Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam E. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Institucija) teikimą dėl E. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą vykdymo perdavimo Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2007 m. liepos 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, jį pripažinus kaltu pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Minėtu nuosprendžiu teismas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam E. M. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL (780 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiai dienai tai sudaro 225,90 eurų.

Prie teikimo yra pridėtas antstolės V. Ž. išieškojimo negalimumo aktas, kuriame nurodyta, kad E. M. turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimas neturi, o nuo 2015 m. liepos 9 d. deklaravęs gyvenamąją vietą Ispanijoje, todėl vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (b.l. 6,7).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti.

Teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, arba teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę arba sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Teikimu keliamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą vykdymo perdavimo Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Šiam klausimui reglamentuoti svarbus vaidmuo tenka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimui Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Šių Taisyklių 2.2 punkte be kita ko numatyta, kad piniginė sankcija apima ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą pagal Baudžiamojo kodekso 71 straipsnį.

Pagal minėtų Taisyklių 4 punkto nuostatas asmeniui paskirta piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik esant šioms sąlygoms: 1) nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; 2) turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; 3) piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; 4) nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos respublikoje būtų neįmanomas arba sudėtingas; 5) piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitais Europos Sąjungos valstybei narei.

Nors byloje yra duomenys, kad E. M. nuo 2015 m. liepos 9 d. gyvena Ispanijoje, tačiau minėti duomenys, teismo vertinimu, yra deklaratyvūs ir jie nėra pakankami tvirtinti, jog minėtas asmuo yra nuolatinis Ispanijos gyventojas. Pažymėtina, kad teismas neturi jokių duomenų patvirtinančių tikslią E. M. gyvenamąją ar darbo vietas Ispanijoje. Duomenų, kad E. M. Ispanijoje turi turto ar pajamų, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, taipogi nėra ir tokių duomenų Institucija teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nesant duomenų apie E. M. ar jo turto buvimo tikslią vietą, nėra visų teisės aktuose nurodytų sąlygų, kurioms esant baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą gali būti perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, todėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimas dėl E. M. 2007 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, perdavimo vykdyti Europos Sąjungos narės kompetentingai institucijai netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 342, 362 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.