- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-20
- Bylos Nr.
- 1S-388-919/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-02-00317-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- T. K.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios T. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajai T. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. K. kaltinama tuo, kad žinodama, jog turi pareigą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teikti išlaikymą savo vaikui, sūnui D. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., tai yra mokėti po 86,95 eurus periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (nuo (duomenys neskelbtini) d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, tai yra iki (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) mokėti po 170 eurų dydžio periodines išmokas iki vaiko pilnametystės, bei pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pakeitė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sūnaus D. Z. išlaikymui mokėti po 265 eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki (duomenys neskelbtini) mėnesio, o nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio po 315 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant D. Z., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) privalėdama šią pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, tai yra vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, mokėti lėšas jo išlaikymui ir neteikė kitos būtinos materialios paramos vaikui, dėl to laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) d. susidarė 7 814,20 eurų įsiskolinimas. Šiais veiksmais T. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.
2. T. K. laikinai sulaikyta 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartimi T. K. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui. Vėliau suėmimo terminas buvo pratęstas. Paskutinį kartą suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi.
Šalies argumentai
3. Skundu kaltinamosios T. K. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį.
3.1. Skunde kaltinamosios gynėjas nurodo, kad aplinkybės, kurias teismas įvardina kaip leidžiančias daryti išvadą, kad T. K. gali bėgti ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo yra pernelyg suabsoliutintos ir traktuojamos formaliai, realiai nevertinant ar egzistuoja bent menkiausia galimybė T. K. bėgti ir slėptis. Teismas nurodo, kad kaltinamoji patvirtino, jog oficialiai darbo Lietuvoje neturėjo, pragyveno iš atsitiktinių darbų, be to, šeimos, artimųjų Lietuvoje neturi, tačiau turi butą (duomenys neskelbtini) gyvena jos artimieji, turi ryšių kitose užsienio valstybėse. Atkreipiamas dėmesys, jog kaltinamoji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, tad natūralu, jog pastaroji turi ryšių šioje valstybėje ir natūralu, jog būtent su šia valstybe yra labiau susijusi. Tačiau šios aplinkybės negalima suabsoliutinti, kadangi ryšių turėjimas kitoje valstybėje nėra laikoma išimtine aplinkybe, kuri vienareikšmiškai suponuoja išvadą apie būtinybę taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Svarbu pabrėžti, jog taikant įstatyme įtvirtintas kelias švelnesnes kardomąsias priemones (pavyzdžiui, intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą) yra galimybė eliminuoti bet kokią asmens išvykimo ir pasislėpimo galimybę. Tačiau pirmosios instancijos teismas švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės net nesvarstė ir kaltinamąją charakterizuojančių duomenų kontekste nevertino. Tad priimtoji nutartis yra aiškiai priimta formaliais pagrindais, suabsoliutinant aplinkybė, jog T. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietė.
3.2. Pažymima, kad yra T. K. kaltinama BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, kuri yra laikomas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 d.). Šiuo atveju įvertinus tiek įtarimo pagrįstumą, tiek ir teismų praktiką šios kategorijos bylose, akivaizdu, jog jai realus laisvės atėmimas negresia net jeigu jos atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Todėl priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, T. K. net neturi realaus pagrindo slapstytis nuo baudžiamojo persekiojimo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog susipažinus su visa teismui perduota baudžiamąja byla bei įvertinus ginčijamoje nutartyje nurodytus teismo argumentus kyla abejonių ir dėl paties pareikšto kaltinimo pagrįstumo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad T. K. nesaistoma jokiais tvirtesniais šeiminiais, socialiniais ir darbiniais ryšiais su Lietuva, turi pakankamai tvirtus ryšius užsienyje, Lietuvoje gyveno nelegaliai, oficialiai niekur nedirbo ir negavo jokių oficialių pajamų. Šias aplinkybes apklausiama patvirtino kaltinamoji ir nurodė, jog Lietuvoje darbo jai nepavyko susirasti ir savarankiškų pajamų ji negaudavo, pasibaigus leidimui gyventi Lietuvoje - gyveno nelegaliai, tad natūralu, jog jokio darbo susirasti negalėjo. Darbo susiradimo galimybę apsunkino ir faktas, jog ji nemoka lietuvių kalbos. Tad atsižvelgiant į teismo konstatuotas aplinkybes, akivaizdu, jog T. K. jokių pajamų inkriminuotu laikotarpiu neturėjo, tad objektyviai neturėjo galimybės išlaikyti vaiką, todėl jai BK 164 straipsnis inkriminuotas nepagrįstai.
3.3. Skunde kaltinamosios gynėjas pažymi, jog baudžiamojoje byloje yra T. K. draugo S. B. pareiškimas, kuriame jis nurodė, jog suteiktų gyvenamąją vietą jai jam priklausančiame bute, jeigu T. K. būtų paskirta švelnesnė kardomoji priemonė nei suėmimas. Svarbu pabrėžti, jog kaltinamajai pritaikius kardomąją priemonę intensyvią priežiūrą bei jai turint galimybę gyventi (duomenys neskelbtini) mieste, jos draugo bute, būtų pilnai pašalinta bet kokia jos pabėgimo ir pasislėpimo rizika, kadangi ji būtų stebima visą parą, tad pabėgti objektyviai nebūtų galimybės. Taip pat su šiuo skundu yra pateikiama ir T. K. sudaryta panaudos sutartis, kuri patvirtina ir jos teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, jog ji būdama laisvėje turi galimybę gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Panaudos sutartis nėra pasibaigusi. Todėl šiuo atveju BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiektas taikant T. K. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teismui pratęsus griežčiausio kardomosios priemonės taikymą teismo posėdžiai nevyks dėl proceso dalyvių atostogų.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė kaltinamosios gynėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Kaltinamoji ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios T. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundas atmetamas.
5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartis yra teisinga ir teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.
6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis.). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, jog kaltinamoji T. K. galimai padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje. Šie duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte, tai yra nukentėjusiojo D. Z., liudytojų V. M., A. G., O. Y. parodymai, apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Sprendžiant suėmimo taikymo (šiuo atveju termino pratęsimo) klausimą šie duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo prasme, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą. Taigi, aukščiau minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti T. K. jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajai griežčiausią kardomąją priemonė - suėmimą.
7. Sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo, o tuo pačiu ir kaltinamosios gynėjo skundo pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar pratęsiamas jų taikymo terminas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamajai T. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas vienu pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jog yra pagrįstas manymas, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
8. Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, tai yra, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
9. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamoji T. K. yra užsienio valstybės pilietė, Lietuvoje pastovios gyvenamosios vietos neturi, neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, nedirbanti, nesimoko, neturi pastovaus pajamų šaltinio. Nors turi mažametį sūnų, tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad artimų santykių su sūnumi nepalaiko, yra kaltinama dėl vengimo išlaikyti vaiką. Šiuo atveju, akivaizdu, jog T. K. yra užsienio (ne Europos Sąjungos) pilietė, nėra saistoma jokiais socialiniais, turtiniais ar darbo ryšiais su Lietuvos Respublika, turi tvirtų ryšių užsienyje, baudžiamosios bylos duomenimis išvyksta į įvairias užsienio šalis, tame tarpe ir į (duomenys neskelbtini). Be to, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pripažinta kalta už analogišką nusikaltimą, paskirtą viešųjų darbų bausmę yra atlikusi. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog T. K., suvokdama bausmės griežtumą ir neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Pasisakant dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, pažymėtina, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, sprendžiant, ar asmuo turėtų būti paleistas, ar ir toliau laikomas suimtas, privalu apsvarstyti alternatyvias priemones, užtikrinančias jo dalyvavimą teisiamajame posėdyje (Didžiosios kolegijos 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje Idalov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5826/03). BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Įvertinusi kaltinamajai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį, jos ryšius užsienyje bei kitus bylos duomenimis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo T. K. skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes nei viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese.
11. Kaltinamajai T. K. suėmimas taikomas nuo 2022 m. vasario 24 d., skundžiama nutartimi pratęsus suėmimą 2 mėnesiams, bendra suėmimo trukmė bus 6 mėnesiai. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. BK 164 straipsnio sankcija numato laisvės atėmimą iki 2 metų, taigi taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas. Baudžiamasis procesas vyksta sklandžiai – ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. rugpjūčio 16 d., byla su kaltinamuoju aktu į teismą perduota po 10 mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2022 m. birželio 16 d.), pirmosios instancijos teisme byla 2022 m. rugpjūčio 10 d. bus pardėta nagrinėti. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar BPK reikalavimų.
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį kaltinamosios gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamosios T. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 22 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.