Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2006-11-07 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, nuteistas pagal LR BK 180str. 1d. 45 parų arešto.

2) 2007-09-11 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 178 str. 2d., LR BK 180 str. 1d., LR BK 178str. 4d., LR BK 178 str. 1d., LR BK 180 str. 2d. terminuotu laisvės atėmimu 3m.

3) 2008-01-24 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 178 str. 2d., LR BK 22str. 1d., LR BK 178 str. 2d. terminuotu laisvės atėmimu 3m. 6 mėn.

4) 2008-09-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 129 str. 2d. 9p. ir LR BK 129 str. 2d. 10p., terminuotu laisvės atėmimu 10m., į bausmės atlikimo laiką, vadovaujantis LR BK 66 str. 1d., įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2005-12-15 iki 2005-12-23 ir nuo 2007-01-02 iki 2007-12-15. Taip pat į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 63 str. 9d., įskaityti bausmės atlikimą nuo 2007-12-15 iki 2008-01-03 pagal 2007-07-19 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir nuo 2008-01-03 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo pagal 2008-01-03 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį.

5) 2009-11-16 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 178str. 2d. terminuotu laisvės atėmimu 10m. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9d. į bausmės laiką visiškai įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2008-03-17 Kauno apygardos teismo nuosprendį iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo,

6) 2013-04-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 155 str. 1 d. nuteistas 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., sub. su 2009-11-16 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 4 metai 2 mėnesiai 2 dienos laisvės atėmimo, bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2015 m. spalio 23 d. apie 09 val. 00 min., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonu ( toliau-MRT), kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino V. M. į MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė banko darbuotoju, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad kažkas neteisėtai prisijungė prie jos banko sąskaitos elektroninės bankininkystės bei pasikėsino paimti kreditą ir apgaule išgavo, tai yra, neteisėtai įgijo jos vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės kortelės prisijungimo kodus ir slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, šiais veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 str. 1 d.

E. A. veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su kitais nenustatytais asmenimis, 2015 m. spalio 23 d. neteisėtai įgytus V. M. elektroninės bankininkystės kortelės prisijungimo kodus ir slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, taip pat I. Š. banko sąskaitos duomenis telefonu perdavė nenustatytam asmeniui, kuris Šiaulių m., tiksliau nenustatytoje vietoje 2015-10-23, tiksliai nenustatytu laiku, iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungus prie internetinės svetainės www. (duomenys neskelbtini).lt ir panaudojus neteisėtai įgytus V. M. asmens duomenis, t.y. prisijungimo kodus ir slaptažodžius, save melagingai pateikus kaip V. M., taip užsiregistravus UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. M. vardu sudarius su paskolos davėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ į V. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, pervedė 300 €;

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-10-23 tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytam asmeniui panaudojus neteisėtai įgytus V. M. suteiktus AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t.y. prisijungimo kodus ir slaptažodžius, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungus prie AB „(duomenys neskelbtini)“ banko internetinės svetainės www. (duomenys neskelbtini).lt ir melagingai prisistačius V. M. - iš jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 300,00 € į I. Š. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, jis, t.y. E. A., apgaule įgytų pinigų užvaldymui iš I. Š. gavęs jos banko sąskaitos numerį bei duodamas nurodymus I. Š., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, apgaule įgytus pinigus išgryninti ir perduoti kitam asmeniui, taip apgaule įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 300 €, taip pat, pateikdamas priemones -V. M. elektroninės bankininkystės kortelės prisijungimo kodus ir slaptažodžius, padėjo neteisėtai prisijungti prie www. (duomenys neskelbtini).lt ir www. (duomenys neskelbtini).lt informacinių sistemų, pažeidžiant informacinių sistemų apsaugos priemones, padėjo neteisėtai panaudojant elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, inicijuoti finansinės operacijas,

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. spalio 23 d. neteisėtai įgytus V. M. elektroninės bankininkystės kortelės prisijungimo kodus ir slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, taip pat I. Š. banko sąskaitos duomenis, tiksliai nenustatytu laiku iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie svetainės www. (duomenys neskelbtini).lt ir panaudojo neteisėtai įgytus V. M. asmens duomenis, t. y. prisijungimo kodus ir slaptažodžius, save melagingai pateikė kaip V. M., taip užsiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. M. vardu ir sudarė su paskolos davėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, pagal kurią, tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ į V. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, pervedė 100,00 €.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-10-23 tiksliai nenustatytu laiku, panaudodamas neteisėtai įgytus V. M. suteiktus AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo kodus ir slaptažodžius, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ banko internetinės svetainės www. (duomenys neskelbtini).lt ir melagingai prisistatė V. M. – iš jos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 100,00 € į I. Š. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, jis, t. y. E. A., apgaule įgytų pinigų užvaldymui iš I. Š. gavęs jos banko sąskaitos numerį bei duodamas nurodymus I. Š., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, apgaule įgytus pinigus išgryninti ir perduoti kitam asmeniui, I. Š., vykdančiai E. A. nurodymus, bandant pinigus (duomenys neskelbtini), išgryninti, taip apgaule įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 100 €, taip pat, pateikdamas priemones – V. M. elektroninės bankininkystės kortelės prisijungimo kodus ir slaptažodžius, neteisėtai prisijungė prie www. (duomenys neskelbtini).lt ir www. (duomenys neskelbtini).lt informacinių sistemų, pažeidžiant informacinių sistemų apsaugos priemones, neteisėtai panaudojo elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, inicijavo finansines operacijas, t. y. šiais veiksmais įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str.1d. , 198 ¹ str. 1 d., 182 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str. , teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus I. Š. parodymus, kur ji apklausiama parodė, kad 2015 m. lapkričio mėn. ji draugavo su vaikinu vardu D. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. Per D. A. susipažino su jo broliu E. A., kuris tuo metu sėdėjo Kybartų pataisos namuose. E. A. ji yra mačiusi tik vieną kartą, kai buvo nuvykusi į pasimatymą su juo, t.y. nuvežė jam rūbus, artimųjų prašymu. Su E. A. bendraudavo dažnai, jis vis prašydavo papildyti jo telefono sąskaitą. Tikslios datos negali nurodyti, tačiau mano, kad buvo 2015 m. lapkričio mėnuo, E. A. paskambino jai ir paprašė, kad ji duotų savo banko sąskaitos numerį ir paaiškino, kad jo banko sąskaita yra užblokuota, o jo draugė V. yra jam skolinga ir nori pervesti pinigus. I. Š. nieko neįtardama sutiko ir davė savo banko sąskaitos numerį E. A.. Tuomet E. A. paaiškino, kad ji turi kuo greičiau nuvykti iki bankomato ir nuimti pervestus pinigus, tačiau I. Š. paaiškino, kad šiuo metu yra Vievyje su darbo reikalais ir Kaune bus tik vakare. I. Š., E. A. paklausė ar pinigai yra "švarūs", ar jos banko sąskaita nebus užblokuota. Jis atsakė, kad viskas yra tvarkinga ir legalu. Taip pat E. A. nurodė, kad nuimtus pinigus reikia perduoti kažkokiam asmeniui, kuriam E. A. perdavė I. Š. mobiliojo telefono numerį, tačiau nenurodė jo nei vardo, nei pavardės. Po kurio laiko nuo jos pokalbio su E. A., jai paskambino nežinomas numeris. Paskambinęs vyras, neprisistatė kas jis, tik klausinėjo jos, kada ji grįš į Kauną. I. Š. pasakė, kad vakare. Po kurio laiko tas pats asmuo jai pradėjo siųsti „sms“ žinutes, klausdamas kada ji bus Kaune, kada perduos pinigus. Po darbo, vakare grįžusi į Kauną, I. Š. paskambino E. A. nurodytam asmeniui ir susitarė su juo susitikti prekybos centre "Mega" viduje, prie banko "Swedbank". Prie banko esančiame bankomate ji pamatė, kad jos kortelėje yra pervesti pinigai, tikslios sumos neatsimena, tačiau galėjo būti apie 300 eurų. I. Š. pamėginus pervestus pinigus išgryninti, bankomate atsirado užrašas, kuriame buvo parašyta, kad negalima atlikti pinigų išėmimo operacijos. Tuomet I. Š. nuėjo į patį banko padalinį, tačiau ten buvusi konsultantė jai pasakė, kad šiandien nieko negali pasakyti ir kad ji privalo ateiti kitą dieną. Tuomet I. Š. paėmė savo turėtus apie 220 eurų, tačiau neatsimena ar tiksliai buvo tokia suma ir padavė E. A. nurodytam asmeniui. Minėtas asmuo gavęs pinigus iš I. Š. nuėjo. Kitą dieną ji nuėjo į banką ir jai banke pasakė, kad jos sąskaita yra užblokuota, taip pat, kad nelegaliu būdu buvo pervesti pinigai iš kažkokio asmens banko sąskaitos į jos banko sąskaitą, kurie buvo grąžinti minėtam asmeniui. (t.1, b.l. 62-63).

Teisme, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nukentėjusios V. M. parodymai, kur ji apklausiama parodė, kad 2015 m. spalio 23 d. grįžo iš darbo, buvo gal 9 val. gal 10 val. ryte, kai jai paskambino ir prisistatė kaip bank darbuotojai, sakė, kad bandyta įsilaužti , bandyta paimti iš jos banko sąskaitos. Sakė, kad nori įeiti į sąskaitą ir pažiūrėti, ar sugebėjo paimti, ar nesugebėjo paimti, pasakė jai, kad perskambins. Nukentėjusioji jiems sakė, kad jei bankas tai pastebėjo, tai turėjo užblokuoti sąskaitą. O jai atsakė, kad taip neišeina, nes reikia jos banko sąskaitos kodų. Paskui jie padėjo ragelį. Ji sakė, kad jiems paskambins, bet nukentėjusiajai atsakė, kad ne, mums neskambinkite, mes jums paskambinsime. Po to nukentėjusiajai paskambino antrą kartą, pasakė kažkokį skaičių, prašė pasakyti, kodą, slaptažodį, o ji savo bankininkystės atsidariusi nebuvo, nes jei ne taip ką padarydavo, tai jai bankas užblokuodavo, o po to jai bankas iš naujo duodavo bankininkystę. Ji neturėjo nei slaptažodžio, nei nieko, davė slaptažodį – pasakė dukros vardą, bet ten jiems matyt neatitiko. Po to jos paprašė pasakyti skaičių kodą, tai ji rado kortelę, dar klausė, gal ji turinti banko sutartį, tai ji sutarties neturėjo, nežino, kur sutartį buvo padėjusi. Nukentėjusiajai skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), tai jos asmeninis telefono numeris. Kai paskambino, tai paklausė: „Ar jūs V. M.?“Balsas buvo vyriškas, skambėjo mandagiai. Tas asmuo, kur skambino, atrodo, kad prisistatė kaip apsauginis, vardo, pavardės nesakė. Sakė, kad darbuotojas. Jos iš pradžių prašė, kad surastų sutartį, o ne prisijungimo duomenis, tai pasakė, kad paieškos, o skambintojai vėl padėjo ragelį. Panašiai po pusės valandos vėl paskambino. Tą dieną jai skambino 5-6 kartus. Gal priešpaskutinio skambučio metu pasakė duomenis, nes paėmė tą kortelę, joje 72 skaičiai ir visus pradėjo sakyti skambinusiam, nes vienas neatitiko, tada ji pasakė kitą, tas vėl neatitiko. Pasakė kodus, visus tuomet sudiktavo nuoširdžiai, nes jie moka įtikinėti, kalbėjo įtikinamai. Kaip ji susiprato, kad yra apgauta, tai jau nebuvo skambučių. Nukentėjusioji paskambino darbdavei pas kurią dirbo ir pasakė, kad kažkas skambino, norėjo iš sąskaitos paimti pinigus, tai ši liepė nukentėjusiajai tuojau užblokuoti banko sąskaitą. Buvo gal 17 val., manė, kad jau nebedirba bankas, bet vis tiek skambino į banką ir pasakė, kad užblokuotų jos sąskaitą, jeigu dar nepavėlavo. Viskas pasibaigė tą pačią dieną, kai pastebėjo, kad kreditas paimtas. Čia buvo spalio 23 d., o lapkričio 12 d. jai moka pašalpą. Tai nuėjo į parduotuvę per terminalą nusiimti pinigų, ogi žiūri, kad jos sąskaitoje vos ne 500 eurų, didelio džiaugsmo nebuvo, nes žinojo, kad negali tiek pinigų gauti. Dar buvo mintis, kad vasarą, kai neėmė pašalpos, o grybavo, uogavo, galvojo, kad sugrąžino pašalpą, buvo sunku patikėti. Pašalpos turėjo būti apie 90 eurų/. Kai antrą kartą patikrino sąskaitą, tai pagalvojo paimti pinigus, bet manė, kad bankas neduos, tačiau vis tik davė. Kitą rytą paskambino soc.darbuotojui ir paklausė, kiek jai pervedė pašalpos, atsakė, kad apie 90 eurų. Tai nukentėjusioji pasakė, kad nežino, iš kur jos sąskaitoje tokie pinigai, socialinis darbuotojas paklausė, ar ji paėmė tuos pinigus, jis atsakė, kad paėmė, bet nei cento neišleido, nežinojo, ką su tais pinigais daryti. Jis liepė eiti į banką. Kai nuėjo į banką, tai sužinojo, kad paimti 2 kreditai. Svetimų pinigų buvo 400 eurų, su jais nieko nedarė, padėjo atgal į sąskaitą, kaip jai ir liepė. Dabar tie pinigai grąžinti kredito įstaigoms, viena – „(duomenys neskelbtini)“ 100 eurų, kita – „(duomenys neskelbtini)“ 300 eurų. Gražino pinigus, nes ne jos. Turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Jos sąskaitą yra (duomenys neskelbtini).Jos sūnus sėdėjęs kalėjime, tai galvojo, kad jos duomenis gavo iš sūnaus. Skambino tas pats balsas. Galvoja, kad čia ne vieno žmogaus darbas, bet skambino tai lyg vienas. Balso neatsimena, atpažinti negali. Balsas buvo mandagus. Jai sukčiai skambino, ji atgal neskambino jiems. Anksčiau jai siūlė telefoną, prašė papildyti sąskaitą 20 eurų, sakė, kad laimėjo. Gyvena iš pašalpų, pinigų sąskaitoje nebūna (2 t., b.l. 105-107).

Teisme liudytoja I. Š. šiuos parodymus patvirtino ir papildomai paaiškino, kad dėl 220 € asmeninių lėšų nesikreipė į policiją, nes galvojo, kad sąskaita užblokuota dėl kitu dalykų, tiesiog galvojo, kad kažkas yra nutikę. Galvojo, kad pinigai yra legalūs. V. M. nepažįsta, tik banke apie ją pasakė, kad buvo iš jos pinigai pervesti. E. apie draugę nepasakojo. Nenustebino, kai pasakė, kad draugė nori pervesti, nes mano, kad jis turi daug draugių. Tą pačią dieną davė sąskaitos numerį, kai buvo pervesti pinigai, bijo suklysti, bet mano, kad tą pačią dieną. Su E. dieną ar dvi prieš įvykį ar bendravo, neprisimenu, bet galėjo bendrauti, bet tiksliai negali pasakyti. D. nesakė apie pinigus, o po to pasakė, kad E. nori prisijungimo slaptažodžių. Pasitikėjo E. kaip žmogumi, bet D. pasakė griežtai – ne, tai ir baigėsi pokalbiai su E. Kitų asmenų sąskaitų neprašė E. Kiek dar žmonių skambino, tikslaus skaičiaus negali įvardinti, bet 3-4 žmonės tai skambino. Atskyrė iš balso ir telefonų numeriai kiti buvo, ir kiekvienas skambino dėl to paties. Ką šnekėjo, tai klausė, ar jau pervesti pinigai, kada galėsiu perduoti asmeniui Kaune ir viskas. Tą asmenį, kas nurodė, tai gal E., neatsimena. Po poros valandų nuvyko į artimiausią bankomatą, tik vieną kartą patikrino, ir Kaune dar kartą, tai du kartai, ir tuo metu, kai tikrinau antrą kartą, tai buvo paimta pačio bankomato kortelė ir nebegrąžinta. Kai šnekėjo su E., tai pasakė jam jau po įvykio, kai paėmė tas vyriškis grynus pinigus iš jos, kad pinigai paduoti ir viskas. Jai E. paskambino ir ji pasakė, kad perdavė. Ką E. atsakė, tai neatsimena. Jis nieko už tokią pagalbą nežadėjo. Kad buvo pinigai neteisėti, tai su juo šnekėjo apie tai, ir tikiuosi, kad jai problemų nesukels, nes buvo grąžinta iš to asmens, kam buvo pervesta. E. nieko nepaaiškino. Ji E. klausė apie šį įvykį, tikėjosi, kad jis susigėdo. Iš duomenų asmens pažymos nurodytas numeris (duomenys neskelbtini), tai su E. bendravo šiuo numeriu, bet tą kortelę pametė. Telefonas buvo tas pats, bet kortelės buvo dvi ir tas korteles keisdavo. Bendravo su abiem kortelėmis.

UAB "(duomenys neskelbtini) " pateiktais duomenimis nustatyta, kad jungiantis prie svetainės www. (duomenys neskelbtini).lt panaudoti neteisėtai įgyti V. M. asmens duomenys, t. y. prisijungimo kodai ir slaptažodžiai, V. M. vardu buvo sudaryta sutartis su paskolos davėju UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2015-10-23 pagal minėtą sutartį, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į V. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, pervedė 100,00 €. Kredito paraiškoje buvo nurodytas MRT (duomenys neskelbtini), t.y. tas pats, kuriuo 2015-10-23 buvo skambinta V. M. ir apgaulės būdu išgauti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys. 2015-10-23 14.14 val. klientas SMS žinute iš MRT (duomenys neskelbtini) atsiuntė paskolos ėmimą patvirtinančią žinutę. Tuomet UAB "(duomenys neskelbtini) " į kliento banką sąskaitą pervedė 100 € (t.1, b.l. 25-26).

Mobilaus ryšio telefono ( toliau-MRT) operatorių pateiktais duomenimis apie MRT (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) nusikaltimo padarymo metu, t.y. 2015-10-23 veikė Kybartų mieste, 2015-10-22 ir 2015-10-23 nuolat skambino į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė I. Š.. (t.1, b.l. 77-82).

Kybartų pataisos namų pateiktais duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo dieną, t.y. 2015-10-23 E. A. buvo Kybartų pataisos namuose (1 t., b.l. 88-89).

UAB "(duomenys neskelbtini) " pateiktais duomenimis nustatyta, kad prie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinio puslapio www. (duomenys neskelbtini).lt buvo prisijungta iš IP (duomenys neskelbtini), paraiškoje nurodytas MRT (duomenys neskelbtini). Analogišku, kaip ir su UAB "(duomenys neskelbtini) " būdu sudaryta paskolos 300 € sutartis V. M. vardu. (t.1, b.l. 29-32).

Lietuvos kriminalinės policijos pateiktais duomenimis nustatyta, kad paraiškos metu naudotas IP IP (duomenys neskelbtini) buvo susietas su MRT (duomenys neskelbtini). ( 1 t., b.l. 36). Šis telefonas veikė Šiaulių mieste esančių bazinių telefono operatoriaus stočių teritorijoje (1 t., b.l.58).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( toliau-AVPK) Kupiškio rajono PK Kriminalinoės policijos tyrėjos R. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini) " paraiškoje panaudotas MRT (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų metu nuolat bendravo su MRT (duomenys neskelbtini). Šis telefonas 2015-10-23 kreditų ėmimo laikotarpiu nuolat bendravo su MRT (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 52).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai E. A. pasitvirtino, jis pilnai įvykdė kaltinime jam inkriminuojamas nusikalstamas visas veikas.

Pagal BK 214 str. 1 d. atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais baudžiamosios bylos duomenimis, E. A. iš nukentėjusios V. M. išgavo jos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, slaptažodį bei kodą, šiais veiksmais įvykdė nusikaltimą numatytą BK 214 str. 1 d. Tokį teismo manymą pagrindžia nukentėjusios V. M. parodymais, kur ji apklausiama ikiteisminio tyrimo teisė (posėdyje dalyvavo kaltinamasis ir jo gynėjas bei uždavė klausimus) nurodė, kad 2015-10-23 jai skambino nepažįstamas asmuo prisistatęs banko darbuotoju, melagingais duomenimis išgavo jos elektroninės bankininkystės mokėjimo priemones, prisijungimo slaptažodžius. Nukentėjusioji nurodė, kad vyriškas su ja kalbėjęs balsas buvo mandagus, malonus, kalbėjo labai įtikinamai, jai abejonių nekėlė. Nukentėjusios parodymus iš dalies pagrindžia telekomunikacijos operatorių pateikti duomenys, nukentėjusios V. M. mobilaus ryšio telefono išklotinės analizė. Iš jos nustatyta, kad V. M. telefonu skambino mobilaus ryšio telefono abonentas, kurio numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu gi liudytoja I. Š. pati paaiškino, kad kaip tik paminėtuoju telefono numeriu į jos telefoną skambino kaltinamasis E. A.. Be to, kaip matyti iš telefonų ryšio išklotinių analizės, abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) palaikė kontaktinį ryšį su telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos kriminalinės policijos pateiktais duomenimis, būtent pastarasis telefono numeris, t.y. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo internetinę prieigą, iš kurios buvo jungtasi nukentėjusios V. M. vardu bei buvo sudaryta elektroninė paskolos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paskolos suteikimo nukentėjusios V. M. vardu. Išanalizavus pateiktus mobilaus UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ryšio operatoriaus pateiktus duomenis dėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, šis abonentas skambino nukentėjusiajai ir, kaip teisme apklausiama nurodė liudytoja I. Š., šiai liudytojai būtent paminėtu telefono numeriu skambino ir pats kaltinamasis E. A.. Paminėtų išklotinių analizė patvirtina, kad aptariamas telefono abonento numeris 2015-10-22 palaikė telefoninį ryšį su I. Š.. Iš tokių nustatytų faktinių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, jog dar iki nusikalstamos veikos padarymo I. Š. palaikė telefoninį ryšį su kaltinamuoju. Nusikalstamos veikos įvykdymo momentui, t.y. 2015-10-23, buvo skambinta nukentėjusiajai ir iš telefono, kuris iš kurio, kaip matyti iš telefoninių išklotinių, laikotarpiu 2015-10-23 nuo 10 val. iki 11 val. daugybė kartų skambino įvairiems telefono numeriams, iš esmės beveik tokiems patiems, tik skirdavosi paskutiniai abonentų numeriai, t.y. pradėta nuo Nr. (duomenys neskelbtini), kaskart paskesniam skambučiui pakeičiant du galutinius telefono numerio skaičius - 02, 03, 04, 05, 06 <...> iki 020, kuriuo būtent atsiliepė nukentėjusioji V. M.. Toliau iš šios skambučių telefono išklotinės nustatyta, kad netrukus po to, kai buvo pokalbis su V. M., t.y. 2015 m. spalio 23 d. 11 val. 7 min., tą pačią dieną, t.y. 11 val. 45 min. iš šito telefono jau skambinta į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kaip nustatyta bylos duomenimis, veikė Šiauliuose ir iš kurio internetu buvo jungtasi prie kredito įstaigos, kuri ir suteikė paskolą nukentėjusios vardu. Kaip matyti toliau iš telefonų išklotinių analizės, iš telefono abonento, kuris skambino V. M., kaip matyti kas 5 min. skambinama nukentėjusiajai, skambinta ir Šiauliuose esančiam abonentui. Pastebėtina, kad nukentėjusioji apklausoje paminėjo, kad jai tą dieną daug ir dažnai skambino nepažįstamas vyriškas balsas dėl banko sąskaitų gavimo. Išklotinių analize nustatyta, kad 20 kartų buvo skambinta Šiauliuose esančiam abonentui, apie 9 kartus skambinta nukentėjusiajai, kelis kartus tuo pačiu metu skambinta ir I. Š.. I. Š. teisme apklausiama paaiškino, kad jai šiuo telefono numeriu skambino kaltinamasis ir prašė iš banko sąskaitos paimti pinigus, t.y. juos išgryninti bankomate. Šio telefono išklotinės patvirtina ir faktą, jog 2015 m. spalio 23 d. 14 val. 03 min. paminėtas telefono numeris vėlgi skambino Šiauliuose esančiam abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) ir 14 val. 14 min. netrukus išsiunčia SMS žinutę, kuria patvirtina paskolos gavimą nukentėjusios vardu, o netrukus - 14 val. 27 min., vėl skambina I. Š. bei 14 val. 32 min. skambina nukentėjusiajai, o 14 val. 37 min. - vėl I. Š. ir 14 val. 39 min. Šiaulių mieste esančiam telefono abonentui. Kaip seka iš šio telefono išklotinės analizės, tokie duomenys, juos susiejus su nukentėjusios bei liudytojos parodymais, patvirtina faktą, jog E. A. ne tik, kad įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bet tai darė ne vienas, o betarpiškai palaikant kontaktus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais kitais nusikaltimą darančiais bendrininkais. Kaip tik dėl tokių aplinkybių visumos E. A. parodymai, duoti teisme, laikytini neatitinkančiais jokių faktinių aplinkybių, nustatytų šioje baudžiamojoje byloje, ir tik pasirinkta gynybine versija, kuri teisiamojo posėdžio metu nebuvo patvirtinta. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš Kybartų pataisos namų pateiktos E. A. charakterizuojančios medžiagos, kaltinamasis linkęs pažeisti vidaus tvarką bei yra už tai itin dažnai baudžiamas, tame tarpe ir dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo arba laikymo (2 t., b.l. 90-93). Taigi, ištirtieji įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, jog E. A. ne tik betarpiškai dalyvavo nusikaltimo padaryme, bet ir davė nurodymus Šiauliuose esančiam abonentui dėl prisijungimo prie nukentėjusios banko sąskaitos, skambino liudytojai I. Š. bei jai davė nurodymus dėl pinigų šios liudytojos banko sąskaitoje, perduodamų pinigų išgryninimo bankomate. Tapačiai E. A. palaikė telefoninį ryšį ir su nukentėjusiąja, iš kurios apgaule, įtikinamai pristatydamas kitu asmenimi bei nurodydamas melagingus priežastis, išviliojo jos prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus ir slaptažodžius.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą vienos ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių inicijavimą ar atlikimą arba neteisėtą vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimą, arba žinomai netikrų vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimą, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažinimą teisėtu.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-462-2013, 2K-336/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-206/2009). Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Suklaidinimas gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas nuslepia arba priešingai – praneša neteisingas aplinkybes ir faktus, pateikia klaidingą informaciją ir tai yra reikšminga nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-117/2012).

BK 198¹ straipsnyje numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015). Toks neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos (be kita ko, ir internetinės bankininkystės sistemos) atvejis pasireiškia autentifikavimo priemonėmis nustatytų prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimų (reikalavimų) pažeidimu, kuris šios bylos kontekste negali būti laikomas nereikšmingu vertinant jį iš baudžiamosios teisės pozicijų. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis E. A. inicijavo neteisėtą jungimąsi prie AB „ (duomenys neskelbtini)“, nes tik nukentėjusiajai V. M. buvo suteiktos internetinės bankininkystės paslaugos, leidžiančios naudotis banko paslaugų teikimu internetu, be kita ko, atlikti mokėjimo operacijas. Nukentėjusioji kaltinamojo nepažinojo ir jam nebuvo davusi jokio leidimo ar sutikimo naudotis jos elektroninės bankininkystės duomenimis. Ne mažiau svarbu tai, kad E. A. padaryti neteisėti prisijungimai prie internetinės bankininkystės leido neteisėtai sudaryti kredito sutartis ir taip apgaule įgyti jam nepriklausantį (svetimą) turtą.

Taigi, byloje nustatyta, kad A. A., iš V. M. išviliojęs jos elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir slaptažodžius, perdavė šiuos duomenis savo bendrininkui, tuo metu esančiam Šiauliuose, prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito bendrovės dėl paskolos nukentėjusios vardu sudarymo, pats prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito įstaigos ir sudarė sutartį. Kaip matyti iš telefoninių išklotinių, kad E. A. patvirtino SMS žinute dėl paskolos gavimo, kurios pagrindu buvo suteikta paskola nukentėjusios V. M. vardu, be to tuo pačiu metu prisidėjo prie apgaule įgytų pinigų užvaldymo, o būtent: E. A. telefonu veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tarpininką bei duodamas I. Š. nurodymus telefonu dėl šitų pinigų panaudojimo ir išgryninimo bankomate. Šiuo atveju apgaulė kaltinamojo veiksmuose pasireiškė tuo, kad jis suklaidino kredito įstaigas dėl asmens, su kuriuo šios bendrovės sudaro sutartį tapatybės, viskas vyko tartum V. M. vardu, nors iš tiesų gautas pagal išskirtus kreditus pinigines lėšas kėsinosi paimti pats kaltinamasis per kitą asmenį, tad šiuo tikslu ir davė nurodymus I. Š. dėl gautų pinigų išgryninimo bankomate. Ištirti įrodymai patvirtina, kad I. Š. nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką. Dėl šių priežasčių, teismo manymu, E. A. atsako kaip vykdytojas dėl pinigų įgijimo ir panaudojimo.

BK 182 str. 1 d., 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas jos apsaugos priemones ir nori taip daryti, supranta, jog elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, įgyja ir juos finansinių operacijų atlikimui panaudoja neteisėtai, ir nori taip veikti. Akivaizdu, jo E. A. suprato, jog įgyja elektronines mokėjimo priemonės ir jos naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, nes su kaltinamuoju nukentėjusioji V. M. nebuvo susijusi jokiais artimais ryšiais, nėra jokių duomenų, kad ji E. A. pažinojo, ar buvo suteikusi teisę pasinaudoti savo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenimis, jos vardu jungtis prie banko elektroninės sistemos, inicijuoti finansines operacijas, imti kreditus. Byloje nustatyta, kad šie duomenys iš nukentėjusios buvo išvilioti nurodžius apgaulingą priežastį, todėl kaltinamasis neteisėtai gavo informaciją ir po to ją panaudojo prisijungimui prie informacinių sistemų – elektroninės bankininkystės sistemos bei finansinėms operacijoms inicijuoti, siekdamas gauti finansinės naudos sau ar kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ir suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, norėjo taip veikti.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Pagal E. A. objektyviai atliktus veiksmus spręstina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai naudoja nukentėjusiosios elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir suklaidinęs pačią nukentėjusiąją apgaule neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų naudai įgyja svetimą turtą imdamas du kreditus, numatė, kad dėl to atsiras turtinė žala, tokių padarinių norėjo ir tikslingai jų siekė.

Taigi, įvertinus aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo E. A. padarytų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 198 ¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. numatytą sudėtį ir kvalifikuoti teisingai bei įrodyti.

Dėl procesinių išlaidų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu. Teismas įvertina visų šio asmens turtinę padėtį, t.y. tai, jog kaltinamasis jokio turto neturi, nedirba, atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Įvertinus virš išdėstytas aplinkybes ir kaltinamojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl E. A. teiktos teisinės pagalbos yra nepriteistinos.

Dėl bausmių skyrimo.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo E. A. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3 d., 4 d.), baigtos, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų paskatų. Kaltinamasis yra darbingas, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje nedirba, nėra saistomas stipriais socialiniais saitais. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas veikimas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamasis teistas, psichikos sveikatos centro apskaitoje ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neužregistruotas, administracine tvarka nebaustas. Kybartų pataisos namų charakterizuojamas neigiamai (1 t., b.l. 986-93). E. A. nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui bei neatlikęs bausmės. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, jo atžvilgiu dėl analogiškų nusikalstamų veikų pradedama nagrinėti dar viena baudžiamoji byla Vilkaviškio rajono apylinkės teisme. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl Kybartų pataisos namuose nuteistųjų tarpe beveik legaliai veikiančios mobilaus ryšio telefonų bei jų priedų prekybos bei iš esmės neribojamai daromų naujų nusikalstamų veikų mobilaus ryšio telefonais pobūdžio, leidžia teigti, kad E. A. padaryti nusikaltimai yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas, nusikalstamas elgesys, kas teismui leidžia manyti, kad iš šios veiklos E. A. gaudavo lėšų pragyvenimui, taigi, jo įvykdytose nusikalstamose veikose yra versliškumo požymiai, ir tai rodo padidintą asmens pavojingumą. Dėl paminėtų aplinkybių visumos teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių E. A. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajam skirtina 214 str. 1 d., 198 ¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.). Nustatydamas bausmės trukmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė nusikaltimus nuosavybei ir finansų sistemai, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d., 61 str.).

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

E. A. šioje byloje kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinės plokštelės su skambučių išklotinėmis, pridedamos prie baudžiamosios bylos (1 t., b.l. 55, 80), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., 112 str., 115 str., 272 str., 276 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu ir jį nuteisti dėl šių nusikalstamų veikų įvykdymo:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d – 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 198 ¹ str. 1 d.–1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d.–1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.- 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. šias bausmes subendrinti, ir paskirti subendrintą bausmę –2 (dvejus) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2013-04-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (6 mėnesiais ir 10 dienų), ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose,

Bausmės pradžią E. A. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos 2016 m. gruodžio 15 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas išlaidas dėl teiktos teisinės pagalbos šiais tarnybai iš E. A. nepriteisti.

Daiktiniai įrodymai: kompaktines plokšteles su skambučių išklotinėmis, pridedamas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.