. su G. J.. Juos palikęs Joniškio mieste, jis išvažiavo į namus. Apie vidurnaktį jis pats vėl atvažiavo į Joniškio miestą ir prie kavinės (duomenys neskelbtini), kur susitiko su G. J., vėliau prisijungė D. G. su A. N.. A. N. buvo atvažiavęs su savo automobiliu. Po kurio laiko prie jų prisijungė ir P. V., kiek jam žinoma, jis tuo metu slapstėsi nuo policijos, nes jam yra skirtas teismo įpareigojimas nuo 22 val. būti namuose. Po kurio laiko į kavinę (duomenys neskelbtini) nuėjo D. G., P. V. ir G. J., o jis su A. N. liko sėdėti savo automobiliuose. Jam sėdint automobilyje girdėjo, kad kažkas šūkauja, tačiau negali pasakyti kas šaukė konkrečiai. Po vidurnakčio, galėjo būti jau apie 2 val. nakties, jis, sėdėdamas automobilyje, pamatė, kad visi, t. y. A. N., D. G., G. J. ir P. V. nubėga link parduotuvės „Maxima“, kuriuo metu prie jų prisijungė A. N., jis nepastebėjo, nes žaidė mobilaus ryšio telefonu. Jis visą tą laiką laukė P. V., nes buvo prižadėjęs jį parvežti į namus. Po kurio laiko jis G. J., D. G. ir P. V. vežė į namus. Pirma į namus parvežė G. J., po to P. V.. Vežant P. V. į namus, šis pradėjo pasakoti, kad peršoko per tvorą ir sumušė du žmones, vienam ranka smogė, o kitam spyrė iš kojos. Bei tuo metu pastebėjo, kad P. V. sužalota dešinė ranka, nes jis jam ją ištiesė atsisveikinant. Jo ranka buvo ištinusi, bei rankos viršuje buvo nudrėksta oda. Ryte, susitikus su P. V., šis jam gyrėsi, kad už jį nusikaltimą, kur jis sumušė du žmones, apsiims G. J., nes jis nėra teistas. Kiek jam žinoma, žmones Joniškio mieste sumušė P. V., nes jis ir pasiūlė G. J. už jį apsiimti šį nusikaltimą, nes jis nėra teistas, o P. V. bijo „sėsti“. Tą naktį visi vaikinai buvo daugiau ar mažiau apsvaigę nuo alkoholio, neskaitant A. N. (1 t., b. l. 121–122). Liudytojas A. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. G. J. yra pasakojęs, kad P. V. kalbėjo, kad G. J. apsiims atsakomybę už šį nusikaltimą, nes jis nėra teistas. Jam pasakojo, kad P. V. ir D. G. dalyvavo muštynėse, jie aiškino, kad G. J. prisiims atsakomybę, nes jis neteistas. Sekančią dieną buvo sutikęs P. V., tai jo ranka matėsi, kad nubrozdinta. Nesakė, kad D. G. mušė. Neminėjo kaip susižalojo P. V., o jis ir neklausė. P. V. rankos viršus buvo sužalotas.

Liudytojas R. I. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. balandžio 5 d. kavinėje (duomenys neskelbtini) šventė mamos N. I. gimtadienį. Pasibaigus šventei visi ėjo į namus, (duomenys neskelbtini). Jis su tėčiu išėjo pirmieji. Grįžus į namus, tėtį įvedė į kambarį, o nesulaukęs kitų šeimos narių, išėjo į lauką pasižvalgyti, bet tas įvykis jau buvo pasibaigęs. Namo ėjo šešiese – jis su tėvu E. I. ėjo priekyje, po to E. M. su R. M., gale ėjo jo mama su V. M.. Išėjęs į lauką, pamatė E. M. gulint prie gatvės. R. M. matė, jis buvo arčiau jų namų durų. Matė nubėgančius siluetus, bet kiek nubėgo nematė. V. M. sakė, kad juos kažkas seka. Nežino, kodėl paminėjo A. N., anksčiau yra su juo konfliktavęs, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pačio įvykio nematė. R. M. buvo užsiėmęs žandą, o E. M. gulėjo ant žemės. Kavinėje (duomenys neskelbtini) buvo prisikabinęs G. J.. R. M. sakė, kad buvo 4 jaunuoliai, du stovėjo ant gatvės, o du kieme. Visi buvo su kapišonais, taip pasakojo jo krikšto mama V. M. ir jo mama N. I..

Iš 2019 m. balandžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas (1 t., b. l. 14–19).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso Drager Alcotest 6810, ARFL-0129 panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2019 m. balandžio 6 d. nukentėjusiajam E. M. 02.12 val., nustatytas 2,08 prom. girtumas, V. M. 02.17 val., nustatytas 1,15 prom. girtumas, R. M. 03.02 val., nustatytas 0,00 prom., o E. I. 03.07 val., nustatytas 2 prom. girtumas (1 t., b. l. 42–46).

Iš 2019 m. balandžio 29 d. specialisto išvados Nr. G 548/2019(04) matyti, kad E. M. buvo padarytos muštinės žaizdos dešinės akies vokų lateraliniame kampe, kaktoje, nosie srityje, viršutinėje ir apatinėje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Rasti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek griuviminės traumos metu, tiek ir suduodant tiesioginius smūgius į veidą (1 t., b. l. 82–83).

Iš 2019 m. gegužės 29 d. specialisto išvados Nr. G 681/2019(04) matyti, kad R. M. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nėra. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2019 m. balandžio 6 d. nustatytas veido sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė yra pagrįsta subjektyvia simptomatika bei sąvoka „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimo pobūdį. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 87).

Kaltinamasis P. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo pripažino iš dalies, t. y. jis visiškai pripažino savo kaltę, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam E. M. į nugarą, po to, E. M. nugriuvo ir jis pabėgo, tačiau kaltinamasis neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam R. M.. Tai, kad kaltinamasis P. V. įvykdė nusikalstamą veiką nukentėjusiojo E. M. atžvilgiu, patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas, tačiau ir nukentėjusiojo E. M. parodymai, kad jam stovint nugara į kiemą ir veidu į gatvės pusę, jis pajuto spyrį į nugarą, ko pasėkoje jis griuvo veidu ant žemės ir susižalojo veidą, nukentėjusiojo R. M. parodymai, kad jam stovint kieme jis pamatė du šešėlius peršokant per tvorą, kurių vienas nubėgo link jo tėvo, t. y. nukentėjusiojo E. M., o kitas link jo, pastarasis jam sudavė smūgį į veidą ir pabėgo, jam besivejant asmenį, sudavusį jam į veidą, jis pamatė ant žemės gulintį tėvą, specialisto išvada. Taigi, kaltinamojo P. V. prisipažinimas, nukentėjusiųjų E. M. ir R. M. parodymai, specialisto išvada, kiti byloje esantys duomenys, neabejotinai patvirtina kaltinamojo P. V. kaltę nukentėjusiojo E. M. atžvilgiu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Tačiau teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis P. V. sudavė smūgį ir nukentėjusiajam R. M. į veido sritį. Kaip jau buvo minėta aukščiau, kaltinamasis P. V. neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam R. M. į veido sritį, teigė, po smūgio E. M. į nugarą, jis pabėgo. Nukentėjusysis R. M. parodė, kad jam stovint kieme jis pamatė du šešėlius peršokančius per tvorą, kurių vienas nubėgo link jo tėvo, t. y. nukentėjusiojo E. M., o kitas link jo, pastarasis jam sudavė smūgį į veidą ir pabėgo, jis nematė jam sudavusio jaunuolio veido, ne vienas ir tas pats asmuo sudavė smūgius ir jam, ir jo tėvui, tai galėjo padaryti du skirtingi asmenys. Daugiau byloje nė vienas įvykio liudytojas nematė, kad kaltinamasis P. V. būtų sudavęs smūgį R. M., apskritai, nei vienas byloje apklaustas liudytojas nematė, kaip buvo suduotas smūgis R. M.. Taigi, byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių P. V. kaltę sudavus smūgį nukentėjusiajam R. M. į veido sritį, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai ir neabejotinai teigti, kad kaltinamasis P. V. vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam R. M. į veido sritį, o visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai, teismas tikslina kaltinamajam P. V. suformuotą kaltinimą iš kaltinimo pašalindamas aplinkybes „vieną kartą kumščiu smogė nepilnamečiui R. M., gim. 2003 m., į veido sritį“ ir „R. M. sukėlė fizinį skausmą“. Kaltinimo tikslinimas kaltinamojo padėties nesunkina ir veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Teismas kritiškai vertina liudytojų D. G., G. J., A. N. ir A. P. parodymus, duotus bylos nagrinėjimo metu, nes šie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus pirminius parodymus, kad prieš nukentėjusiuosius E. M. ir R. M. nusikalstamą veiką įvykdė G. J., liudytojai D. G. ir A. N. įkalbinėjo G. J. prisiimti kaltę dėl šios nusikalstamos veikos, vėliau šie liudytojai savo parodymus pakeitė, liudytojai teigė, kad nusikalstamą veiką įvykdė būtent P. V., nes po įvykio visiems parbėgus į mašiną, P. V. papasakojo, kad sudavė smūgius abiem nukentėjusiesiems, be to, matė sužalotą P. V. dešinę ranką, kuri buvo nubrozdinta ir patinusi, tačiau, tokių liudytojų parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys.

Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį, nes jis viešoje vietoje – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais – smogdamas nukentėjusiajam E. M. į nugarą, ko pasėkoje pastarasis veidu nukrito ant žemės, padarė nukentėjusiajam E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamojo P. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam P. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 3–5), naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2 t., b. l. 6–13, 15), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 16–18), teismo duomenimis nedirbantis (2 t., b. l. 19–20), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 21), prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatytos veikos įvykdymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu P. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Kaltinamajam P. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 36–37), naikintinos, nes jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl paskirtos kardomosios priemonės tapo nebereikalingos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa P. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 93,01 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už R. M. ir E. M. gydymą (1 t., b. l. 91–96). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad kaltinamasis P. V. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo E. M. atžvilgiu, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas ir jam buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 57,64 Eur, bet neįrodyta, kad kaltinamasis atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš P. V. priteisiant 57,64 Eur sumą už E. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o kitoje dalyje ieškinys yra atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 22,20 Eur turtinės žalos ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 96–98). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis prie civilinio ieškinio pridėtais mokėjimo kvitais įrodė, kad dėl nusikalstamos veikos metu patirtų sužalojimų jis patyrė turtinės žalos – pirko antiseptinius vaistus, bintą, kremą, todėl nukentėjusiojo E. M. civilinis ieškinys dalyje dėl 22,20 Eur turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas visiškai ir 22,20 Eur turtinės žalos yra priteistina iš kaltinamojo P. V..

Nukentėjusysis E. M. patirtą 4000 Eur neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad dėl sužalojimo jis patyrė ne tik kūno sužalojimą – jam buvo padarytos muštinės žaizdos dešinės akies vokų laterialiniame kampe, kaktoje, nosies srityje, viršutinėje ir apatinėje dalyje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, bet ir pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, baimę. Dėl padarytų daugybinių veido žaizdų patyrė didelius nepatogumus, sutriko ne tik fizinė sveikata, bet ir nervai. Dėl nervinės įtampos dabar blogai miega naktimis. Po veido sužalojimo jautėsi nejaukiai, negalėjo išeiti į gatvę, nes sumuštas veidas – nosis, akys buvo sutinę. Be to, nosies sumušimo pasekmes jis jaučia iki šiol, nosis taip ir liko jautri.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra nurodęs, jog teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008).

Kaip matyti iš specialisto išvados (1 t. b. l. 82–83), E. M. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. jam buvo nustatyti šie sužalojimai: muštinės žaizdos dešinės akies vokų lateraliniame kampe, kaktoje, nosies srityje, viršutinėje ir apatinėje dalyje. Atsižvelgiant į tai bei į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina neabejotina išvada, kad E. M. patyrė ir juto fizinį skausmą, buvo išsigandęs, sukrėstas. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad P. V., teismo duomenimis, yra nedirbantis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, jauno amžiaus asmuo, nesukūręs šeimos, neturintis išlaikytinių, nukentėjusysis E. M. yra dirbantis, darbingo amžiaus asmuo. Teismas, įvertindamas visas aukščiau išvardintas aplinkybes, siekdamas nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškiniu reikalaujama 4000 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl mažintina iki 1000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad kaltinamasis P. V. nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu atliko nusikalstamus veikus, todėl nukentėjusiojo R. M. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. sausio 20 d. pažymos Nr. (12.35) PT-431, nukentėjusiajam E. M. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal tarnybos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-1884-12777. Nukentėjusiajam E. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 226,18 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinė teisinė pagalba nukentėjusiesiems buvo teikiama dėl kaltinamojo P. V. nusikalstamų veiksmų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistina iš kaltinamojo. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. M., atlyginimo klausimas šioje byloje nespręstinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas CD diskas su nepilnamečio R. M. apklausa (1 t., viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu), o kiti aštuoni CD diskai su bereikšmiais vaizdo įrašais (1 t., viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu).

Atsižvelgiant į tai, kad šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas asmuo, kuris nukentėjusiajam R. M. sudavė smūgį kumščiu į veido sritį, todėl ši byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotina prokurorui, kad pastarasis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, prieš nukentėjusįjį R. M. padariusiam asmeniui nustatyti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu P. V. paskirtą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir P. V. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 3 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš P. V. priteisti 57,64 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 64 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinės adresas Europos aikštė 1, Vilnius, a. s. LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“, AB, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo E. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. V. 22,20 Eur (dvidešimt du eurus 20 ct) turtinės žalos ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo E. M. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš P. V. valstybės naudai 226,18 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 18 ct) proceso išlaidų už E. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną CD diską su nepilnamečio R. M. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o kitus aštuonis CD diskus su bereikšmiais vaizdo įrašais sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bylą prokurorui, kad pastarasis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį R. M. padariusiam asmeniui nustatyti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėjas Vidmantas Gestautas