- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- 2YT-22738-920/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14452-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Linas Baublys (pirm.)
- Pareiškėjas
- B. S.
- Suinteresuotas asmuo
- M. S.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo M. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiškai priėmė ir valdo palikimą atsiradusį po sutuoktinės N. S. mirties.
Pareiškime nurodė, kad 2014 m. sausio 12 d. mirė jo sutuoktinė N. S., gim. (duomenys neskelbtini). Paskutinė jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Kaune. Mirusioji testamento nepaliko. Jos mirties dieną buvo trys įpėdiniai pagal įstatymą, įgiję teisę paveldėti mirusiosios turtą, kurį sudarė ½ santuokoje įgyto. tačiau pareiškėjo vardu registruoto buto (duomenys neskelbtini), Kaune, bei garažo (bokso) (duomenys neskelbtini), Kaune, namų apyvokos reikmenys ir smulkūs mirusiosios asmeniniai daiktai. Į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo jis nesikreipė, nes palikimą priėmė pradėdamas jį valdyti faktiškai. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Sūnūs palikimo, atsiradusio po motinos mirties, nepriėmė nei teisiškai, nei faktiškai. Sūnus S. S. tiek iki motinos mirties, tiek ir po to gyveno Baltarusijoje, o 2019 m. rugsėjo 19 d. Minsko m. mirė. Iškart po sutuoktinės laidotuvių jai priklausiusiu turtu pradėjo rūpintis, kaip savo turtu: liko gyventi jiems priklausiusiame bute, butą ir garažą tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, naudojosi namų apyvokos reikmenimis bei sutuoktinės asmeniniais daiktais..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepime patvirtino pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Prašo pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė N. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė 2014 m. sausio 12 d.. Pareiškėjas su sutuoktine N. S. gyveno santuokos metu įgytame bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), naudojosi garažo boksu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas ir toliau gyveno tuose pačiuose namuose, naudojosi garažu bei visu likusiu kilnojamuoju turtu, buitine technika, kitais namų apyvokos daiktais, mokėjo turto išlaikymo išlaidas. Tačiau po sutuoktinės mirties pareiškėjas nesikreipė dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes visas nekilnojamas turtas buvo registruotas jo vardu, todėl turtą pradėjo valdyti faktiškai.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymas įtvirtina keletą alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-487/2010).
Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Kaip jau nustatyta, po sutuoktinės mirties pareiškėjas Civilinio kodekso 5.50 straipsnio nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais.
Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas B. S. po sutuoktinės N. S. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nekilnojamuoju turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius. Suinteresuotas asmuo sutiko su pareiškimu ir prašomu nustatyti juridiniu faktu, prašo pareiškimą tenkinti. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Konstatuotina, kad pareiškėjas B. S. po savo sutuoktinės N. S. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Pareiškėjo pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. S. po savo sutuoktinės N. S. mirties 2014 m. m. sausio 12 d., priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2014 m. sausio 12 d., priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.