Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2009-594/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-11
Bylos Nr.
1S-2009-594/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Nuteistasis
J. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-2009-594/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo J. G. (toliau – J. G.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. G. skundas dėl 2015 m. rugsėjo 16 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2013 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 4 d. nuostatomis, J. G. paskirta bausmė buvo subendrinta su 2012 m. vasario 20 d. Kauno rajono apylinkės teismo J. G. paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir bauda, J. G. paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 7 MGL dydžio bauda (įsiteisėjo 2013 m. spalio 2 d.).

2014 m. birželio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu J. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. bei 140 str. 3 d. ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., nuteistas subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šiuo nuosprendžiu J. G. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, nustatant J. G. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 7 MGL dydžio bauda.

Bausmės pradžia - 2013 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2016 m. sausio 27 d..

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. rugsėjo 16 d. Komisijos nutarimu nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo J. G. atžvilgiu. Nesutikdamas su priimtu nutarimu J. G. pateikė skundą Alytaus rajono apylinkės teismui. 2015 m. spalio 8 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas, iš esmės pritardamas Komisijos nutarimo argumentams, nuteistojo J. G. skundą atmetė.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui nuteistasis J. G. prašo panaikinti 2015 m. spalio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir jo skundą dėl 2015 m. rugsėjo 16 d. Komisijos nutarimo netaikyti J. G. atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Nuteistojo teigimu, bausmės atlikimo laikotarpiu jis lankė visus rengiamus anoniminių alkoholikų savitarpio grupių susirinkimus, dirba, moka įsiskolinimus antstoliams. Jis yra įgijęs 10 klasių išsilavinimą, turi dvi specialybes, tačiau toliau mokytis neturi galimybės dėl savo darbo nesuderinamumo su vidurine mokykla, pažymint, kad dar vienos specialybės įgijimas neturi jokios prasmės, kadangi dirbti pagal specialybę dėl ligos (epilepsijos) vis tiek negalės. Skunde pabrėžiama, kad jis palaiko santykius su savo sutuoktine bei dukra, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors laisvės atėmimo vietoje ir buvo baustas drausmine tvarka, tačiau pažeidimai buvo formalūs.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. G. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. rugpjūčio 31 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad J. G. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 68 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, skatintas, turi šeimą, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas J. G. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas ne tik už eilę finansinių nusikaltimų (vagystės, plėšimai), bet ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia nihilistinį nuteistojo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o įvertinus tai, kad sutinkamai su 2015 m. rugpjūčio 31 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis sunkiai įsisavino ir pataisos namų vidaus taisykles, leidžia pagrįstai konstatuoti esminių pokyčių nebuvimą J. G. elgesyje. Darant šią išvadą, pabrėžtina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu praeityje buvo taikytos ir jo teisinę padėtį švelninančios priemonės, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo J. G. nepateisino ir vėl nusikalto. Sutinkamai su 2015 m. rugpjūčio 31 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, dauguma J. G. inkriminuotų nusikaltimų buvo įvykdyta svaigalų ir pramogų įtakoje, kas, atsižvelgiant į jo atžvilgiu nustatytus kriminogeninius veiksnius, vienas kurių - piktnaudžiavimas alkoholiu, bei įvertinus itin menkas nuteistojo pastangas mažinant šių veiksnių įtaką savo pakartotiniam nusikalstamumui, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia spręsti apie pakankamą jo elgesio korekciją, kuriai esant jo atžvilgiu būtų galimas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas. Šiuo aspektu atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad nors jis pataisos namuose ir lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tokiu būdu bandydamas atsikratyti savo priklausomybės, tačiau, remiantis socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, į šiuos užsiėmimus J. G. buvo atvykęs vos kelis kartus, vėliau jų nebelankydamas dėl asmeninių priežasčių. Maža to, 2015 m. spalio 20 d. J. G. buvo paskirta drausminė nuobauda už narkotinių medžiagų vartojimą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog šiuo metu nuteistasis dar nėra pasiryžęs atsisakyti savo priklausomybių, kurios neabejotinai įtakoja jo nusikalstamumą ir leidžia pagrįstai abejoti jo pasiryžimu lygtinio paleidimo atveju laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Šią išvadą sustiprina ir nuteistojo finansinis nestabilumas, kuris skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje taip pat priskiriamas prie J. G. kriminogeninių veiksnių. Sutinkamai su socialinio tyrimo išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, J. G. būdamas laisvėje įgijo pagrindinį išsilavinimą bei vidaus apdailininko ir staliaus specialybes, tačiau dirbo nedaug ir dažniausiai neoficialiai. Su sutuoktine gaudavo valstybines pašalpas, o kadangi pinigų pragyvenimui užtekdavo ne visuomet, todėl darydavo nusikaltimus. Vertinant šių duomenų visumą nuteistojo elgesio pokyčių kontekste, pažymėtina, kad nors J. G. nuo 2014 m. vasario 20 d. dirba pataisos namų valgykloje salės darbuotoju, tačiau laisvės atėmimo vietoje nesimokė, įgyti papildomos specialybės nesiekė, duomenų, patvirtinančių apie jo galimą įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje taip pat nėra. Nors nuteistasis ir teigia, jog laisvėje ketina įsidarbinti statybos srityje (2015 m. rugpjūčio 27 d. išvada dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės), tačiau, aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentai, jog pataisos namuose jis nesimokė tik dėl to, jog nemato tame prasmės – jam nustatyta epilepsija, todėl pagal įgytą specialybę jis dirbti negalės, vis tik leidžia abejoti nuteistojo pasiryžimu dirbti ir pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad būnant laisvėje J. G. pinigų dažniausiai pritrūkdavo alkoholiui ir pramogoms, dėl ko pastarasis ir vykdydavo nusikaltimus, o įvertinus tai, kad asmuo pataisos namuose nedėjo pakankamai pastangų atsisakant savo priklausomybės alkoholiui, leidžia pagrįstai abejoti, jog analogiška veiksmų seka nepasikartos ir lygtinio paleidimo atveju.

Sprendžiant J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, siekiant tinkamai nustatyti jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, įvertintinas ir jo elgesys pataisos namuose. Šiame kontekste pažymėtina, kad viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis režimo reikalavimus buvo pažeidęs 4 kartus ir nors už nepriekaištingą elgesį jis 2014 m. birželio 3 d. buvo paskatintas, tačiau trys iš keturių J. G. paskirtų nuobaudų buvo užfiksuotos jau po jam paskirto paskatinimo, kas vėlgi neleidžia jo elgesio laikyti nepriekaištingu ir spręsti apie pakankamą jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau įvertinus tai, kad paskutinioji nuobauda nuteistajam buvo paskirta 2015 m. spalio 20 d., t. y. jau po jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo tiek Komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme. Atmetant nuteistojo skundą, o tuo pačiu vertinant ir jo pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, akcentuotinos ir kai kurios nuteistojo mąstymo tendencijos, neabejotinai galinčios turėti įtakos pakartotiniam nuteistojo nusikalstamumui lygtinio paleidimo atveju. Remiantis J. G. skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis yra linkęs siekti tiesioginio atlygio, dažniausiai privedančio jį prie teisės pažeidimų. Nors J. G. ir supranta turintis problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau apgalvoja tik kai kuriuos jų sprendimo būdus. Be to, jis yra linkęs pasikliauti savo „sveiku protu“ bei patyrimu, kas atsižvelgiant į buvusius jo teistumus, jį charakterizuoja labiau neigiamai. Visa tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados nepaneigia ir artimi nuteistojo socialiniai ryšiai su savo artimaisiais, kurie, jo teigimu, padės jam susilaikyti nuo pakartotinio nusikalstamumo. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šiuo metu J. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad būdamas neblaivus sumušė savo žmoną bei jos sūnų. Šis J. G. fizinio smurto panaudojimo atvejis nebuvo vienkartinis, o atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis stokoja rizikingumo įvertinimo, jo valios savybės išugdytos silpnai, jo elgesyje pastebimos asocialumo bei hedonistinių vertybių tendencijos, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo socialinių ryšių reikšme jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo J. G. skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo J. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Albinas Antanaitis