- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-2809-803/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31670-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Boomerang Technologies“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties, priimtos pagal ieškovo G. G. ieškinį dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais išieškojimo, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Boomerang Technologies“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas G. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 6352,90 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kuriuos liko skolingas atsakovas atleisdamas ieškovą iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovas nurodo, jog 2012-08-27 su atsakovu UAB „Boomerang Technologies“ sudarytos darbo sutarties Nr. 012/016 pagrindu buvo priimtas atsakovo įmonėje į direktoriaus pareigas, iš kurių buvo atleistas 2015-08-24 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Ieškovo teigimu, atsakovas su juo atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitė, atsakovas 2015-08-26 buhalterine pažyma ir išrašu iš buhalterinio žurnalo patvirtino 6352,90 Eur sumos iki 2015-08-24 susidariusį įsiskolinimą atsakovui.
Ieškovas ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 6352,90 Eur sumos atsakovo UAB „Boomerang Technologies“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat bankų sąskaitose arba atsakovo kasoje esančias pinigines lėšas. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia atsakovo turimais įsiskolinimais kreditoriams, vengimu gera valia vykdyti darbdavio pareigas, tikimybe, jog nepritaikius atsakovo turtui laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali realizuoti turtą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas įvykdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, jog atsakovo galima skola ieškovui jo atleidimo dieną nepatvirtina egzistuojančios realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad ieškovo reikalavimo pobūdis nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi byloje nėra duomenų apie skolininko veiksmus, liudijančius jo ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, taip pat nepateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas įvykdyti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas G. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui taikymo tenkinti. Nurodo, jog teismui pateikė visą reikiamą informaciją apie atsakovo turtinę padėtį. Apelianto teigimu, atsakovo įmonė laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. dirbo stabiliai ir turėjo pelno, su kreditoriais atsiskaitinėdavo laiku, tačiau nuo 2015 m. sausio mėn, atsakovo įmonės finansinė situacija pablogėjo. Ieškovas nurodo, jog įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atskirojo skundo pateikimo metu sudarė 1887,31 Eur, o ieškovo atleidimo iš darbo metu atsakovo skola Valstybinei mokesčių inspekcijai sudarė 6935 Eur (iš jų 1035 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 5900 Eur Nekilnojamojo turto mokestis), įsiskolinimas kreditoriui UAB „Naujamiesčio būstas“ – 7774,22 Eur. Apeliantas nurodo, jog atsakovo nekilnojamasis turtas ir lėšos atsakovo sąskaitose kredito įstaigose yra areštuoti, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašymą ir nustatęs, jog ieškovas nepagrindė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui taikymo būtinybės, atmetė ieškovo prašymą. Apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi motyvuoja tuo, kad pateikė duomenis, pagrindžiančius atsakovo sunkią turtinę padėtį, dėl kurios nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią grėsmę galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju sudaro tarp šalių kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012 ir kt). Tačiau minėta aplinkybė nėra absoliuti, ir vertinamas ne reikalavimo mastas, o konkrečios faktinės bylos aplinkybės, atsižvelgiama į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma yra didelė, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte. Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir pan. Apeliantas pateikdamas atskirąjį skundą sunkią atsakovo turtinę padėtį grindžia išrašais iš internetinės svetainės rekvizitai.vz.lt, nurodydamas atsakovo 1887,31 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, bei atsakovo sąskaitų, esančių Nordea banke, areštais (b. l. 20-22). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateikti išrašai neparodo atsakovo tikrosios turtinės padėties ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas neturės finansinių galimybių atsiskaityti su ieškovu galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. Tam, kad teismas galėtų pripažinti apelianto teiginius pagrįstais, teismui turėtų būti pateikta įrodymų, pagrindžiančių įmonės finansinę padėtį, visuma, t. y. duomenys apie įmonės vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jam taikomus disponavimo apribojimus, įmonei suteiktus kreditus ir jų mokėjimo tvarką, duomenis apie įmonės vardu bankuose ir kitose finansų įstaigose esančias lėšas bei finansines ataskaitas. Šiuo atveju teismui pateikta tik dalis duomenų, pagrindžiančių įmonės finansinę padėtį, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepakanka įvertinti apelianto teiginių pagrįstumą. Pažymėtina, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto, apie kurį duomenis Nekilnojamojo turto registre patikrinęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pvz. vien atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė atlikus masinį vertinimą sudaro 273 401 Eur, o taikomų apribojimų nekilnojamajam turtui nenustatyta (Nekilnojamojo turto registro duomenys; b. l. 10-15). Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas turi ir daugiau nekilnojamojo turto (pvz. negyvenamąją patalpą Gedimino per. 64, Vilniuje, kurios vidutinė rinkos vertė nurodyta 46050 Eur). Nors teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi įsiskolinimų trečiajam asmeniui UAB „Naujamiesčio būstas“, tačiau net ir esant minėtam įsiskolinimui ar kitiems apelianto nurodytiems įsiskolinimams (daliai iš jų pagrįsti nepateikti rašytiniai įrodymai), nėra pagrindo konstatuoti atsakovo blogos finansinės padėties, kadangi vien atsakovo valdomo nekilnojamojo turto vertė yra gerokai didesnė nei jo įsiskolinimai. Be to, kaip jau minėta, nėra duomenų apie atsakovo turimą registruotą kilnojamąjį turtą (CPK 178 straipsnis). Minėti argumentai paneigia galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmę, todėl apeliantui nepateikus įrodymų apie atsakovui didelę ieškinio sumą, nėra pagrindo ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti kitaip negu jį išsprendė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi.
Pažymėtina, jog šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, ieškovui nepateikus įrodymų, jog atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nors apeliantas nurodo, kad reiškiamas reikalavimas atsakovui yra turtinio pobūdžio, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien ieškinio turtinis pobūdis dar nesudaro pagrindo konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai išsprendė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį nepakeistą.