- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-97-380-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00681-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Dalia Kursevičienė, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- V. M.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 64¹ str. ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m. 8 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su dviem nenustatytais asmenimis, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugsėjo 2 d. apie 15.30 val., vienas nenustatytas asmuo paskambino į V. P. fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė anūku E. bei melagingai pranešė, kad jis sužalojo mergaitę. Po to, šis nenustatytas asmuo perdavė telefoną antram nenustatytam asmeniui, kuris prisistatė tyrėju, nurodė, jog tam, kad tariamas anūkas išvengtų atsakomybės, V. P. turi sumokėti 5000 litų, kuriuos į jo namus ateis paimti sužalotosios mergaitės brolis. V. P. pasakius, kad visos sumos namuose neturi, su tariamu policijos tyrėju sutarė, kad likusią dalį, t. y. 1500 litų, įsipareigoja grąžinti iki 2013 m. rugsėjo 14 d. Tuo metu pirmas nenustatytas asmuo paskambino V. M., nurodė jam V. P. adresą, kuriuo šis turėjo nuvykti bei duomenis, kuriuos jis turėjo pasirašyti ant tariamo paskolos lapo. V. M. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. apie 17.00 val., nuvyko į (duomenys neskelbtini), pas nukentėjusįjį V. P., kur jis V. M. perdavė 800 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę. Teigia, kad teismas klaidingai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str. 2 d.), nors jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Todėl teismas paskyrė didesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas mano, kad paskiriant bausmę, teismas atsižvelgdamas į jo ankstesnius teistumus, pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus. Prašo išsiaiškinti ar prokurorą M. P. nesieja giminystės ryšiai su nukentėjusiuoju S. P.. Nustačius giminystės ryšį, būtų pagrindas nuosprendį panaikinti ir paskirti kitą prokurorą. Prašo išklausyti teismo posėdžio garso įrašą, kuriame girdėti, kaip teisėjas G. Stonkus, jausdamasis aukščiau įstatymo, pasako, kad jį teis už praeitį.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras M. P. atsikirtimu į nuteistojo V. M. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą, nes jis yra pagrįstas ir motyvuotas. Teisminio nagrinėjimo metu teisėjas išsprendė klausimą dėl giminystės ryšio tarp prokuroro M. P. ir nukentėjusiojo S. P.. Jokie giminystės ryšiai prokuroro M. P. nesieja su nukentėjusiuoju S. P.. Pirmą kartą S. P. prokuroras M. P. sutiko tik teisme teisminio nagrinėjimo metu. Jie nėra giminaičiai ir artimai nebendrauja. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog teisėjas G. Stonkus, jausdamasis aukščiau įstatymo, jį pažeidžia garsiai sakydamas, kad V. M. teis už praeitį. Teisminio nagrinėjimo metu teisėjas G. Stonkus paklausė V. M. ar jis yra teistas? Kitų aplinkybių susietų su V. M. teistumais visiškai nenagrinėjo ir nesiaiškino. Nesutinka su V. M. prašymu skirti jam švelnesnė bausmę. Mano, kad buvo teisingai ir pagrįstai įvertintos visos aplinkybės, t. y. V. M. yra recidyvistas, sulaikytas nusikaltimo vietoje, nenuoširdus, t. y. neatskleidė savo bendrininkų. Teisingai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.
Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. M. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimų apeliantas neginčija. V. M. skundžia nuosprendžio dalį dėl bausmė skyrimo, nurodo, kad ji yra per griežta ir prašo bausmės dydį sumažinti.
Apeliacinio skundo argumentai dėl V. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės iš esmės yra pagrįsti. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.
Pirmosios instancijos teismas nepripažino V. M. prisipažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes V. M. buvo sulaikytas įvykio vietoje, nebuvo nuoširdus ir neatskleidė savo bendrininkų. Tačiau ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė esmines įvykio aplinkybes, jo parodymai buvo nuoseklūs, jis nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, teisiamajame posėdyje atsiprašė už padarytą veiką. V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų paskambino draugas, kurio vardo ir pavardės nežino ir paprašė paimti pinigus. (b. l. 185-186). Kadangi nenustatyta, jog V. M. žinojo savo bendrininkų pavardes, todėl jų nepasakymas negali būti vertinamas kaip kaltės nepripažinimas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad asmuo sulaikytas nusikaltimo vietoje savo kaltę pripažįsta ne savo noru, o dėl surinktų įrodymų, nes tuo metu dar jų nėra surinkta. Be to jeigu V. M. nebūtų pripažinęs savo kaltės, teismas nebūtų galėjęs taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.) ir BK 64¹ str. nuostatas. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad teismas netinkamai taikė BK 59 str. 1 d. nuostatas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, pripažįstant V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai kad jis prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d.2 p.).
Pirmosios instancijos teismas nepripažinęs ir neįvertinęs BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytų nuteistojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Pagal BK 61 str. teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Apeliantas mano, kad paskiriant bausmę, teismas atsižvelgdamas į jo ankstesnius teistumus, pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas konstatavo, jog apeliantas anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. BK 97 str. nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą. V. M. pasikėsino padaryti tyčinį nesunkų nusikaltimą, neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, neseniai realiai atlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Aplinkybė, kad nuteistasis neišnykus teistumui padarė naują nusikalstamą veiką, apibūdina kaltinamojo asmenybę. Kaltininko asmenybė yra viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d. 5 p.). Ankstesni teistumai, rodo, kad nusikaltimų darymas nėra atsitiktinis nuteistojo gyvenimo reiškinys. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ankstesnius V. M. teistumus.
Įvertinus tai, kad V. M. šį nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, BK 27 str. prasme, jis laikytinas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nuteistasis yra recidyvistas, teistumas nėra išnykęs, pagrįstai V. M. paskyrė laisvės atėmimo bausmę.
Apeliantas pasikėsino padaryti tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimo nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Iš bylos duomenų matyti, kad V. M. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką būdamas šešis kartus teistas (b. l. 119-137), teistumas nėra išnykęs, yra recidyvistas. Nuteistasis V. M. prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvertinusi nuteistojo asmenybę, ir įvertinusi nusikalstamos veikos stadiją, kiekvienos aplinkybės reikšmę mano, jog V. M. už pasikėsinimą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijos vidurkiui. Todėl nuosprendis keistinas, mažinant nuteistajam paskirtos bausmės dydį. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Apeliacinio skundo argumentas, kad prokurorą M. P. galimai sieja giminystės ryšiai su nukentėjusiuoju S. P. yra atmestinas. Prokuroras atsikirtime nurodė, kad jokie giminystės ryšiai jo su nukentėjusiuoju S. P. nesieja. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras M. P. nurodė, kad nukentėjusysis nėra giminaitis. Tai girdėjo ir V. M. ir su tuo sutiko (b. l. 223). Teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo netikėti prokuroro M. P. išdėstytais argumentais. Be to, nuteistasis V. M. teisiamojo posėdžio metu prokurorui M. P. nušalinimo nepareiškė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendį pakeisti.
Pripažinti nuteistojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.
Pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. V. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 m. laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ str. šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 m. 4 mėn.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.