- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-07
- Bylos Nr.
- 2-101-809/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09278-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- AB „Citadele“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui J. R. dėl uzufrukto į gyvenamąją patalpą nustatymo, trečiasis asmuo – AB „Citadele“ bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje (b. l. 1-3) nurodė, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena keturių kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo privatizuotas ieškovės sutuoktinio, po kurio mirties ieškovė priėmė palikimą ir liko gyventi bute. 2006 metais ieškovei sušlubavo sveikata, todėl jos sūnus J. R. pasiūlė perleisti nuosavybės teisę į butą jam ir pažadėjo rūpintis motina bei teikti jai materialinę pagalbą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teisę į butą savo sūnui J. R.. J. R. tinkamai neįvykdė savo pažado parūpinti ieškovei kitą gyvenamąją vietą kaime. Ieškovė teigė, kad atsakovas nevykdo savo pažado, nesirūpina motina, naudoja psichologinę prievartą bei priekaištauja, kad V. R. gyvena jo bute, reikalauja išsikraustyti. Ieškovė nurodė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra vienintelė jos gyvenamoji vieta, jame yra visi jai priklausantys daiktai, ieškovė moka komunalinius mokesčius. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė prašė teismo nustatyti uzufruktą į ¼ dalį buto.
Atsiliepimas
Atsakovas J. R. atsiliepime į ieškinį (b. l. 26-27) nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi sudarytoje dovanojimo sutartyje yra nustatyta, kad ieškovė turi teisę naudoti bet kurią buto dalį iki gyvos galvos, todėl ieškovės reikalavimas yra perteklinis. Atsakovas nurodė, kad motinai išreiškus norą gyventi atskirai už miesto, buvo nupirktas 93 kv. m. sodo namas su sklypu SB „L.“, kuriame yra sudarytos sąlygos gyventi. Atsakovas taip pat patvirtino, kad įsigyjant sodo sklypą buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, tačiau tai neturi ryšio su uzufrukto nustatymu.
Trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 35-36), kuriuo prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškinys netenkintinas, kadangi įstatymai nenumato galimybės tėvams nustatyti uzufruktą į jų vaikams priklausantį turtą, be to, atsižvelgtina į visų vaikų pareigą išlaikyti tėvus, ir nėra teisinga reikšti reikalavimą dėl išlaikymo tik vienam vaikui iš keturių. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė apskritai neįrodė aplinkybės, jog jai yra reikalingas išlaikymas bei atkreipė dėmesį, kad ieškovės gaunama senatvės pensija yra didesnė už minimalų mėnesio atlyginimą atskaičius mokesčius. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad tenkinus ieškinį būtų pažeisti AB „Citadele“ banko teisės ir interesai, kadangi nustačius uzufruktą butui, jo vertė rinkoje ir tikimybė parduoti iš varžytinių sumažėtų.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad sąlyga dovanojimo sutartyje nėra pakankama, kadangi nors ieškovė gyvena bute, tačiau ji negali patekti į sandėliuką bei rūsį, naudotis virtuve bei daryti to, ko ji nori. Ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovas įgijo butą savo vardu, tačiau neįvykdė savo pažado tinkamai rūpintis motina. Ieškovės sveikatos būklė yra labai bloga, jos gaunamos pajamos yra mažos, ji negali pati pasirūpinti kita gyvenamąja vieta. Nors dovanojimo sutartyje yra numatyta ieškovės teisė gyventi bute, to neužtenka, kadangi ieškovė bute yra terorizuojama. Nustačius uzufruktą ieškovė galėtų reikalauti nustatyti naudojimosi butu tvarką. Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo buto įkeitimo metu turėjo įvertinti aplinkybę, kad dovanojimo sutartyje yra nustatyta ieškovės teisė gyventi bute iki gyvos galvos.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo atveju įstatymas nenumato sąlygų nustatyti uzufruktą. Konfliktas kilo dėl to, kad bute kartu gyvena dar dvi ieškovės dukros ir kyla nesutarimai. Ieškovei yra suteikti du kambariai, viename iš jų ieškovė gyvena, o kitą laiko užrakinusi. Atsakovas šiuo metu dirba užsienyje, išlaiko butą, kad motina galėtų ten gyventi. Dovanojimo sutartyje ieškovės teisė gyventi bute yra nustatyta, o dėl išlaikymo ji gali kreiptis į teismą. Dėl nurodytų argumentų atsakovo atstovas prašė atmesti ieškinį kaip niekinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Buto dovanojimo sutartis pagal kurią dovanotoja V. R. (ieškovė) neatlygintinai perdavė nuosavybėn savo sūnui J. R. savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 5.6 punktas numato, jog: „dovanotoja turi teisę iki gyvos galvos gyventi perduotame daikte (bute)“.
Uzufrukto nustatymas susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, tačiau šis principas nėra absoliutus, asmens nuosavybė įstatyme nustatytais pagrindais gali būti ribojama.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.147 str. 1 d. numato, jog uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais.
Pažymėtina, jog teismas negali nustatyti uzufrukto sandorio pagrindu, nes tokį sandorį gali sudaryti tik šalys bendru sutarimu ir savo valia (CK 4.147 str. 4 d.). Sandorį dėl uzufrukto nustatymo gali sudaryti tik uzufrukto objekto savininkas (CK 4.148 str.). Aplinkybė, kad vadovaujantis aukščiau minėta buto dovanojimo sutartimi, ieškovė gyvena ginčo bute, nereiškia kad buvo sudarytas sandoris, kurio pagrindu būtų galima nustatyti uzufruktą. Tarp šalių nesant sudaryto jokio sandorio dėl uzufrukto, darytina išvada, kad jį nustatyti nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Kaip matyti, iš aukščiau minėtos dovanojimo sutarties 5.6 punkto ieškovė turi teisę iki gyvos galvos gyventi dovanotame bute. Teismui nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog ieškovė negalėtų naudotis šia teise, ar kad atsakovas J. R. būtų ėmesis realių veiksmų apribojančių tokią ieškovės teisę. Ieškovės nuomone, nenustačius uzufrukto, ji bus išvaryta iš buto, be to, ji visą laiką bijo išeiti iš namų, nes grįžusi gali nebepatekti į savo gyvenamąją patalpą. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog ji visą laiką gyveno ir gyvena aukščiau minėtame bute. Be to ieškovė tvirtina, jog keturių kambarių bute ji užima tik vieną kambarį, nors kaip nurodė atsakovas ir teismo posėdžio metu pati ieškovė pripažino, jog ji gyvena viename kambaryje, o kitą kambarį laiko užrakintą (raktus nuo šio kambario turi tik ji ir ieškovas gyvenantis Švedijoje).
Ieškovė turi keturis pilnamečius vaikus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog CK 3.205 str. numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus, jeigu toks išlaikymas jiems reikalingas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nenustačius nei vieno pagrindo uzufrukto nustatymui, ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo į ¼ dalį buto atmestinas.
LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys atmestas. Atsakovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.
Vadovaujantis CPK 92 str., iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų, kurios sudaro 21,23 Lt. Šios išlaidos yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 21,23 Lt (dvidešimt vieną litą 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.