Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-09-12 · Administracinė byla Nr. A-756-559-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-12
Bylos Nr.
A-756-559-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Pareiškėjas
N. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Visagino policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A16-559/2007Procesinio sprendimo kategorija 15.4; 15.5(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui N. P. ,vertėjai Gitanai Aleliūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Visagino policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 000 Lt neturtinės žalos. Pareiškėjas nurodė, kad 1997 m. birželio 5 d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu jam buvo paskirtas penkių parų areštas nuo 1997 m. birželio 5 d. iki 1997 m. birželio 10 d., šį sprendimą vykdė Visagino policijos komisariatas (toliau – ir Institucija). Pareiškėjo teigimu, Institucija grubiai pažeidė jo, kaip suimtojo, teises, pažeidė suimtųjų įkalinimo vidaus instrukciją ir sąlygas, kadangi pareiškėjas buvo patalpintas ne į areštinę ar tardymo izoliatorių, o Visagino policijos komisariato budinčioje dalyje į išankstinio sulaikymo (kardomąją) kamerą, kur pareiškėjui nebuvo sudarytos elementarios arešto atlikimo sąlygos, jis neturėjo patalynės, maisto, vandens procedūrų, šiltų drabužių, būtiniausių asmeninių daiktų. Dėl to pareiškėjas patyrė vidinį diskomfortą, moralinius nuostolius, susijusius su pergyvenimais, kančiomis, nervine įtampa, pablogėjo jo sveikata, jam buvo kviečiama greitoji pagalba. 2003 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas kreipėsi į Visagino policijos komisariatą su prašymu atlyginti jam neturtinę žalą, bet 2003 m. rugsėjo 9 d. gavo atsakymą, kuriuo jo prašymas nebuvo patenkintas.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje numatytą terminą, per kurį jis turėjo teisę paduoti skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas teigia, kad nuo 2000 m. rugpjūčio 23 d. N. P. turėjo teisę ir galimybę kreiptis į administracinį teismą dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nes, pagal 2000 m. liepos 24 d. pareiškėjo skundą atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad pažeistas Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnis ir Kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnis, pagal kuriuos pareiškėjas turėjo būti laikomas areštinėje arba tardymo izoliatoriuje; apie tai pareiškėjas buvo informuotas pranešimu Nr. P-60 2000 m. rugpjūčio 23 d. Atsakovas taip pat nurodė, kad N. P. nemotyvavo, kodėl neturtinę žalą įvertino 5 000 Lt. Be to, atsakovas nurodė, kad Visagino mieste 1997 metais areštinės nebuvo, todėl paties pareiškėjo žodiniu prašymu, kurį jis pagrindė tuo, kad Visagino mieste jį galės lankyti ir atnešti maisto giminės, jis nejaus diskomforto ir nepatirs moralinės įtampos, pareiškėjas buvo patalpintas į laikino sulaikymo kambarį, o neišvežtas į areštinę. Atsakovo teigimu, laikino sulaikymo kambario patalpos buvo tvarkingos, šalia jų buvo tualetas ir prausykla.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 2 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal N. P. skundą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 2 d. nutartį ir bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo N. P. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikytinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos dėl ieškinio senaties. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas apie savo pažeistas teises sužinojo 2000 m. rugpjūčio 23 d., gavęs tarnybinio patikrinimo išvadą, nes ja pareiškėjas grindžia reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Todėl ieškinio senaties terminas pareiškėjo reikalavimams turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2000 m. rugpjūčio 23 d., ir šio termino pabaiga laikytina 2003 m. rugpjūčio 23 d. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl savo pažeistų teisių gynimo teismine tvarka pirmą kartą kreipėsi 2005 m. liepos 7 d. į Visagino miesto apylinkės teismą, t. y. praėjus daugiau nei ketveriems metams po sužinojimo apie pažeistas teises. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas byloje pareiškė, kad pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjui buvo išaiškinta jo teisė reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, bet pareiškėjas nurodė, kad jis termino skundui paduoti nepraleido ir tokio prašymo teismui nepateikė. Teismas nenustatė byloje objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas byloje taikė ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą atmetė.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas N. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas 2003 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Visagino policijos komisariatą su prašymu atlyginti jam neturtinę žalą, ir 2003 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas gavo atsakymą, kuriuo jo prašymas nebuvo patenkintas. Kadangi pareiškėjas paskutinį atsakymą dėl savo reikalavimų gavo 2003 m. rugsėjo 9 d., ieškinio senaties terminas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2003 m. rugsėjo 9 d. Kadangi pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo į teismą kreipėsi 2005 m. liepos 7 d., sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

2. Teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų – liudytojų parodymų, daiktinių įrodymų ir t. t., įrodymus vertino neobjektyviai, todėl pažeidė dispozityvumo, rungtyniškumo ir kitus proceso teisės principus. Tai yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindas.

3. Teismas pažeidė ABTĮ 83 straipsnį, kadangi atmetė pareiškėjo pastabas dėl teismo posėdžio protokolo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Visagino policijos komisariato, prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą skundui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paduoti. Atsakovo teigimu, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2000 m. rugpjūčio 23 d., gavęs tarnybinio patikrinimo išvadą, o ne nuo paskutinio atsakymo į jo reikalavimus gavimo. Kadangi pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi 2005 m. liepos 7 d., jis praleido ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, tačiau keičiami apeliacinio skundo atmetimo motyvai.

Ginčo dalykas - neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, vykdant Visagino miesto apylinkės teismo 1997 m. birželio 5 d. nutartį, kuria N. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – nuo 1997 m. birželio 5 d. iki 1997 m. birželio 10 d. imtinai, atlyginimas. Pareiškėjas nurodė, kad jis, pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso ir Kardomojo kalinimo įstatymo reikalavimus, buvo laikomas Visagino policijos komisariato budinčioje dalyje esančioje išankstinio sulaikymo kameroje, kur jam nebuvo sudarytos elementarios arešto atlikimo sąlygos. Dėl to patyrė vidinį diskomfortą, susijusį su pergyvenimais, kančiomis, nervine įtampa ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas N. P. skundą atmetė tuo pagrindu, kad jis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, ir ginčo esmės nenagrinėjo.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš to, kad Visagino policijos komisariato pareigūnai jį patalpino į komisariato budinčioje dalyje esančią laikino sulaikymo kamerą, o ne į areštinę ar tardymo izoliatorių, kaip numatyta 1961 m. Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnyje ir Kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnyje, tuo pažeisdami teisės aktų reikalavimus. Tai patvirtina ir Visagino miesto policijos komisariato komisaro tarnybinio patikrinimo išvada (t. 1, b. l. 55-56). Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad teisės pažeidimas padarytas ir žala dėl jo atsirado galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, tad šio kodekso normos, nustatančios žalos atsiradimo pagrindus, žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką, nagrinėjant šį ginčą ir turi būti taikomos. Minėtos redakcijos CK 483 straipsnis, nors ir nustatė visiškos žalos atlyginimo principą, tačiau speciali deliktinės atsakomybės rūšį reguliuojanti teisės norma – CK 485 straipsnis (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija, galiojusi ginčo teisinio santykio atsiradimo metu), numatantis atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valstybinių ir kitų organizacijų, taip pat pareigūnų veiksmais administracinio valdymo srityje, neturtinės (šiame kodekse vadinama moraline žala) žalos atlyginimo galimybės nenumatė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ,,deliktinė atsakomybė pasižymi tuo, kad ji atsiranda teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis, todėl, jei šią atsakomybę nustatančiose normose nėra nustatyta moralinės žalos atlyginimo, tai vadovaujantis bendrais principais negalima įpareigoti atlyginti žalą kitaip, jei nenustato įstatymas ( Konstitucijos 30 str.)“ (2002 m. birželio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-920/2002; 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2003).

Pagal naujojo (2000 m. liepos 18 d.) Civilinio kodekso normas atlyginama tik tokia žala, kuri asmeniui ir turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui arba, nors ir padaryta iki šio Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau atsirado ir asmuo kreipėsi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, išskyrus atvejus, kai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d., 47 str. 2 d.).

Kadangi pareiškėjui žala buvo padaryta ir ji atsirado iki įsigaliojant 2000 m. liepos 18 d. Civiliniam kodeksui, o 1964 m. Civilinis kodeksas (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcijos 485 straipsnis) neturtinės žalos dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų administracinio valdymo srityje atlyginimo nenumatė, N. P. skundas turi būti atmetamas šiuo pagrindu.

ABTĮ 83 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta byloje dalyvaujančių šalių teisė susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir per tris darbo dienas po protokolo pasirašymo pateikti bylą nagrinėjusiam teismui pastabų dėl protokolo. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, bylą nagrinėjęs teisėjas turi išnagrinėti pateiktas pastabas dėl protokolo: sutikdamas su pastabomis, jas patvirtina ir nurodo pridėti prie protokolo, o nesutikdamas su pateiktomis pastabomis, jas atmeta, priimdamas motyvuotą nutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdžio protokolas buvo pasirašytas 2006 m. spalio 26 d. (t. 1, b. l. 169-173). Tuo tarpu N. P. pastabos dėl teismo posėdžio protokolo surašytos 2006 m. spalio 19 d. ir teismui pateiktos 2006 m. spalio 23 d. (t. 2, b. l. 2-3), t. y. dar iki teismo posėdžio protokolo pasirašymo. Bylą nagrinėjęs teisėjas 2006 m. spalio 26 d. priėmė motyvuotą nutartį atmesti pateiktas pastabas dėl protokolo, taigi ABTĮ 83 straipsnio 6 dalies reikalavimų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjo N. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasSigita RudėnaitėVaida Urmonaitė