Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. K. Valstybinei ligonių kasai priteista 2045,90 Lt žalai atlyginti.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 23 d. apie 13 val. Trakų rajone, Onuškio seniūnijoje, Bičiūnų kaime statomo gyvenamojo namo patalpose, konflikto metu spyrė dešine koja vieną kartą į pilvo sritį G. K., padarydamas pilvo sumušimą, kuris pasireiškė plonžarnės pasaito plyšimu, kraujosrūvomis skersinėje storžarnėje, kepenų linkio pasaite bei taukinėje. Padaryti sužalojimai komplikavosi pūlingu pilvaplėvės uždegimu, taip A. K. sunkiai sutrikdė G. K. sveikatą.

Kasatorius ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, kelia versijas dėl galimų G. K. sužalojimo aplinkybių. Nuteistasis remiasi tuo, kad nors pirmosiose apklausose ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. K. nurodė, jog jį sužalojo nuteistasis A. K., tačiau vėliau savo parodymus pakeitė ir teisme tvirtino, kad jį sužalojo arklys. Be to, pasak kasatoriaus, aplinkybę, kad nukentėjusįjį G. K. sužalojo arklys, galėtų patvirtinti A. N. ir E. M., kurie byloje apskritai nebuvo apklausti, bei liudytojas S. Š., kuris nebuvo apklaustas teismo posėdyje. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Trakų rajono apylinkės teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo G. K. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, nes teisme nukentėjusysis, sakydamas tik tiesą, viską detaliai papasakojo, nurodė motyvus, dėl kurių apkalbėjo nuteistąjį A. K.. Teismas nepagrįstai vadovavosi nenuosekliais, neišsamiais nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kasatoriaus teigimu, tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio bei 301 straipsnio reikalavimai ir šie pažeidimai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Taip pat skunde teigiama, kad jeigu Trakų rajono apylinkės teismas nepatikėjo G. K. parodymais, duotais teisme, ir vadovavosi jo nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tai teismas privalėjo įvertinti visus G. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir to, pasak kasatoriaus, nebuvo padaryta.

Nors Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik tuo atveju, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo metu teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodomas ir pagrindžiamas bylos medžiaga, tačiau, pasak nuteistojo A. K., pats teismas šia nuostata visiškai nesivadovavo. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jame išdėstytos išvados visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. A. K. nuomone, teismas padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės.

Ar duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. Prokuroras teigia, kad kitoks teismo ištirtų įrodymų vertinimas, negu norėtų nuteistasis, savaime nėra laikomas esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu. Atsiliepime nurodoma, kad Trakų rajono apylinkės teismas nuosprendį pagrindė ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, o ne vien nukentėjusiojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nukentėjusiojo G. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo paskelbti bylos nagrinėjimo teisme metu, remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Šiuos nukentėjusiojo parodymus sugretinęs su kitais byloje ištirtais įrodymais, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo yra kaltas nuteistasis A. K.. Prokuroro teigimu, nė vieniems iš byloje ištirtų įrodymų teismas nesuteikė pranašumo prieš kitus, todėl abejoti teismo išvadomis nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.

Kasaciniame skunde nurodytais argumentais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apskųstus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis žemesnių instancijų teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus: ar nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis), ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis A. K. kasaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, nesutinka su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, įrodymų vertinimu ir pateikia savo versijas. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokios proceso dalyvių išsakytos nuomonės teismui nėra privalomos. Todėl tai, kad Trakų rajono apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip ir padarė kitokias išvadas, negu tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai, t. y. byla išnagrinėta neišsamiai, o teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas. Nesutinkant su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kasaciniame skunde turi būti nurodomi teisiniai argumentai, kurie leistų kelti pagrįstas abejones dėl teismų atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo atitikties Baudžiamojo proceso kodekse nustatytiems reikalavimams.

Kasaciniame skunde nuteistasis A. K. dėsto ir aptaria byloje esančius įrodymus, cituoja liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus, juos lygina, detaliai analizuoja. Taigi kasatorius ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą. Ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, sprendžia apeliacinės instancijos teismas, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas tikrinamas apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismo posėdyje žemesnių instancijų teismų sprendimų pagrįstumas netikrinamas ir įrodymų tyrimas neatliekamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tikrina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų teisėtumą ir, priimdamas sprendimą šiuo klausimu, remiasi šių teismų posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais. Kolegija pažymi, kad nuteistojo A. K. kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos faktinės bylos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismų išvados, susijusios su tam tikrų faktinių aplinkybių konstatavimu, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Šiais argumentais iškeliami ne teisės, o faktų klausimai, todėl jie paliekami nenagrinėti.

Dėl BPK 301 straipsnio reikalavimų

Nuteistasis A. K. kasaciniame skunde nurodo, kad Trakų rajono apylinkės teismas jo kaltę dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam G. K. grindė ne tais įrodymais, kurie buvo ištirti teisme, o nukentėjusiojo bei liudytojo S. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas įrodymus įvertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą. Šis įsitikinamas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl Baudžiamojo proceso kodeksas nustato teismui pareigą tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys savarankiškos įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme neturi, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pats neištiria šių įrodymų posėdžio metu. Vien ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis teismas negali pagrįsti priimamo nuosprendžio.

Tačiau tai nereiškia, kad, priimdamas nuosprendį, teismas apskritai turi ignoruoti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir neturi teisės į juos atsižvelgti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus parodymus ir kitus bylos duomenis. Be to, BPK 276 straipsnis numato galimybę tam tikrais atvejais teisiamajame posėdyje perskaityti asmenų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir tokiu būdu remtis jais priimant nuosprendį. BKP 276 straipsnyje nurodyti trys atvejai, kada toks įrodymų tyrimo būdas yra leistinas, būtent, kai asmuo, davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu: 1) yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, o kaltinamojo nėra – dar ir BPK 246 straipsnyje numatytais atvejais; 2) atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus; 3) duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme.

Nukentėjusiojo G. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Trakų rajono apylinkės teismo posėdyje buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Nukentėjusiojo parodymai, duoti teisme, iš esmės skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, todėl, siekiant pašalinti kilusius prieštaravimus, pastarieji buvo perskaityti teismo posėdyje.

Kasatoriaus teiginys, kad liudytojas S. Š. nebuvo apklaustas teismo posėdyje, yra teisingas, tačiau kasatorius neteisus tvirtindamas, kad Trakų rajono apylinkės teismas rėmėsi S. Š. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir kad nebuvo imtasi jokių priemonių apklausti šį liudytoją teismo posėdyje. Trakų rajono apylinkės teismas buvo priėmęs nutartį atvesdinti liudytoją S. Š. į teismo posėdį, tačiau ši nutartis nebuvo įvykdyta dėl objektyvių priežasčių – Zarasų rajono policijos komisariate gavus pareiškimą apie šio asmens dingimą be žinios, jam buvo paskelbta paieška. Be to, pažymėtina, kad nors Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendyje liudytojo S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra aptarti, tačiau, darydamas išvadą dėl nuteistojo A. K. kaltumo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismas šio liudytojo parodymais nesiremia. Liudytojo S. Š. apklausos protokole nurodyta, kad jis įvykio nematė, todėl ir negalėjo duoti parodymų apskritai apie jokias bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo bei Trakų rajono apylinkės teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad visi liudytojai, kurių parodymais teismas grindė nuteistojo A. K. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, buvo apklausti teismo posėdyje. Apklausiant liudytojus N. R. bei V. M. teisme, buvo perskaityti ir jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes šie liudytojai nurodė, kad negali tiksliai prisiminti aplinkybių, dėl kurių yra apklausiami.

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis, be nukentėjusiojo G. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagrįstas liudytojų N. R., E. M., V. M. parodymais, Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2007 m. liepos 12 d. specialisto išvada Nr. G 4002/06 (01), 2007 m. lapkričio 29 d. specialisto išvada Nr. G 6389/07 (01), 2009 m. birželio 1 d. išvada Nr. G 3757/09 (01) ir atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismas nuosprendį grindė byloje surinktų ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma. Vertindamas įrodymus bei surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas nepadarė jokių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžio ar Vilniaus teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.