Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20154-18 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

R. K. gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavos r.,, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaravęs gyvenamąją vietą ir laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini)., anksčiau teistas:

1) 1996-08-28 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 1 d. 10 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 1997-11-03 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d., 43 str. subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausme;

3) 2010-03-25 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 1 d., 4 d. 1 p. 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2015-09-23 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 4 mėn. viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 15 valandų visuomenės labui (bausmę atlikęs);

5) 2017-12-20 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 66 parų arešto bausme; BK 64¹ str. bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 44 parų arešto bausmė, ją atliekant poilsio dienomis areštinėje ir automobilio konfiskavimas. Bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2018 m. balandžio 25 d. apie 19.00 val., namuose (duomenys neskelbtini)., buto koridoriuje, panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį šeimos narį – kartu su juo gyvenantį sugyventinės I. V. sūnų K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra kaire ranka laikydamas nukentėjusįjį K. G. už kairės rankos, tyčia dešiniu delnu sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius į sėdmenis, dėl ko nukentėjusysis, bandydamas ištrūkti ir išvengti smūgių, muistėsi ir veido sritimi atsitrenkė į buto lauko duris. Tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. G. kraujosruvą kairės akies srityje, tuo nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajam K. G. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamojo R. K. visišku prisipažinimu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2018-04-25 talkino atliekant miško darbus. Prieš 19.00 val. blaivus grįžo į namus. Namuose sugyventinės I. V. motina Z. V. pasiskundė anūko K. G. elgesiu, kad buvo nuėjusi jo parsivesti į dienos centrą 9duomenys neskelbtini) mokykloje, bet vaikas su ja eiti atsisakė ir su ja negražiai kalbėjo. Apie 19.00 val. vaikui grįžus namo, jį pasitiko koridoriuje, iš pradžių barė dėl elgesio su močiute, tačiau į barimą vaikas nekreipė dėmesio, akivaizdžiai ignoravo ir tai jį supykdė. Sugriebė K. G. kaire ranka už kairio riešo. Taip laikydamas, veidu stovėdamas pasisukęs į vaiko nugarą, dešiniu delnu sudavė jam du smūgius į sėdmenis. Suduodant smūgius, stovėjo prie pat buto lauko durų. Siekdamas smūgių išvengti, K muistėsi, judėjo, bandė ištrūkti ir, besimuistydamas, veidu atsitrenkė į buto lauko duris. Netrukus po kažkuria akimi K. G. išryškėjo kraujosruva. Šį sužalojimą vaikas pasidarė pats. Konflikto metu Z. V. buvo kambaryje, triukšmą girdėjo, bet smūgių sudavimo nematė. Maždaug po valandos į namus sugrįžo I. V.. Jai papasakojo, kas atsitiko. I. V. konflikto nematė, tačiau pastebėjusi sužalojimą sūnaus veido srityje, pati prakalbo apie tai, kad vaikui leis neiti į mokyklą, nes jei sužalojimus pastebės mokyklos darbuotojai, kils problemų. Tačiau apie tai, kad vaikas į mokyklą neis, ji sūnaus klasės vadovei nepranešė. 2018-04-30 po pietų į jų namus atvyko socialinės darbuotojos. Teiravosi, kodėl vaikas neina į mokyklą ir norėjo jį pamatyti. K. G. kalbantis su šiomis moterimis, buvo virtuvėje. Girdėjo, kad paklaustas apie veido srities sužalojimus, vaikas ėmė išsisukinėti, pasakoti, kad buvo sumuštas kieme. Tai išgirdęs, atėjo prie jo ir pats pasakė, kad sakytų taip, kaip buvo, tai yra kad jis jam sudavinėjo smūgius į sėdmenis, o jis, vengdamas smūgių, muistėsi ir veidu atsitrenkė į duris. Kurioje K veido pusėje buvo kraujosruvos, neprisimena. Labai gailisi prieš vaiką panaudojęs fizinį smurtą. Supranta, kad jam sukėlė fizinį skausmą. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 125-126, 129).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo įrašų kopija, kad 2018-04-30 17.20 val. atlikus R. K. asmens blaivumo testą, nustatyta, kad jis blaivus (0,00‰) (b.l. 130-131).

Nukentėjusiojo K. G. parodymais, kad R. K. yra jo patėvis, gyvena kartu. Jo (K. G.) pareiga namuose – vedžioti šuniuką. Jo nevedžiojo, nes buvo pavargęs ir dėl to susipyko su baba Z. V.. Susipyko namuose 2018-04-25 (trečiadienį) apie septintą valandą vakaro. Mamos tą dieną namie nebuvo, ji dirbo. Apie tai, kad susipyko, baba pasakė R. (R. K.). Ne tik šuns nevedžiojo, bet ir prieš babą atsikalbinėjo, o tada iš namų išėjo. Kai grįžo, R. jau buvo sugrįžęs į namus. Abu su R. buvo koridoriuje, kai jis paklausė, kodėl „rodė nervus“. Nieko jam nepasakė. Tada jis užsimojo, norėjo suduoti jam per „subinę“, bet nesudavė. Kai R. užsimojo, pagalvojo, kad trenks, todėl apsisuko – norėjo pabėgti, bet apsisukęs iš karto kaire veido puse atsitrenkė į duris. Po akimi atsirado „mėlynė“ ir guzelis. Grįžusi mama tepė tepaliukais „mėlynę“ ant jo veido. Mamai papasakojo kaip viskas įvyko. Ketvirtadienį ir penktadienį mama neleido eiti į mokyklą, kad kas nors „mėlynę“ matytų. Jam nenuėjus į mokyklą, pas juos atvyko trys socialinės darbuotojos. Jos iš kažkur sužinojo apie jo „fanarą“. Galvoja, kad sužinojo iš vaikų. Nors jis tuo metu nėjo į mokyklą ir į lauką, jį pamatyti galėjo per langą. Iš pradžių socialinėms darbuotojoms nesakė tiesos, bijojo, kad išveš į vaikų namus. Kad taip gali būti, sakė mama, po to, kai jam ant veido atsirado „mėlynė“. Po to važiavo į ligoninę, į Kauną, kur jį apžiūrėjo daktarai. R. koridoriuje nieko nepadarė, kad jis atsitrenktų į duris. Atsitrenkė pats, iš karto po to atsisėdo ant grindų. R. priėjo, pakėlė ir nunešė – pasodino ant lovos (b.l. 40-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1594/2018(02), kuria K. G. nustatyta kraujosruva kairės akies srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo pobūdis, lokalizacija, rekomendacijos rodo, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno (ar daugiau) trauminio poveikio į veido sritį. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis rodo, kad jis galėjo būti padarytas veidu atsitrenkiant į buto lauko duris. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 65).

Nukentėjusiojo K. G. gimimo liudijimo AA Nr. 474914 kopija patvirtinančia, kad jis gimęs 2007-07-09 ir prieš jį padarytos nusikalstamos veikos metu buvo dešimties metų amžiaus (b.l. 88).

Liudytojos I. V. parodymais, kad K. G. yra jos sūnus, R. K. – sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena apie 6 metus nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). 2018-04-25 (trečiadienį) po pietų dirbo, į namus grįžo apie 20.00 val. ir pastebėjo ant sūnaus K veido kraujosruvą. Paklausus, kas nutiko, vaikas papasakojo keletą versijų, kad neva jis buvo sumuštas kieme, o apie tai, kad su kraujosruvų atsiradimu susijęs jos sugyventinis, pasakė tik pirmadienį – 2018-04-30. 2018-04-25 sugyventinis R. K. pasakojo, kad grįžęs į namus, iš jos mamos Z. V. sužinojo, kad K. G. jos neklausė – nėjo prašomas į namus, atsikalbinėjo ir pan. Tai sužinojęs, R. K. ketino vaiką auklėti – jam suduoti, bet kuo, ranka ar diržu, nesuprato. Suprato, kad nesudavė, tik ketino suduoti, o vaikas nuo jo bėgo ir veidu atsitrenkė į buto lauko duris. Jos mama įvykio nematė, kambaryje žiūrėjo televizorių ir tik vėliau išgirdo triukšmą, o kai išėjo iš kambario pažiūrėti, kas nutiko, ant vaiko veido jau buvo sužalojimo žymės. Dėl sumušimo žymių, nusprendė į mokyklą jo keletą dienų neleisti. Manė, kad pirmadienį nuves pas gydytojus, tačiau tą dieną atvyko socialinės darbuotojos ir į šeimos gydytoją kreiptis nespėjo kreiptis. Kad K nelankys pamokų, mokyklai nepranešė, tačiau ketvirtadienį ar penktadienį jai paskambino klasės vadovė, kuriai pasakė, kad K serga (kuo, neaiškino). Į kiemą vaikas tomis dienomis ėjo – ir šunį vedžiojo, ir į parduotuvę ėjo, ir riedučiais važinėjosi. Su R. K. po šio įvykio tarpusavyje kalbėjosi apie tai, kad jis pridarė bėdų, kad gali taip atsitikti, kad ir vaikus išveš į globos namus, ir jį patį pareigūnai išsigabens. Gali būti, kad šį pokalbį K nugirdo. Su juo pačiu apie tokią galimybę nesikalbėjo. 2018-04-30 sūnus buvo apžiūrėtas medikų Kauno klinikose (b.l. 83-84, 85-86).

Liudytojos Z. V. parodymais, kad I. V. yra jos dukra, R. K. – dukters sugyventinis. Kol dukra dirba, nuo ryto iki vakaro būna dukters namuose, padeda jai prižiūrėti vaikus. Dukters sūnus K. G. yra labai judrus vaikas, jį sunku suvaldyti, dažnai atsikalbinėja. (duomenys neskelbtini) atliekami dujotiekio vamzdžių atnaujinimo darbai, iškasti grioviai, į kuriuos vaikai mėgsta šokinėti, nors tai draudžiama. 2018-04-25 (trečiadienį) matė, kad K. G. įšoko į griovį. Prašė išlipti ir eiti namo, bet jis neklausė, atsikalbinėjo. Grįžo į namus ir, kai grįžo iš miško ten dirbęs R. K., jam pasiguodė, kad vaikas visiškai neklauso, negerbia. Po pokalbio kambaryje žiūrėjo televizorių. Tuo metu į namus sugrįžo K. Kambaryje, kuriame ji buvo, R. K. ėmė barti K dėl elgesio su ja ir reikalavo atsiprašyti. Tačiau pastarasis nė neketino to daryti. Todėl R. K. pagriebė kambaryje ant televizoriaus gulėjusį A. G. rudos spalvos diržą. Tai pamatęs, K. G. nubėgo į koridorių. R. K. jį nusivijo ir netrukus išgirdo trinktelėjimo į lauko duris garsą. Kas koridoriuje nutiko, nematė. K. G. ir R. K. aiškino, kad berniukas veidu atsitrenkė į buto lauko duris. Ar prieš tai R. K. vaikui sudavė smūgius, o taip pat ar berniukas į duris atsitrenkė dėl R. K. prieš jį atlikto veiksmo, nematė. Abu tvirtino, kad R. K. K. G. nemušė. Jis niekada vaikų nemuša. Tarpusavyje jie gerai sutaria, o jei neklauso, R. K. fizinių bausmių nenaudoja, daugiausiai – pastato į kampą. Žino, kad K. G. po to keletą dienų nelankė mokyklos. Ne dėl kraujosruvos nelankė, o todėl, kad blogai jautėsi – slogavo, kosėjo. Planavo pirmadienį vaiką nuvesti pas šeimos gydytoją, kuri dirbo popietinėmis valandomis, tačiau kadangi į namus atvyko socialinės darbuotojos, pas šeimos gydytoją K nenuvedė. Jis buvo nugabentas į Kauno klinikas ir ten gydytojų apžiūrėtas (b.l. 95-96).

Liudytojos L. D. parodymais, kad 2018-04-30 apie 14.30 val. su socialine darbuotoja R. Z. ir (duomenys neskelbtini) mokyklos – daugiafunkcio centro socialine pedagoge L. F. vyko tikrinti socialinės rizikos apskaitoje esančios I. V. šeimos, kadangi jos mažametis sūnus K trečią dieną iš eilės neatvyko į mokyklą. Buto (duomenys neskelbtini)., duris atidarė I. V. sugyventinis R. K.. Namuose buvo K. G.. Jo kairiame paakyje matė kraujosruvą. Pasiteiravus, kas jam nutiko, iš pradžių išsisukinėjo, sakė, kad užsigavo į duris žaisdamas namuose. Bet R. K. pasakius, kad trenkė jis, nes neklausė, vaikas ėmė verkti ir papasakojo, kad patėvis jam sudavė į sėdmenis, po to jis atsitrenkė į sieną. Sužinojusi šią informaciją, apie įvykį pranešė telefonu Nr. 112 (b.l. 98-99).

Liudytojos R. Z. parodymais, analogiškais liudytojos L. D. parodymams (b.l. 101-102).

Liudytojos L. F. parodymais, kad 2018-04-30 apie 13.00 val. mokykloje iš direktoriaus pavaduotojos S. P. sužinojo, kad moksleivis K. G. trečią dieną iš eilės neatvyko į mokyklą. Pasak S. P., ji girdėjo kalbant vaikus, kad berniukas neina į mokyklą dėl kraujosruvos paakyje. K. G. mama su pedagogais nesusisiekė, priežasčių, dėl ko vaikas nelanko mokyklos, nepranešė. 2018-04-30 apie 14.30 val. su socialinėmis darbuotojomis R. Z. ir L. D. vyko į K. G. namus. Į butą įleido K. G. patėvis R. K.. Paklausus, kodėl vaikas nelanko mokyklos, teigė, jog priežasties nežino. Pasikvietus pokalbiui K. G., jo kairės akies srityje matė kraujosruvą. Vaikas sakė, kad žaidimų aikštelėje jam pagaliu sudavė kitas vaikas. Kalbėdamas dirsčiojo į patėvį. Netrukus po to R. K. pasakė, kad vaikas jo neklausė, todėl jam sudavė į sėdmenis, po ko K. G. atsitrenkė į sieną. Berniukas ėmė verkti ir patėvio žodžius patvirtino. L. D. iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 104-105).

2018-04-30 įvykio vietos apžiūros protokolu, kad apžiūrėjus butą (duomenys neskelbtini),., identifikavimui tinkamų pėdsakų nerasta (b.l. 29-36).

2018-05-02 daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas Policijos registruojamų įvykių registre įkeltas, policijos pareigūnų, pagal iškvietimą atvykusių į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini)., nufilmuotas 28 s trukmės vaizdo įrašas. Įrašo pradžioje socialinė darbuotoja informuoja apie smurto atvejį. Nufilmuotas berniukas, kurio kairėje veido pusėje matomos kraujosruvos. Vaizdo įrašas perkeltas į kompaktinę plokštelę (b.l. 20-24).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyr. patrulio U. E. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo nustatyta, kad 2018-04-30 apie 14.46 val. Kauno apskrities VPK gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje – bute (duomenys neskelbtini). Policiją kvietė socialinė darbuotoja L. D., gavusi duomenų apie tai, kad R. K. smurtavo prieš mažametį sugyventinės sūnų K. G.. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruva kairiame paakyje (b.l. 25-28).

2018-05-08 VšĮ Jonavos PSPC raštu Nr. S3-702, kad K. G. 2018 m. balandžio 25 d. - gegužės 7 d. laikotarpiu nesikreipė į šeimos gydytoją VšĮ Jonavos PSPC filiale Ruklos ambulatorijoje. Vaiko sveikatos raidos istorijoje įrašų nėra (b.l. 60-61).

2018-05-18 (duomenys neskelbtini) mokyklos – daugiafunkcio centro raštu Nr. R4-115 pateikta K. G. balandžio ir gegužės mėnesių lankomumo ataskaita ir charakteristika. 2018 m. balandžio 25-30 dienomis ketvirtos klasės mokinio K. G. mokykloje nebuvo. Tėvai neinformavo, kodėl sūnus nelanko mokyklos. 2018-04-30, t. y. vaikui į mokyklą neatvykus tris dienas, mokytoja telefonu susisiekė su vaiko mama. Ji nurodė ligą kaip mokyklos nelankymo priežastį (b.l. 67-70).

2018-05-08 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu Nr. 6B-14-945 pranešta, kad I. V. šeima Jonavos r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, nuo 2007-01-12 įrašyta į Jonavos r. socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (b.l. 72-78).

2018-05-15 Jonavos rajono socialinių paslaugų centro raštu Nr. IS7-680 pranešta, kad Centro specialistai buvo gavę duomenų apie tai, kad I. V. sugyventinis R. K. vaikus galimai auklėja taikant fizines bausmes, todėl I. V. ir R. K. buvo skirta socialinio darbuotojo konsultacija. R. K. teigė nebijantis prisipažinti, jog buvo atvejų, kai mažamečius K ir A bausdavo paklupdydamas į kampą. R. K. tvirtino supratęs, jog elgėsi netinkamai bei žadėjo auklėti vaikus netaikant fizinių bausmių. 2018-04-30 apie 14.30 val. su Jonavos r. socialinių paslaugų centro specialistais susisiekė (duomenys neskelbtini) mokyklos - daugiafunkcio centro socialinė pedagogė ir pranešė, kad nuo 2018-04-25 mažametis K. G. nelanko mokyklos. Nuvykus į šeimą, K. G. veido kairėje rasti sumušimai, todėl iškviesti policijos pareigūnai ir medikai. R. K. iš pradžių neigęs prieš mažametį naudojęs smurtą, vėliau prisipažino trenkęs vaikui į sėdmenis, dėl ko pastarasis atsitrenkė į sieną. I. V. ir R. K. negalėjo paaiškinti, kodėl nuslėpė sumušimus, neleido vaiko į mokyklą ir nesikreipė į medikus (b.l. 80-81).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. padarytas nusikaltimas įrodytas jo prisipažinimu, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga. Kaltinamasis R. K. artimoje aplinkoje, t. y. kartu su juo gyvenančio sugyventinės I. V. mažametį sūnaus K. G. atžvilgiu, panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jam fizinį skausmą, todėl jo padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. K. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, teistas (b.l.136-141), baustas administracine tvarka (b.l.166-168), dėl psichikos sveikatos sutrikimų ir priklausomybės ligų nesigydė, nesilankė (b.l.162-163), VSDFV duomenų apie darbo vietą nėra (b.l.164).

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką gali būti pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą arešto bausmę.

Kaltinamasis R. K. sutinka, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 171-173). Baudžiamoji byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme; taikyti LR BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu; sumažinus bausmę R. K. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. pagrindu paskirtą bausmę subendrinti su 2017-12-20 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 44 parų arešto bausme visiškai jas sudedant ir paskirti galutinę 64 (šešiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis LR BK 66 str. R. K. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-04-30 15:00 val. iki 2018-05-02 14:00 val. išbūtą laiką (2 paros), prilyginant jį 2 (dviem) arešto paroms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. K. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. K. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to – baigti ją taikyti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi elektronines laikmenas su vaizdo įrašais baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje visą bylos saugojimo laiką.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.