Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Dovilė Baniulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokurorės Aušros Gylytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas – 2022 m. spalio 25 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, kurią sumokėjo, turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis G. Ž., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 23 d. parodė, kad jis į psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitą neįrašytas. Problemų dėl savo psichinės būklės neturi, priklausomybių neturi. Galvos traumų neturėjo. Parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo žmona R. Ž. ir dviem sūnumis J. Ž. ir E. Ž.. Abu sūnūs yra pilnamečiai. 2025 m. vasario 22 d., jis buvo savo namuose minėtu adresu ir dienos metu vartojo alkoholį, vienas išgėrė 0,5 l degtinės, kurios stiprumas 40 laipsnių. Išgertuvių metu jis apsvaigo ir pilnai įvykio aplinkybių neprisimena. Vakaro metu, tarp 17.00-18.48 val., kambaryje, kuriame jis guli, tarp jo ir abiejų sūnų įvyko žodinis konfliktas, kurį pradėjo jis, o dėl ko pradėjo konfliktuoti, negali pasakyti, nes neprisimena. Žodinio konflikto metu jis pats pirmas ėmė muštis, o būtent sūnui E. Ž. vieną kartą dešine ranka sudavė į veido kairį skruostą, o kitam sūnui J. Ž. tyčia metė stiklinį butelį, kuris atsitrenkė J. Ž. į dešinės rankos vidurinį pirštą, dėl ko butelis atsitrenkęs į pirštą praskėlė J. Ž. pirštą. Įvykio metu žmonos nebuvo, ji buvo kažkur išėjusi, kitų pašalinių žmonių nebuvo, buvo tik jis ir abu sūnūs. Jie buvo truputį išgėrę. Po to pamena, kad vyriausiasis sūnus iškvietė policiją, dėl ko į namus atvyko policija ir jį sulaikė kaip smurtavusį asmenį. Pilnai pripažįsta, kad jo fiziniai veiksmai abiem sūnums sukėlė fizinį skausmą. Nuoširdžiai gailisi, nori atsiprašyti sūnų ir su jais susitaikyti.

3. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 1 d. papildomai parodė, kad psichinėmis nervų ligomis nesirgo ir neserga, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, galvos traumų nėra patyręs, yra visiškai sveikas ir supranta kuo yra įtariamas. Pranešimas apie įtarimą dėl to, kad smurtavo prieš sūnus E. ir J. Ž., jam buvo įteiktas 2025 m. vasario 23 d., jis davė pilnus ir išsamius parodymus, juos dabar visiškai patvirtina ir nieko naujo pasakyti negali. Kaltu dėl to, kad smurtavo prieš sūnus prisipažįsta visiškai, su jais abiem susitaikė ir dėl savo veiksmų labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai:

4.1. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 24 d. liudytoju apklausto nukentėjusiojo E. Ž. parodymai, kad jis supažindintas su teisėmis ir pareigomis, žino, kad tėvas yra įtariamas šioje byloje, bet parodymus duoti sutinka. Paaiškino, kad jis gyvena kartu su tėvais G. Ž., mama R. Ž. ir broliu J. Ž., . Santykiai su tėvais ir broliu yra geri, tačiau kai vartoja alkoholį, būna kivirčų. Paaiškino, kad 2025 m. vasario 22 d. buvo šeštadienis, nuo maždaug 12 val. jis su tėvu G. Ž. ir J. Ž. namuose vartojo alkoholį – gėrė degtinę ir sidrą. Motina su jais alkoholio negėrė, kažkur ji iš namų buvo išėjusi. Vienu metu su broliu buvo išėję ant ežero, nes buvo žvejų konkursas, o grįžo atgal į namus apie kokią 16 val. ir toliau namuose gėrė, nes dar nusipirko parduotuvėje degtinės ir sidro, ir vėl trise – jis, tėvas ir brolis J. namuose, kambaryje šį nusipirktą alkoholį gėrė. Jis su J. Ž. sėdėjo ant lovos, o tėvas taip pat sėdėjo ant lovos, tik kitos, tame pačiame kambaryje, tėvui alkoholio paduodavo į lovą, nes jis tuo metu gulėjo. Motinos dar nebuvo namuose ir išgertuvių metu jis vienu metu tėvui prie lovos prinešė stikliuką degtinės, kurią jis išgėrė ir jį pavadino invalidu. Jis taip jį pavadino iš savo didelio girtumo, ir tai pasakęs jis atsistojo, norėdamas eiti parūkyti, ir atsistojęs delnu smogė vieną kartą jam į veidą ir pataikė į veido kairę pusę. Jam tuo metu skaudėjo, tačiau sužalojimų veide nebuvo. Tai pamatęs brolis J. pradėjo jį ginti, ar jis ką tada sakė tėvui, neatsimena, bet jis atsistojo nuo lovos ir tuomet trenkė vieną kartą tėvui G. į šoną, lyg tai kumščiu, nors tiksliai to neatsimena, matė, kad trenkė vieną kartą lyg tai į dešinį šoną, bet jis tuo metu išėjo į lauką ir toliau kas vyko tarp tėvo ir brolio J., jis nematė. Išėjęs į lauką, ėjo pas kaimyną V. B. pabūti, nes nenorėjo veltis į konfliktą. Nuėję pas V. B., jam nieko nesakė ir kas vyko namuose jis nežinojo, pas jį pabuvęs apie 30 min, grįžo į namus. Tuo metu buvo prieš 19 val., tikslaus laiko nežino. Atėjęs į namų vidų jis pamatė kambaryje išmėtytas butelio stiklo šukes ir ant žemės buvo daug kraujo. jis apie tai neklausė nei tėvo, nei brolio, o iš kart paskambino į policiją ir pranešė, kad namuose vyksta muštynės, skambino dėl to, kad bijojo, kad jo neliestų girti nei tėvas, nei J., ir jie jo girti nepradėtų mušti. Tėvas G. jam atėjus į namus, gulėjo toje pačioje lovoje, kaip ir prieš tai, kai jis išėjo iš namų, o brolis J. buvo taip pat tame pačiame kambaryje ir buvo atvykusi greitoji med. pagalba, kuri tvarstė J. dešinę ranką. Kas tai rankai buvo padaryta, jis nematė. Tuo metu į namus grįžo ir mama R., kuri taip pat buvo pagėrusi, tačiau ji su jais kartu alkoholio nevartojo. Greitajai med. pagalbai išvažinėjant iš kiemo, atvyko policija, kur pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes. Jis pareigūnams nurodė, kad pirma tėvas jam smogė vieną kartą į veidą, o J. gynė jį. Girdėjo kaip J. policijos pareigūnams sakė, kad tėvas G. jam metė butelį ir butelis sudužęs jam supjaustė dešinės rankos pirštus. Kaip suprato, kol nebuvo namuose ir buvo pas kaimyną, brolis J. pats sau išsikvietė greitąją med. pagalbą, nes jam stipriai bėgo kraujas, o kai atėjo į namus, jo dešinė ranka jau buvo apibintuota. Kai atvyko policija, jam atrodo, kad brolis J. buvo nusiėmęs tą bintą nuo rankos, bet jis sužalojimų nematė, nes nežiūrėjo į jo ranką. Dėl šio konflikto kaltas tėvas G., nes jis jį pirmas pavadino invalidu, be to tiek jis, tiek tėvas ir brolis J., buvo stipriai girti. Jis tėvui atleido, jis jo atsiprašė iš karto, kol buvo policijos pareigūnai ir jis jam atleido, tačiau tėvas ir J. buvo sulaikyti ir išvežti iš namų į areštinę. Žino, kad yra pradėti du tyrimai, viename yra jo tėvas įtariamais, o kitame – brolis J. Ž. įtariamasis. Nors jam buvo padaryta fizinė žala, jis tėvui G. Ž. civilinio ieškinio nereikš. Teigė, kad jis tėvui nesudavė nei vieno karto;

4.2. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 28 d. liudytoju apklausto nukentėjusiojo J. Ž. parodymai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), su tėvu G. Ž., mama R. Ž. ir broliu E. Ž.. Jų santykiai yra geri, kol nevartoja alkoholio. 2025 m. vasario 22 d., su broliu E. ir tėvu vartojo alkoholį namuose nuo ryto, gėrė degtinę, sidrą. Viskas nuo ryto tarp jų buvo gerai. Vėliau su E. Ž. buvo išėję prie (duomenys neskelbtini) ežero, nes ten vyko žvejų varžybos. Grįžę į namus, maždaug apie 16 val., vėl su savimi iš parduotuvės nusipirkę degtinės ir sidro, toliau kartu su tėvu trise namuose kambaryje gėrė alkoholį. Tuo metu mamos namuose nebuvo, ji buvo išėjusi pas draugę. Jis, brolis E. ir tėvas G. buvo kambaryje, tėvas gulėjo vienoje lovoje, o jis su broliu E. sėdėjo ant kitos lovos. Tėvui degtinės stikliuką nunešdavo ir jis, ir brolis E. į lovą, kai jam prieidavo eilė gerti, nes buvo girtas ir kad negriuvinėtų namuose, gulėjo lovoje. Vienu metu tėvui stikliuką degtinės padavė brolis E., tačiau tėvas jam pasakė, kad jis yra invalidas ir atsistojęs iš lovos tėvas G. Ž. smogė vieną kartą delnu E. į veidą. Į kurią pusę jam pataikė, jis nematė, bet, kad trenkė, tai matė. Brolis pasakė, kad jam skauda, todėl jis supyko dėl tokio tėvo elgesio ir norėjo brolį apginti, todėl atsistojo, priėjo prie tėvo ir jam kumščiu vieną ar du kartus trenkė į kaktą. Tėvas nuo jo suduotų smūgių atsisėdo ant lovos. Tuo metu gal ir galėjo būti apie 18-19 val., tikslaus laiko nežino. Negali pasakyti, ar brolis E. matė kaip jis tėvui sudavė, nekreipė dėmesio į brolį, todėl net nežino, ar jis buvo kambaryje, gal galėjo jis būti ir išėjęs į lauką, to tikrai nežino. Kai sudavė tėvui, jis pasiėmė nuo žemės prie lovos stovėjusį tuščią stiklinį butelį ir jį metė į jo pusę, o jis tuo metu stovėjo netoli krosnies, tame pačiame kambaryje. Kai jis metė butelį, butelis atsitrenkė į krosnies kampą ir sudužo, o tuo metu dūžtanti stiklo šukė jam pataikė į dešinės pusės ranką ir supjaustė pirštą. Pradėjo stipriai bėgti iš piršto kraujas, bėgo labai stipriai, todėl kraujo buvo kambaryje ant grindų. Jam skaudėjo pjautinę žaizdą piršte. Tėvas tuo metu labai susijaudino, vaikščiojo iš kampo į kampą kambaryje, todėl tikriausiai iškvietė jis greitąją pagalbą, nes jis jos nekvietė, nors ir buvo labai girtas, gal ir nepamena. Tėvas – taip pat. Atsimena, kad pas juos į namus atvyko greitoji med. pagalba ir tvarstė jo pirštą, tuomet atsimena, kad atėjo brolis E., kuris pamatęs kraują greičiausiai išsigando ir iškvietė policiją. Paskui matė ir kad motina parėjo namo, ji taip pat buvo neblaivi. Atvykus policijos pareigūnams, jiems paaiškino įvykio aplinkybes, jį policijos pareigūnai apžiūrėjo. Tėvas prisipažino, kad jam metė butelį ir sužalojo, o broliui smogė, o jis prisipažino mušęs savo tėvą, todėl ir jis, ir tėvas G. buvo sulaikyti ir išvežti į areštinę. Žino, kad yra atliekami tyrimai, kuriame viename iš jų yra įtariamasis, o kitame – šitoje byloje – nukentėjusysis. Paaiškino, kad su tėvu G. susitaikė, jis jo atsiprašė, jis jo – taip pat. Šitas konfliktas įvyko dėl jų persigėrimo alkoholiu, nes visi buvo labai girti, gal net ne viską ir atsimena. Žino, kad mama šio konflikto tikrai nematė. Nors jam buvo padaryta fizinė žala, tačiau jis pinigine išraiška jos nevertina ir civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos tėvui nereikš;

4.3. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 26 d. liudytoja apklaustos R. Ž. parodymai, kad atsisakė duoti parodymus šioje byloje prieš savo šeimos narį G. Ž., kadangi jis yra jos vyras;

4.4. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 26 d. liudytoju apklausto V. B. parodymai, kad 2025 m. vasario 22 d., apie 18.00 val., pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo smarkai neblaivus kaimynas E. Ž.. Jis pasakė, kad namuose konfliktuoja neblaivus jo tėvas G. Ž. kartu su jo broliu J. Ž., todėl jis atėjo pas jį pabūti, kadangi namuose neramu. E. Ž. jam daugiau apie konfliktą nieko nepasakojo, o jis jo neklausinėjo. E. Ž. atsinešė degtinės butelį, kuris buvo beveik tuščias, jie su E. Ž. išgėrė likusią degtinę ir E. Ž. išėjo namo, E. Ž. pas jį pabuvo trumpai, tik apie 15 minučių. 2025 m. vasario 23 d. sutiko E. Ž., kuris papasakojo, kad 2025 m. vasario 22 d. pabuvęs pas jį svečiuose ir grįžęs namo, rado namuose neblaivų brolį, kurio ranka buvo sužalota, namuose buvo daug kraujo. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas J. Ž., jis nežino, E. Ž. nepasakojo, o jis jo neklausinėjo. E. Ž. pasakojo, kad policija išsivežė jo tėvą ir jo brolį, ir kad buvo atvykusi greitosios medicinos pagalba, kuri sutvarstė J. Ž. ranką. Dėl ko tarp tėvo ir J. Ž. įvyko konfliktas, E. Ž. jam nepasakojo. Jis taip pat nepasakojo, kad G. Ž. jam ranka trenkė per veidą, jis pasakojo, kad konfliktas vyko tik tarp jo tėvo ir brolio;

4.5. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių r. Policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Roko Unčiūros 2025 m. vasario 22 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad dirbant kartu su vyriausiąja patrule Livija Meldaikiene, 2025 m. vasario 22 d., 18.48 val., iš Utenos apskrities policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą ROIK: (duomenys neskelbtini), jog pranešėjas nurodė, kad namuose susimušė tėvas su sūnumi. GMP jau buvo vietoje. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), bendrauta su pranešėju, E. Ž. gim., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,93 promilių neblaivumas), kuris paaiškino, kad namuose išgertuvių metu, pranešėjo tėvas G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 3,15 prom. neblaivumas), pradėjo žodžiu konfliktuoti ir konflikto metu, dešine ranka, vieną kartą, trenkė E. Ž. į kairės pusės veido skruostą, dėl ko E. Ž. juto fizinį skausmą;

4.6. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių r. Policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Roko Unčiūros 2025 m. vasario 22 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), bendrauta su pranešėju E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,93 promilių neblaivumas), kuris paaiškino, kad namuose išgertuvių metu, pranešėjo tėvas G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 3,15 promilių neblaivumas), pradėjo žodžiu konfliktuoti ir konflikto metu, dešine ranka, vieną kartą, trenkė E. Ž. į kairės pusės veido skruostą. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nepaminėta, kad po incidento, kurio metu buvo naudotas fizinis smurtas prieš E. Ž., tai pamatęs pranešėjo brolis, J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 2,83 promilių neblaivumas), pradėjo ginti savo brolį, E. Ž. ir užpuolė savo tėvą G. Ž. ir pradėjo jį mušti, tačiau kiek smūgių sudavė ir kur, E. Ž., dėl esamo neblaivumo nurodyti negali. G. Ž. teigia, kad konflikto metu, namuose, J. Ž. jo nemušė, bet apžiūrėjus asmenį, ant jo veido matomi nežymūs kūno sužalojimai, dėl ko pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06694-25. G. Ž. taip pat nurodo, kad konflikto metu su J. Ž., metė į jį stiklinį butelį, dėl ko, jo dešinės rankos viduriniame piršte atsirado nedidelė pjautinė žaizda, todėl J. Ž. pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-06688-25. Nurodytu adresu namuose rasta motina, R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. gyv. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,60 promilių neblaivumas), kuri nurodė, kad konflikto metu namuose nebuvo, nes buvo išėjusi pas kaimyną. Greitosios apžiūrėjo visus konflikte dalyvavusius asmenis ir jiems suteikė pagalbą;

4.7. 2025 m. vasario 22 d. asmens apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusysis J. Ž.. Išoriškai apžiūrint J. Ž. veidą, yra matoma nedidelė nubrozdinimo žaizda po kaire akimi ir ant smakro. Ant J. Ž. dešinės rankos vidurinio piršto yra matoma nedidelė pjautinė žaizda. Daugiau išorinių kūno sužalojimų nėra;

4.8. 2025 m. vasario 22 d. asmens apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusysis E. Ž.. Išoriškai apžiūrėjus E. Ž., ant jo nėra matomų jokių kūno sužalojimų;

4.9. 2025 m. vasario 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), jame esantis miegamasis kambarys, kuriame ant grindų, 2x1 metro plote, matomos raudonos spalvos į kraują panašios dėmės. Kairėje miegamojo kambario pusėje, ant žalios spalvos sofos/lovos yra matomos skaidrios spalvos, stiklo šukės, matomas stiklinio butelio kakliukas, ant kurio raudoname fone, baltomis raidėmis užrašyta „Sobieski“;

4.10. 2025 m. kovo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matomas bendras Ž. namo vaizdas, visur netvarka, ant stalo pridėta alaus butelių, ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės. Pareigūnas sako, kad Ž., būdama tokia girta, neliestų šukių, nes gali susipjaustyti. Kambaryje už stalo sėdintis E. Ž., pareigūno klausiamas, paaiškina, kad tėvas jam smogė į veidą. Paklaustas kuo smogė, E. Ž. atsako kad koja. Po to jis aiškina, kad jį nuo tėvo gynė brolis J. Ž., o jis pats tuo metu išėjo pas kaimyną parsivesti motinos. Ž. patvirtina, kad konflikto metu namuose nebuvo ir kas įvyko nematė. E. Ž. aiškina, kad atvykę medikai susiuvo broliui J. Ž. pirštą, jam pagalbos nereikėjo;

4.11. Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateiktais duomenimis, kur nurodyta, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa neapmokėjo asmens sveikatos priežiūros E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gydymo išlaidų dėl 2025 m. vasario 22 d. patirto sveikatos sutrikdymo, todėl žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nepadaryta;

4.12. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad 2025 m. vasario 22 d. 17.57 val. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Panevėžio filialo dispečerinėje gautas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), pacientas: J. Ž.;

4.13. 2025 m. vasario 22 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 10 min. laikotarpiu muštynių metu pranešėjo sūnui (duomenys neskelbtini) metų sužalojo ranką, mušeika pasišalino, kiek asmenų mušėsi, kas sužalojo sūnų nenurodo, sūnui prašo GMP. Atvykus į vietą J. Ž. nustatyta preliminari diagnozė: nepatikslintas riešo ir plaštakos sužalojimai;

4.14. 2025 m. kovo 20 d. Specialisto išvada Nr. G 827/2025 (01), kurioje nurodyta, kad J. Ž. nustatyta plaštakos (medikai nenurodė – kurios) vidurinio piršto žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu metu, t. y. 2025 m. vasario 22 d. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis (atsitrenkiant stiklo šukei į pirštą ir jį perpjaunant). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. Ž. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

5. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius).??? ???

6. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis G. Ž. savo tyčiniais veiksmais, būdamas neblaivus, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams – sūnums ir vienam iš jų nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamojo kaltę pagrindžia jo paties parodymai, kad išgertuvių metu kilus konfliktui, sūnui E. Ž. vieną kartą dešine ranka sudavė į kairį skruostą ir metė į sūnų J. Ž. stiklinį butelį, kuris, atsitrenkęs į pečių, sudužo ir šukė perpjovė jo vidurinį pirštą. Be jo paties parodymų, G. Ž. kaltę patvirtina ir nuketėjusiųjų sūnų E. Ž. ir J. Ž. parodymai, kuriuose nuosekliai nurodytos tiriamų įvykių aplinkybės, liudytojo V. B. parodymai, asmens apžiūros, įvykio vietos apžiūros, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita nurodyta bylos medžiaga. Visi nurodyti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams, o būtent: 2025 m. vasario 22 d., apie 18.48 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu tyčia metė stiklinį butelį į sūnų J. Ž., pataikydamas į jo dešinę ranką, buteliui sudužus, šuke padarydamas jam vidurinio piršto žaizdą, ir vieną kartą ranka sudavė sūnui E. Ž. į kairį skruostą, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. Ž. sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajam E. Ž. fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius ir yra tinkamai kvalifikuoti.

IV. Bausmės skyrimas

7. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šią nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, taigi, nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma bausme ir jos dydžiu.

8. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo G. Ž. padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumą priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 1 ir 3 dalys), jis vieną kartą teistas, turintis teistumą, tačiau 2023 m. sausio 17 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo nutraukimas ir G. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam ir nukentėjusiajam E. Ž. susitaikius, baustas administracine tvarka, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje G. Ž. charakteristikoje nurodyta, kad G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kartu gyvena žmona R. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini), pilnamečiai sūnūs E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) G. Ž. ir žmona R. Ž. šiuo metu yra socialinės paramos gavėjai. Kaimynų teigimu, šioje šeimoje, išgertuvių metu kartais kyla konfliktų, tačiau kaimynai nusiskundimų dėl G. Ž. ir jo šeimos narių elgesio neturi. 2025 m. vasario 25 d. Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad G. Ž. (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centre nesigydė ir nesilankė.

9. Kaltinamojo G. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

10. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą viešųjų darbų bausmę, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis nei vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, tokio dydžio bausmė yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. vasario 22 d. iki 2025 m. vasario 23 d. (1 para).

V. Kiti klausimai

1. Ikiteisminio tyrimo metu G. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

11. Vaizdo ir garso įrašai paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu, G. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką G. Ž. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 22 d. iki 2025 m. vasario 23 d. (1 parą), kas prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią G. Ž. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

G. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vaizdo ir garso įrašus palikti baudžiamojoje byloje.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams (A. Baranausko a. 40, Anykščiai arba Vilniaus g. 41, Molėtai) prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.