Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto Bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja yra mirusio G. I. sesuo ir mirusios S. I. dukra. Po G. I. mirties nei mirusiojo mama, nei jo sesuo, pareiškėja, per įstatymų nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. S. I., po sūnaus mirties likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti. Atitinkamas juridinis faktas nebuvo nustatytas teismine tvarka. Nepraėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui po S. I. mirties, pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę dėl palikimo priėmimo, todėl ji yra S. I. paveldėtoja. 2001 m. spalio 11 d. pareiškėja ir G. I. su pareiškimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl palikimo po močiutės, A. I., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas G. I. išduotas nebuvo, todėl jis nebuvo įregistravęs savo nuosavybės teisių į paveldėtą turtą. To pasekoje G. I. paveldėta ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šiai dienai tebėra įregistruota A. I. vardu. Į likusią ½ dalį aukščiau minėto žemės sklypo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas 2016 m. birželio 7 d. buvo išduotas pareiškėjai. Po G. I. mirties jo mama S. I. priėmė G. I. palikimą, pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Turto buvimo vietos adresu S. I. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, ten gyveno ir rūpinosi turtu iki savo mirties, kadangi paveldėtame žemės sklype stovi S. I. iki mirties priklausęs gyvenamasis namas, kuriame ji gyveno. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog S. I. aktyviais savo veiksmais priėmė G. I. palikimą per trijų mėnesių terminą ir po palikimo priėmimo atitinkamu turtu naudojosi kaip savu. Savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus S. I. tęsė iki pat savo mirties. (duomenys neskelbtini) S. I. mirė. Po mamos mirties pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl S. I. palikimo priėmimo.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. I. mirė (duomenys neskelbtini), S. I. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. I. vaikai yra G. I. ir pareiškėja. 2001 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) notarų biurui pareiškime nurodyta, kad pareiškėja ir G. I. kreipėsi dėl palikimo priėmimo po A. I. mirties, po A. I. mirties liko turtas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. I. po A. I. mirties palikimą priėmė 2001 m. spalio 11 d., paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Į A. I. palikimo dalį paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas įpėdiniui G. I. iki šiol neišduotas. Iš 2025 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota A. I. vardu. 2016 m. birželio 7 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo pareiškėja. VĮ „Registrų centras“ testamentų registro išrašas įrodo, kad testatoriaus ir (arba) palikėjo, kurio asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) (G. I.), vardu testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, taip pat nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų bei pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. 2025 m. gegužės 20 d. Nekilnojamojo turto registro išraše matyti, kad S. I. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 8 d. testamentų registro išraše nurodyta, kad po S. I. mirties, jos palikimą priėmė pareiškėja.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, paveldint pagal įstatymą antros eilės įpėdiniais laikomi palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.

Pareiškėja nurodė, kad jos motina S. I. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyveno ir rūpinosi turtu iki savo mirties, kadangi paveldėtame žemės sklype stovi S. I. iki mirties priklausęs gyvenamasis namas, kuriame ji gyveno. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime pateikti, suinteresuoto asmens atsiliepime pateikti paaiškinimai, patvirtina, kad S. I. po sūnaus mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus G. I. toliau liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo ten gyvenamąją vietą, rūpinosi turtu, taip pat ir žemės sklypu, iki savo mirties (šį faktą pareiškime tvirtino šio sklypo bendraturtė – pareiškėja). Byloje nėra pastarąsias aplinkybes paneigiančių duomenų, duomenų, kad po G. I. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad S. I., mirusi (duomenys neskelbtini), po sūnaus G. I. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po G. I. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo mama S. I., mirusi (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendžia, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties priėmė mama S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.