Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-53-913/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
1-53-913/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Nukentėjusysis
S. T.
Advokatai
Vladimiras Kononov, Vida Leonovienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-53-913/2018Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-38890-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 2.3.6.4.6.1. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 26 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei,nukentėjusiajam S. T., jo atstovui advokato padėjėjui Vladimir Kononov,kaltinamojo gynėjai advokatei Vidai Leonovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

IGNAS MIKOLIŪNAS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. 2017-05-14 apie 2 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sodybos, esančios Anykščių r., Anykščių sen., Niūronių k., kieme, kilusio konflikto metu ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė S. T. į veidą, galvą, padarydamas nukentėjusiajam S. T. nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis paakiuose, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste ir muštinę žaizdą galvos plaukuotos dalies momeninėje srityje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

I. M. savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai. Paaiškino, kad šventė draugo gimtadienį kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Pabuvę kavinėje nusprendė važiuoti į Niūronių k., tačiau visi buvo išgėrę alkoholio. R. P. paskambino S. T., kad pastarasis nuvežtų į Niūronių k. Jis atvažiavo su savo mašina, kurią vairavo kitas žmogus, ir juos nuvežė į sutartą vietą. Ten įvyko konfliktas. S. T. pasakė, kad jo ir dar kelių jo draugų atgal neveš. Tada su juo susimušė. Smogė jam į nosį. Paskui juos išskyrė R. P.. Atvažiavo policijos pareigūnai. Juos iškvietė S. T.. Patikrino visų blaivumą. Dėl įvykusio konflikto labai gailisi. Dėl visko kaltas alkoholis. Būdamas blaivus, taip nesielgtų. Nukentėjusiojo atsiprašė teisme ir su juo susitaikė, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo. Sutinka, kad byla būtų išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis S. T. paaiškino, kad su draugu D. B. važinėjo mieste. Susirašinėjo su drauge R. P.. Pasiūlė ją pavežti namo. Ji paprašė jos draugus nuvežti į Niūronių k. Sutiko. Nuvažiavo į minėtą kaimą. Igno draugai pradėjo reikalauti nuvežti juos atgal, nors tokio susitarimo nebuvo. Vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Norėjo išdaužyti automobilio langą. Asmenų buvo daugiau, negu gali įlipti į automobilį. Jų buvo 7 žmonės. Prie jo priėjo Ignas ir smogė kumščiu į veidą. Jo draugas bandė muštis su D. B., tačiau R. P. sulaikė. Po antro suduoto smūgio, pargriuvo ant žemės. Ignas užšoko ant jo gulinčio, bet kažkas priėjo ir atitraukė. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Pirmas smūgis buvo į nosį, antras smūgis - į skruostą. Nualpo. Paskui pajuto, kad I. užšoko ant jo. Buvo du smūgiai į veido sritį. Daugiau smūgių neatsimena. Jam buvo praskelta galva. Iki įvykio buvo sveikas; - po įvykio, visą dieną gulėjo lovoje. Tai buvo sekmadienis. Kitą dieną, pirmadienį, kreipėsi pas gydytoją chirurgą. Chirurgas konstatavo nosies lūžį. Pareiškimą į policiją parašė tik liepos pabaigoje. Visą tą laiką gydėsi nuo sužalojimų, ieškojo advokato, psichologiškai norėjo pasiruošti, nes patyrė stresą. Ignas skambino jam po dviejų dienų, po įvykio. Siūlė susitaikyti. Jis pasakė, kad dar yra nepasiruošęs ir nežino, kiek laiko užims visiškai pasveikti. Nuo pateikto civilinio ieškinio atsisako ir jo nepalaiko. Turtinis žalos atlyginimo klausimas, išspręstas susitaikymo protokole. Sutinka užbaigti bylą nagrinėti sutrumpinto tyrimo tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisme pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Iš 2017-07-31 protokolo – pareiškimo matyti, kad S. T. pranešė apie įvykį, įvykusį 2017-05-14, nurodydamas, kad apie 2 val. būnant sode, esančiame Anykščių r. Niūronių k., įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir I. M., ko pasekoje I. M. du kartus ranka smogė į veido sritį ir jis parkrito ant žemės (b.l. 12).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017-05-18 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog teismo medicinos ekspertas R. Ž., apžiūrėjęs S. T., davė tokią išvadą: S. T. padaryta nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis paakiuose, poodinė kraujosruva kairiame skruoste, muštinė žaizda galvos plaukuotos dalies dešinėje momeninėje srityje, paveikus 3 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nosies kaulų lūžimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl S. tuskenimui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 15-16).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2017-07-31 nukentėjusysis S. T. parodė, kad 2017-05-14 apie 2 val. sode, esančiame Anykščių r., Niūronių k., tarp jo ir I. M. kilo konfliktas, kurio metu pastarasis du kartus smogė jam į veidą, pargriovė ant pievoje išvažinėto keliuko, ant kurio buvo žolė, bet nebuvo betono ar žvyro. Ar jam, gulinčiam, I. M. dar smogė, nepamena. Juos išskyrė R. P.. Su I. M. jie anksčiau nebuvo pažįstami. Po konflikto jis iškvietė policijos pareigūnus, kuriems I. M. prisipažino jam smogęs. Kadangi jam labai skaudėjo sumuštą nosį, po paros jis kreipėsi pas gydytojus, kurie nustatė, kad nosis lūžusi. Konflikto metu jis ir I. M. buvo neblaivūs. Įvykio vietoje jokių pašalinių žmonių nebuvo (b. 1. 18-19, 20-21).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-11-03 apklausta liudytoja T. K. parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, naktį ji važiavo aiškintis konflikto tarp dviejų jaunuolių aplinkybių į Anykščių r., Niūronių k. Įvykio vietoje buvo keletas neblaivių jaunuolių, vieno veidas buvo kraujuotas. Nukentėjęs vaikinas nurodė jį sumušusį vaikiną, kuris savo kaltės nei patvirtino nei paneigė, daugiausiai tylėjo. Nukentėjusiojo parodymus, kad būtent šis jaunuolis jam smogė, patvirtino keli įvykio vietoje buvę draugai. Abu vaikinai, kaip ir kiti jų draugai, buvo neblaivūs. Nukentėjęs vaikinas rašyti pareiškimą tą vakarą nepageidavo, sakė, kad galbūt jie išsiaiškins tarpusavyje ir susitaikys (b. 1. 29-30).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-01 apklausta liudytoja R. P. parodė, kad naktį iš 2017 m. gegužės 13 į 14 d. ji su S. T., D. B., L. V., F. K., R. V. ir I. M. buvo sode Anykščių r., Niūronių k. Visi, išskyrus D. B., buvo neblaivūs. Susiruošus važiuoti namo, kilo konfliktas tarp S. T. ir I. M., kuris vieną kartą kumščiu smogė S. T. į veidą. Prie Simono, nuo smūgio pargriuvusio ant žemės, vėl puolė I. M., bet ar dar jam smogė, ji nebematė. Atitraukusi I. M. nuo S. T., matė, kad S. T. veidas buvo kruvinas, mano, kad kraujas bėgo iš nosies. Iki šio įvykio S. T. sumuštas nebuvo. Įvykio vietoje jokių pašalinių asmenų nebuvo. Po kelių dienų ji sužinojo, kad S. T. I. M. tą vakarą sulaužė nosį (b. 1. 32-33, 34-35).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-03 apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad 2017-05-13 apie 23 val. su S. T., R. P. ir jos draugais, kurių žino tik vardus – I., L., F. ir R. - buvo sode Anykščių r., Niūronių k., kur jis per du kartus S. T. priklausančiu automobiliu visus nuvežė. Visi jaunuoliai buvo neblaivūs. Susiruošus važiuoti į Anykščius, tarp S. T. ir Igno kieme kilo konfliktas, kurio metu I. kumščiu smogė S. T. į veidą ir pargriovė ant žemės. Ar sudavė daugiau smūgių, jis nematė (b. 1. 37-38).

Iš 2018-02-12 sudaryto Susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis I. M. ir nukentėjusysis S. T. susitaikė, kaltinamasis I. M. sutinka ir pripažįsta, kad yra atsakingas už S. T. padarytą žalą, kurią sudaro 1500 Eur (b.l. 115).

Kaltinamojo I. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina šios nusikalstamos veikos požymių buvimą I. M. veiksmuose.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Šis nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taigi, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis I. M. yra padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, ką patvirtino ir pats kaltinamasis, taip pat nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai.

Teisminio nagrinėjimo metu pateiktas prašymas nutraukti baudžiamąją bylą, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kadangi kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, dėl žalos atlyginimo susitarė, dalį žalos pagal susitarimą kaltinamasis atlygino, naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nėra padaręs. Šiam prašymui pritarė tiek kaltinamasis ir jo gynėja, tiek ir nukentėjusysis, jo atstovas ir prokurorė. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir kaltinamasis nurodė, jog dėl žalos atlyginimo susitarė, surašytas susitarimas, pagal kurį I. M. sutiko ir pripažino, kad yra atsakingas už S. T. padarytą žalą, kurią sudaro 1500 Eur, susitaikymo protokolo surašymo dieną I. M. sumoka 300 Eur, o likusius 1200 Eur sumokės dalimis po 100 Eur kas mėnesį, pradedant nuo 2018 m. kovo 1 d. (b.l. 115).

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

I. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė. Nukentėjusysis S. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka taikytis, dėl žalos atlyginimo susitarė, dalis žalos atlyginta, nuo pareikšto civilinio ieškinio atsisakė.

Kaltinamojo I. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, jis anksčiau neteistas, dirbantis, gerai charakterizuojamas. Teismas mano, kad šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos I. M. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas I. M. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Ikiteisminio tyrimo metu I. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjusiojo S. T. atsisakymas nuo byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priimtinas, procesas dėl nukentėjusiojo S. T. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 112 str. 3 d., CPK 140 str. 1 d.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 302 - 307 straipsniu,

nusprendžia:

I. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, susitaikius su nukentėjusiuoju S. T., baudžiamąją bylą I. M. nutraukti.

Patvirtinti 2018-02-12 susitarimą tarp I. M. ir S. T., kuriame užfiksuota, kad likusią nesumokėtą žalos atlyginimo dalį, t. y. 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) I. M. atlygins S. T. dalimis po 100 (vieną šimtą) eurų kas mėnesį, pradedant nuo 2018 m. kovo 1 d.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priimti nukentėjusiojo S. T. atsisakymą nuo byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo ir procesą dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti I. M., kad:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 3 d., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 4 d., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė